Neįtikėtina tiesa apie darbą pirmaisiais vaiko priežiūros metais – ką privalote žinoti!

Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA), kitaip dar vadinamos dekretinėmis, suteikiamos dirbančioms mamoms. Jų trukmė - 126 dienos. NGA skiriamos suėjus 30-ai nėštumo savaitei ir tęsiasi apie 2 mėn. Vaiko priežiūros atostogos (VPA) suteikiamos pasibaigus NGA iki kol vaikui sueis 18, 24 arba 36 mėn., t. y. atostogų trukmę pasirenka patys tėvai. Tėvystės atostogos suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamam laikotarpiui. Jos skiriamos nuo vaiko gimimo iki kol jam sueina 1 metai.

Įstatymas dirbti nedraudžia. Tiesiog su nauja vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka, darbo galimybės nebėra skirstomos į „pirmuosius ir antruosius vaiko priežiūros atostogų metus“. Taigi, kad būtų lengviau suprasti, ką įstatymo leidėjai turėjo omenyje, pabandykime pamodeliuoti dvi situacijas. Situacijose pateikiami išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai yra ,,ant popieriaus’’, t.y.

Antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais, gaunamos pajamos nebuvo ribojamos. Dėl šios priežasties daugelis šeimų pasinaudodavo šia galimybe ir išmoką perrašydavo ant to asmens (mamos, tėčio, senelių), kurie gaudavo didžiausias pajamas.

Nuo 2021 sausio 1 d. pasikeitė išmokų pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams tvarka. Naujoji tvarka palanki pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams, mat abu jie, - tiek mama, tiek tėtis, - būdami vaiko priežiūros atostose gali gauti papildomų pajamų ir jų išmokos dydis nebus mažinamas net ir pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais. Antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais visiems tėvams galioja ta pati tvarka, t.y. Papildomų pajamų, nemažėjant numatytos išmokos dydžiui, gali turėti ir savarankiškai dirbančios NGA išėjusios mamos, ir 30 dienų trukmės tėvystės atostogų išėję tėčiai, t. y.

Darbas su individualios veiklos pažyma vaiko priežiūros metu

Darbas su individualios veiklos pažyma užtikrina tas pačias garantijas (išskyrus darbo netekimo) kaip ir darbuotojams pagal darbo sutartį. Žinoma, tokiu atveju išmokų (ligos, motinystės, pensijos..) dydis priklauso nuo to - kokio dydžio įmokos bus padarytos.

Taip, vaiko priežiūros išmokos gavėjai gali dirbti pagal individualią veiklą ir tai neturės įtakos išmokos dydžiui. Tai reiškia, kad asmuo gali gauti tiek individualios veiklos pajamas, tiek valstybės išmoką už vaiką.

„Savarankiškai dirbantiems asmenims (ūkininkai, šeimynos dalyviai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla pagal pažymą, individualių įmonių savininkai, MB nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai) gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų iš savarankiškos veiklos„,- teigia M. Endrijaitis.

Savarankiškai dirbantys asmenys, mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai ir kt. Išmokas šeimos pagausėjimo laukiantiems tėvams moka „Sodra“. Savarankiškai dirbę tėvai teisę į išmokas įgyja tik sukaupę 12 mėn. darbo stažą per pastaruosius 24 mėn. Išimtis - tėvystės išmoka, kuriai pakanka trumpesnio, t. y. 6 mėn., stažo per pastaruosius 24 mėn. Stažas sukaupiamas sumokėjus valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo ne mažesnės nei 6 minimalių atlyginimų dydžio sumos (2026 m. MMA „ant popieriaus“ - 1153 Eur, 2025 m. - 1038 Eur, 2024 m. - 924 Eur, VSD įmokų dydis - 12,52 proc.

Jei savarankiškai dirbantis asmuo planuoja gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas - būtina laiku mokėti VSD įmokas ir pateikti SAV pranešimus. Tik taip individualios veiklos pajamos bus įtrauktos į išmokų apskaičiavimą ir užtikrins didesnę finansinę paramą šeimai.

