Naujagimio ir kūdikio miegas - daug klausimų kelianti tema tėvams. Juk ne kartą girdėjome „Miega - tai auga“ ir aplink snaudžiantį mažylį vaikščiojome ant pirštų galiukų. Kad tik nepabustų, kad tik ilgiau pasiilsėtų ir paaugtų… Ar iš tikrųjų tos miego valandos visada į naudą? O ką daryti, jei mažylis vis dėlto nemiega? Bėgti pas gydytojus ir ieškoti sveikatos problemų? Į klausimus atsako dr. Naujagimis - tikras miegaliukas.

Kūdikio miego ypatumai

Naujagimis per parą miega apie 18 valandų, bet gali išmiegoti net ir 22! Tačiau jo miego - būdravimo periodai keičiasi kas 3 - 4 valandas kiaurą parą: lygiai taip pat dieną ir naktį. Neretas mažylis neišmiegos ir tiek: vienas miego ciklas trunka tiek, kiek virškinamas mamos pienas (apie 40 - 50 minučių). Taigi nusnūdęs nepilną valandą jis ir vėl pradeda muistytis, raukytis, kaišioti liežuvį, čiulpti kumštuką. Tai pats geriausias laikas paimti vaikutį ir pažindyti. Verkimas - vėlyvas alkio požymis, o įsiaudrinusį mažylį bus sunku priglausti prie savęs, įduoti krūtį ir pamaitinti. Pažindytas, vos tik pastebėjus pirmuosius alkio ženklus, vaikutis pasisotins ir greičiau vėl panirs į saldų miegą.

Naujagimio skrandis yra labai nedidelis (vos vyšnios dydžio pirmąją parą ir vištos kiaušinio dydžio po mėnesio), todėl jam būtina valgyti dažnai, kad gautų pakankamai pieno ir puikiai augtų. Išalkęs mažylis pasidaro mieguistesnis, jį sunkiau pažadinti ir, žinoma, pamaitinti. Ilgas ir nepertraukiamas miegas nesuderinamas su sėkmingu žindymu!

Per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius kūdikio miegas ženkliai pasikeičia. Pagaliau susiformuoja mažylio paros ritmas: jis jau pradeda skirti dieną ir naktį, ilgiau būdrauja šviesiuoju paros metu ir ilgiau miega tamsiuoju. Įdomu, kad vaikučiai pirmiausiai išmoksta pabusti kartu su šeima ir tik vėliau - užmigti kartu su šeima. Neretai šiuo periodu mamos džiaugiasi: pagaliau vaikutis leidžia naktį ilgiau pamiegoti, ryte mama jaučiasi geriau pasiilsėjusi.

Vaikutis darosi tikras gudruolis: mokosi vartytis, pirmą kartą atsisėda. Jį domina supantis pasaulis, jis atranda naujus daiktus, patiria daug įspūdžių. Kiekviena diena - tai didelis nuotykis. Su tiek naujovių ir įspūdžių sunkiai pavyktų susitvarkyti net ir suaugusiam žmogui, o ką jau kalbėti apie mažąjį! Nenuostabu, jog šiuo metu vaikutis vėl pradeda dažnai keltis naktį, ieškoti krūties. Įgijus naujų įgūdžių, išmokus naujų dalykų, smegenys šią informaciją turi užtvirtinti. Tokiu laikotarpiu vaikutis daugiau laiko praleidžia miegodamas paviršiniu miegu: iš jo kur kas greičiau pabundama net nuo mažiausių stimulų. O kur dar atsiradęs suvokimas, jog aš ir mama - ne vienas ir tas pats kūnas. Ar mama bus šalia, kai man reikės? Ar manimi bus pasirūpinta? Priežasčių pabusti daugybė ir tai yra normalus vaiko raidos etapas. Gaila, kad neretai manoma, jog vienintelė priežastis - alkis, o mamai tiesiog trūksta pieno. Ką reiškia žindymas naktį šiuo laikotarpiu? Tai nusiraminimas ir atsipalaidavimas po sunkios dienos (taip taip, tiek išmokti naujų dalykų - darbas). Tai šiluma ir jaukumas, pajautimas, jog mama šalia tuomet, kai reikia.

