Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai pasižymi unikaliu požiūriu į vaikų globą, atsisakydami tradicinio institucinio modelio ir pereidami prie šeimyninio principo. Šis pokytis prasidėjo siekiant sukurti vaikams artimesnę ir natūralesnę aplinką, labiau primenančią šeimos namus.
Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai (Vilniaus 1-ieji vaikų globos namai) iki 1991-ųjų metų buvo Globos namai ikimokyklinio amžiaus vaikams. Juose gyveno apie 100 vaikų. Vykdydami įstaigų deinstitucionalizaciją 2014 m. rugpjūčio pabaigoje dvi globotinių šeimynas perkėlėme gyventi į butus. Sukurta aplinka, artima šeimai, sudarytos sąlygos vaikams geriau integruotis į visuomenę skatina vaikų savarankiškumą, mažina vaikų socialinę atskirtį. Nuo 2016-ųjų globos namų veiklą pradėta visiškai vykdyti šeimyniniu principu, teikiant alternatyvias institucinei globai bendruomenines paslaugas.
Esminiai pasikeitimai prasidėjo tada, kai atsirado poreikis - atsirado rizikos šeimų. Pagrindinė pokyčių priežastis - Nepriklausomybės atgavimas ir sisteminiai pokyčiai globos politikoje. Siekiant pakeisti aplinką į natūralesnę (artimesnę šeimai), buvo nuspręsta atsisakyti tipinės (institucinės) globos namų aplinkos. Seniau vaikai grįždavo iš mokyklos į globos namus, kuriuose turėjome viską - veikiančią valgyklą, kuri gamino maistą, seseles, slaugytojas, kažkada net gydytojus. Tai buvo tikras institucinis modelis - vaikas atėjęs iš šeimos patekdavo į uždarą ratą ir turėdavo taikytis prie institucinio aparato. Visa tai labai skyrėsi nuo natūralios aplinkos, todėl buvo pradėta kalbėti apie vaiko poreikius, jų tenkinimą ir kaip mes galėtume juos įgyvendinti. Buvo nuspręsta, kad įstaiga turi tapti lankstesnė ir pradėti dirbti vaikui.
Šiuo metu yra 7 šeimynos, kuriose gyvena iki 8 vaikų, tai nebėra kelių dešimčių vaikų grupės. Aplinka, kurią pasirinkome, yra butai. Jie tokie patys butai, kuriuose gyvename ir mes - juose yra koridorius, vonia, virtuvė, ir vaikai turi savo asmeninę erdvę - miegamuosius. Didžiąją dalį savo laiko vaikai leidžia bute. Jie, kaip ir kiti vaikai, eina į mokyklas, priklausančias pagal teritoriją.
Globotiniai gyvena šeimynose, kuriose sukurta artima šeimai aplinka. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, vaikai keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius. Su šeimynų darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgyti, tvarkosi kambarius, skalbia rūbus - tiesiog gyvena kaip įprastos šeimynos. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai atsakingi už šeimynos buities organizavimą, maitinimą, ugdymą, laisvalaikį. Jie nuoširdžiai stengiasi sukurti globotiniams tokias sąlygas, kad jie kuo mažiau jaustų šeimos netektį, augtų pilnaverčiais savo šalies piliečiais.
Žinoma, socialiniams darbuotojams darbo prisidėjo - jie turi ne tik prižiūrėti vaikus, bet ir pamaitinti, aprengti juos, išlydėti į mokyklą, būrelius. Tačiau kartu tai reiškia, kad socialiniai darbuotojai dabar viską žino apie vaiką - žino jo ūgį, regėjimą ir panašius dalykus. Dabar jau nebe seselė stebi šiuos pasikeitimus, ir mes matome glaudesnį ryšį. Santykį kuria socialinis darbuotojas, gyvenantis šeimynoje, jis - artimiausias žmogus. Mes patys tam žmogui tik padedame įveikti iškilusius sunkumais.
Kai darbuotojas bus patenkintas savo darbo aplinka, tada ir vaikai gaus šilumos, meilės, bus girdimi ir matomi. Savo įstaigoje mes skiriame didelį dėmesį darbuotojų atrankai ir tolesniems darbuotojų mokymams.
Manau, kad keičiasi, tik lėčiau, negu mums to norėtųsi. Smagu, kad suprantama, jog tai yra vaikai, kuriems reikalinga pagalba. Mes, kurie dirbame šioje srityje, stengiamės bendradarbiauti su mokyklomis, įvairiomis tarnybomis ir parodyti, kad kiekvienas neturime likti abejingas dėl to, kas vyksta šių vaikų aplinkoje.
Susidomėjusiųjų tikrai yra daugiau, bet tai ne visada išsivysto iki globos. Kai tik atsiranda potenciali šeima, mes iškart pradedame ruošti vaiką šiam įvykiui. Visada atsižvelgiama į vaiko poreikius. Pati procedūra dažniausiai užtrunka apie tris-keturis mėnesius. Pirmas etapas - atvyksta šeima pas vaiką, pasisvečiuoja, antras - jie bendrauja, susitikinėja, paskui - vaikas vyksta į šeimą pasisvečiuoti.
Dažniausiai jie apsidžiaugia, bet kiekvienas vaikas reaguoja skirtingai. Turime ištisą procedūrą ir metodus, kaip priimti ir kaip išleisti vaiką.
Taip, būna tokių istorijų, tačiau tai vienetiniai atvejai. Kiekvienas vaikas yra labai individualus. Būna atvejų, kai vaikai priimami į naują šeimą, tačiau greitu metu ir vėl paliekami?
Žinoma, vaikai visada kreipiasi, kai turi kažkokių sunkumų. Pavyzdžiui, kai reikia patarimo, pagalbos tvarkant dokumentus, ieškant būsto arba tiesiog nori pakalbėti.
Kol kas nesame atlikę jokių socialinių tyrimų, kuriais galėtume įvertinti, ar šeimynų kūrimas pasiteisina. Tačiau pokytį stebime ir jį aiškiai matome, esame patenkinti savo darbu.
Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, tarp jų BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namais įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą, kurio tikslas - palydėjimo paslaugų jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, vystymas.
Daugiau informacijos: Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą
Šiuo metu mūsų vaikų globos namai administruoja 6 šeimynas, kuriose gyvena 40 vaikų, likusių be tėvų globos, iš socialiai remtinų šeimų, kuriose neužtikrinamos būtinos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, ir našlaičiai. Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui, vaikų poilsio organizavimui atostogų metu.