Taip pat, turint pasirašytą nekonkuravimo susitarimą su darboviete, galimybės VPA metu gali būti apribojamos, kadangi nekonkuravimo susitarimas yra pasirašomas tam, kad darbuotojas būtų įpareigotas darbo santykių metu ir (ar) jiems pasibaigus nekonkuruoti su savo darbdaviu. Kadangi konkuravimas gali vykti tik toje pačioje veiklos srityje, pasirašant tokį susitarimą turi būti aiškiai nurodoma kokia būtent veikla darbuotojas negali užsiimti. Dar svarbu paminėti, kad pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys turi mokėti darbuotojui kompensaciją. Kompensacijos dydis yra nustatomas susitarime, bet negali būti mažesnis kaip 40 proc. Tiesa, praktikoje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokie nekonkuravimo apribojimai būna numatyti kitose su darbuotoju pasirašomuose dokumentuose, bet ne atskirame nekonkuravimo susitarime. Pasitaiko ir kai nekonkuravimo sąlyga yra numatyta, bet jokia kompensacija nėra mokama arba pasitelkiama gudrybių, kaip ne va ta kompensacija yra įskaitoma į darbo užmokestį.

Šioms gautoms pajamoms NĖRA taikomas apribojimas kaip dirbant su Darbo Sutartimi. Gautuose Sodros sprendimuose informacijos yra tikrai nemažai, tad gali tapti nelengva atsirinkti, kuri informacija šiuo klausimu yra svarbi, o kuri ne. Tam, kad nereikėtų užsiiminėti matematikos uždavinių sprendimu, su savo komanda pristatėme naują skaičiuoklę “ Kiek galima uždirbti VPA metu, kad VPA išmoka nemažėtų”.

Kitas dažnas klausimas, kuomet tėvai, grįžę į darbą nori dirbti mažiau nei numatyta pagrindinėje sutartyje, sumažinto etato numatytmas. T.y., svarbu žinoti, ne tik kokio dydžio darbo užmokestį tėvai gali, kad nesumažėtų VPA išmokos, bet išsiaiškinti, kokiam etatui šį suma galėtų būti prilyginama.

Ar yra kokių nors veiklos sričių ar sąlygų, kurioms ši galimybė netaikoma? „Ši sąlyga, kuri yra taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims, nėra taikoma asmenims dirbantiems pagal darbo sutartį, taip pat asmenims, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla”,- priduria specialistas

Vienas paprasčiausių būdų tvarkyti apskaitą - naudotis buhalterinės apskaitos įrankiais, tokiais kaip Sąskaita123. Ši sistema leidžia lengvai išrašyti sąskaitas faktūras, stebėti gaunamas ir išleidžiamas lėšas bei užtikrinti, kad visi finansiniai duomenys būtų tikslūs ir laiku pateikti. Naudojant tokią sistemą - galima sutaupyti laiko ir sumažinti klaidų tikimybę, nes dauguma skaičiavimų atliekami automatiškai.

Kiek mokesčių mokėti? Norint, kad individualios veiklos pajamos būtų įtrauktos į Sodros išmokas - būtina kas mėnesį sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas ir pateikti SAV pranešimą. Šios įmokos priklauso nuo deklaruotų pajamų ir minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio. VSD įmokos Tarifas - 12,52% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų (pajamos atėmus leidžiamus atskaitymus). Jei dalyvaujate papildomame pensijų kaupime - tarifas padidėja iki 15,52%. PSD įmokos Tarifas - 6,98% nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). PSD įmokos mokamos kas mėnesį nuo MMA. Atkreipkite dėmesį, kad įmokų tarifai ir MMA dydis gali keistis kasmet, todėl svarbu sekti naujausią informaciją oficialiuose šaltiniuose, pvz., „Sodros“ svetainėje. Savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas moka ne nuo visų savo pajamų. Pavyzdžiui, dirbant su individualios veiklos pažyma įmokos mokamos nuo 90 proc. pajamų jau atskaičius leistinus atskaitymus, kurie įprastai siekia 30 proc. Taigi, jeigu gyventojas už metus deklaruos 10 000 eurų pajamų, atskaitys 30 proc. leistinų atskaitymų ir sumokės įmokas nuo 90 proc. likusių pajamų, jo vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį bus 525 eurai ((10 000 - 30%)x0,9/12) ir per metus, už kuriuos deklaruoja gautas pajamas, bus įgijęs 11 mėn. ir 11 d. motinystės socialinio draudimo stažą.

Kaip individualios veiklos pajamos įtraukiamos į motinystės išmokas?

Norint, kad pajamos iš individualios veiklos būtų įtrauktos į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas - būtina kiekvieną mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas Sodrai ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. Tai aktualu tiek tais atvejais, kai individuali veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, tiek kai ji vykdoma kaip papildoma veikla kartu su darbo santykiais.

Esmė tokia, kad vykdant IDV draudžiama pensijų, ligos bei motinystės socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu. Jeigu žmogus dalyvauja kaupimo sistemoje, papildomai skaičiuojamos 3 proc. įmokos pensijų kaupimo bendrovei nuo tos pačios bazės kaip ir įprastinės įmokos Sodrai. Be to, aktualu žinoti, kad galima pasinaudoti individualios veiklos įmokų skaičiuokle.

Kodėl tai svarbu? Motinystės išmokos skaičiuojamos pagal vidutines asmens draudžiamąsias pajamas, kurios apskaičiuojamos pagal sumokėtas VSD įmokas per 12 mėnesių iki mėnesio, kuris eina prieš išmokos gavimo mėnesį. Taigi, jei asmuo moka įmokas kas mėnesį ir laiku pateikia SAV pranešimus - jo pajamos yra įskaičiuojamos į išmokų apskaičiavimą bei užtikrina didesnę paramą vaiko priežiūros metu.

Papildomai aktualu žinoti Dirbančios pagal individualios veiklos pažymą, vykdančios individualią žemės ūkio veiklą, šeimynų dalyvės, individualių įmonių savininkės, mažųjų ar ūkinių bendrijų tikrosios narės laikomos apdraustosiomis, jeigu yra sumokėjusios motinystės socialinio draudimo įmokas už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į motinystės išmoką arba už einamąjį mėnesį, jei praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingos arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ar vaiko priežiūros išmokas ar teisė į motinytės išmoką atsirado veiklos vykdymo pradžios mėnesį.

Savarankiškai dirbančioms, įgijusioms teisę gauti motinystės išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į jos laikotarpiu turėtas savarankiškos veiklos pajamas. Beje, moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, mokama vienkartinė išmoka nėščiai moteriai pagal LR išmokų vaikams įstatymą. Dėl šios išmokos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Kaip ir kada mokėti įmokas?

VSD įmokos turi būti mokamos avansu - pavyzdžiui, jei norima, kad gegužės mėnesio pajamos būtų įtrauktos į išmokas - įmokos už gegužę turi būti sumokėtos iki gegužės 31 d.

SAV pranešimas turi būti pateiktas iki kito mėnesio 15 d., pavyzdžiui už gegužės mėnesį SAV pranešimas turi būti pateiktas iki birželio 15 d.

Įmokos negali būti mokamos atbuline tvarka už praėjusius metus, nes jos nebus įskaitytos kaip pajamos iš veiklos.

Kaip pateikti SAV pranešimą?

SAV pranešimą galima pateikti keliais būdais:

✔ Elektroniniu būdu - prisijungus prie Sodros asmeninės paskyros draudėjui.
✔ Fiziškai - atvykus į teritorinį Sodros skyrių.
✔ Paštu - siunčiant popierinį pranešimą.

Kokia bus išmokų suma?

Vaiko priežiūros išmoka priklauso nuo pasirinkto atostogų laikotarpio ir jūsų deklaruotų pajamų vidurkio per 12 mėnesių iki išmokos gavimo mėnesio. Jei nusprendžiama prižiūrėti vaiką iki 18 mėnesių, išmoka sudaro 60 % nuo apskaičiuoto kompensuojamojo uždarbio. Jei pasirenkama vaiko priežiūra iki 24 mėnesių, tuomet pirmaisiais metais skiriama 45 % kompensuojamojo uždarbio, o antraisiais - 30 %.

Išmokų skaičiuoklė - geriausias pagalbininkas

Kadangi išmokų skaičiavimas priklauso nuo individualios situacijos - geriausia naudoti Sodros skaičiuoklę, kuri padeda tiksliai apskaičiuoti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros pašalpas. Rasite čia. ✅ Kodėl verta pasinaudoti skaičiuokle? Ji leidžia įvesti savo pajamas ir įmokas bei matyti, kokią išmoką galite gauti. Padeda sužinoti - ar reikia papildomai sumokėti įmokų, kad gautumėte didesnę išmoką. Parodo - kiek GPM bus išskaičiuota iš išmokos.

Vaiko priežiūros atostogos: ką svarbu žinoti?

Pasak Mindaugo Šestilo, „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovo, vaiko priežiūros ar dar kitaip vadinamos tėvystės ir motinystės atostogos nėra ir negali būti darbuotojo atskyrimo nuo organizacijos priežastimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trys darbdavio žingsniai „Jei norime, kad darbuotojas jaustųsi organizacijos dalimi net ir tėvystės, motinystės atostogų metu, turime tam skirti ir laiko, ir pastangų. Rodyti dėmesį, reguliariai kontaktuoti, pasveikinti gimus vaikui, jam pasiekus pirmus metus, komunikuoti apie įmonės, komandos pasikeitimus laiškais, naujienlaiškiais ar kitu formatu. Taip pat kviesti į įmonės renginius, šventes“, - sako M. Šestilo. Jis priduria, kad darbuotojas taip nenutraukia savo socialinių ryšių, užmegztų organizacijoje, ir rečiau svarsto palikti tokią aplinką, kurioje jaučiasi savas ir laukiamas. „Antrasis ir vienas pagrindinių žingsnių - sukurti tinkamą procesą reintegracijai ir teisingam darbuotojo įvertinimui. Jei per tėvystės, motinystės atostogų periodą įmonėje įvyko atlygio peržiūra ar kiti pokyčiai, jie turi būti automatiškai pritaikyti ir grįžtančiam tėvui ar mamai, nepaisant to, ar keičiama pozicija, ar grįžtama į tą pačią“, - pranešime sako M. Šestilo. Paskutinis, bet taip pat labai svarbus aspektas - aplinka, požiūris ir kultūra, į kurią grįžta darbuotojas. „Puikiai suprantame, kad grįžimas į darbą tėvui ar mamai yra jautrus periodas, todėl organizacijos vaidmuo ir palaikymas yra itin svarbus. Lankstumas ir aplinka, kuri suteikia galimybę suderinti naujus darbinius iššūkius su tėvyste, motinyste leidžia darbuotojams jaustis užtikrintai ir saugiai tiek laiko, kiek reikia apsiprasti su pokyčiu“, - patirtimi pranešime dalijasi personalo vadovas.

Be baimės keistis Yra atvejų, kai darbuotojai grįžta nebūtinai į tą pačią poziciją, kurioje dirbo iki vaiko priežiūros atostogų. Toks pokytis gali įvykti dėl įvairių priežasčių, o darbuotojams tai gali reikšti ir papildomą psichologinį stresą, spaudimą sau, baimę ar net iššaukti apsimetėlio sindromą (angl. imposter syndrom). Pasak M. Šestilo, natūralu, kad žmogus, kuris metus ar kelerius buvo atitrūkęs nuo darbinės veiklos, gali jaustis neužtikrintas savo pirmaisiais žingsniais. Ne retas atvejis, kai žmonės norėdami įrodyti savo vertę naujoje pozicijoje siekia viršyti visus lūkesčius. Tokios pastangos pareikalauja kur kas daugiau energijos ir sukelia papildomą stresą. „Svarbu, kad organizacija suteiktų tam visas reikalingas sąlygas ir darbuotojas žinotų, kokiose galimybes turi. Pozicijos pakeitimas yra pakankamai dažna praktika. Organizacijoje, kuri vertina vidinį judėjimą, tai puiki galimybė išbandyti save naujoje komandoje ir aplinkoje bei pozicijoje, pradėti savo augimą naujoje srityje ar skyriuje“, - teigiamą pusę mato M. Šestilo.

Darbo ir šeimos balansas Indraja Balevičiūtė-Zemlė, personalo atrankų ir mokymų įmonės „Motivate LT“ partnerė, sako, kad sunkumai, su kuriais susiduria arba kaip tik nesusiduria iš vaiko priežiūros atostogų grįžtantys darbuotojai, labai priklauso ir nuo organizacijų politikos, požiūrio, ir nuo profesijos bei pačių darbuotojų. Vienose profesijose įsivažiuoti į ritmą lengviau, kitose - sunkiau, nes daug kas gali pasikeisti, pavyzdžiui, mokestinė sistema, įstatymai ar programa, su kuria darbuotoja anksčiau dirbo. „Iš tiesų, labai svarbu palaikyti ryšį su darboviete. Kai kurios organizacijos jau tai daro, pavyzdžiui, kviečia mamas ir tėčius į renginius ar net palieka darbinį el. paštą, kad darbuotojas turėtų galimybę susipažinti su naujienomis ir pokyčiais, kurie vyksta organizacijoje jam esant vaiko priežiūros atostose. Jei periodiškai susitinki su kolegomis tada dažnai atrodo, kad nė nebuvai išėjęs“, - sako I. Balevičiūtė-Zemlė. Tiesa, kai kuriais atvejais, pažiūrėti į grįžtantį darbuotoją kaip į naują - irgi nėra blogai. Jei organizacijos veikla labai dinamiška ir daug kas keičiasi, mentorius, speciali įvedimo programa ar kitoks supažindinimas su pokyčiais, kurie įvyko, gali labai padėti grįžtančiam darbuotojui lengviau įsivažiuoti į darbo ritmą. „Kyla ir dar vienas, turbūt, pagrindinis klausimas - o kaip grįžus į darbus planuoti darbą ir asmeninį gyvenimą? Galbūt vaikas dažnai serga, tik pradeda eiti į darželį, ne visi turi galimybių gauti priežiūros pagalbą. Labai svarbu, kaip organizacija su tuo padeda tvarkytis“, - pažymi I. Balevičiūtė-Zemlė. Pasak jos, tokiems darbuotojams padeda lankstaus darbo grafiko sudarymas arba netgi galimybė pradžioje dirbti 0,5 ar 0,75 etato, kad būtų lengviau derinti darbą ir šeimą.

Darbuotojai su asmenybės branda Į grįžtančius iš vaiko priežiūros atostogų darbuotojus, pasak personalo atrankų specialistės, nebūtinai reikia žiūrėti kaip į tuos, kurie atitrūko nuo ritmo ar atsilieka nuo progreso. Priešingai, dauguma tokių darbuotojų atsineša ir tam tikrų naujų kompetencijų bei kitą požiūrį į atsakomybes. „Tie žmonės atsineša asmenybės brandumą. Ypač tie, kurie susilaukia vaikų pirmą sykį, neretai pradeda kiek kitaip žiūrėti į gyvenimą, turi daugiau atidumo, rūpesčio, kuris tam tikrose srityse ir pareigose net labai praverčia. Darbuotojai ateina turėdami ir daugiau entuziazmo, noro dirbti, neretai ir geresnius laiko planavimo įgūdžius, nes šeimos ir darbo derinimas juos skatina laiką leisti kuo efektyviau ir produktyviau“, - sako I. Balevičiūtė-Zemlė. Vaiko priežiūros atostogos taip pat neretam tampa proga įgyti naujų kompetencijų ar išbandyti naujas sritis. Tad grįžtantis darbuotojas gali būti net ir išaugęs buvusių pareigų kompetencijas.