Tokie aukščiau aprašyti raidos šuoliai kartojasi apytiksliai kas tris mėnesius ir juos atpažinsite nesunkiai: patyręs daug įspūdžių (vyka, apsilankę svečiai), nemalonių potyrių (apsilankymas pas gydytoją, atskyrimas nuo mamos), išmokęs naujų įgūdžių (sėdėti, stovėti), vaikutis pradeda dažnai keltis. Paprastai pirmąją nakties pusę išmiega ramiai, o paryčiui keliasi net kas valandą. Jeigu mama atsiliepia į vaikučio poreikius ir juos patenkina, vaikas galiausiai nusiramina ir po savaitės - dviejų vėl viskas grįžta į įprastas vėžes arba atsiranda naujas ritmas. Jeigu atsisakome žindyti ir bandome pritaikyti įvairias savarankiško migdymosi teorijas, galime sulaukti priešingo poveikio: mažylis nesugeba susidoroti su užgriuvusiais potyriais, mama jam nepadeda - pasaulis darosi nesuprantamas ir nesaugus. Ilgainiui gali kilti tikrų miego (ir ne tik) problemų.

Kai kūdikis naktimis nemiega arba blogai miega, tai tampa visos šeimos problema. Mažylis turi stebuklingą savybę atrasti laiko miegui ir kompensuoti jo trūkumą, o štai suaugę turi per daug pareigų ir rūpesčių, kad galėtų sau leisti nemiegoti naktimis. Todėl kiaurą naktį žindomas, verkiantis kūdikis labai blogai veikia tiek mamos, tiek tėčio savijautą.

Yra daug madingų teorijų, kurios sako, kad kūdikis sugeba pats susikurti dienos ritmą ir geriausiai žino, kada jam užmigti. Tokios teorijos tinka toli gražu ne visiems kūdikiams - per savo darbo praktiką mačiau daugelį, kurie nemokomi užmigti gebėdavo patys ramiai išmiegoti naktį. Per pirmą gyvenimo savaitę naujagimis jau pradeda formuoti savo gyvenimo ritmą, kitaip tariant, prasideda procesas, vadinamas savireguliacija. Iš aplinkos jis gauna labai daug dirgiklių, su kuriais būdamas mamos pilvelyje nesusidurdavo - jam reikia išmokti nurimti ir pavargus užmigti.

Jeigu naujagimis neturi jokių problemų (nėra dirglus ar pan.), o mama pakankamai gerai jaučia savo mažylį ir moka skaityti jo siunčiamus signalus - nekyla jokių problemų. Kai mažiukas nori valgyti - jis pamaitinamas, kai nori miegoti - užmigdomas. Bet, deja, ne visi naujagimiai ar kūdikiai aiškiai parodo, kada nori miego, ir ne visos mamos geba suprasti savo vaikus. Tad neretai norintis miego kūdikis yra glaudžiamas prie krūties, užuot migdomas, ar atvirkščiai. Būtų kur kas paprasčiau, jeigu mama mokytų kūdikį režimo - tuo pačiu metu maitintų, tuo pačiu migdytų ir kartu mokytų savarankiškai užmigti.

Per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius kūdikis bando prisitaikyti prie aplinkos, tad griežto režimo šiuo metu suformuoti neįmanoma. Iki pusės metų amžiaus mažylis yra dažnai maitinamas (kas 2-4 valandas), net ir naktį yra žindomas tokiu pat ritmu. Tai laikas, kai kūdikis bando pažinti save, savo poreikius, kai mokosi gyventi su iš aplinkos gaunamais stimulais, įvairiais garsais. Jis mokosi pažinti savo mamą, susiderinti su ja, užmegzti prieraišumą.

Naujagimis miega iki 20 valandų per parą ir maždaug 4 valandas būdrauja. Dažniausiai tokie mažiukai prieš miegą tampa neramūs ir taip parodo, kad yra pavargę. Prasidėjus antram pusmečiui jau pats laikas kūdikį rečiau žindyti naktį, daryti bent jau 5-6 valandų pertraukas ir parodyti, kad naktis yra skirta miegui. Aišku, visa tai daroma pamažu, kasnakt darant vis ilgesnius tarpus tarp žindymų. Jeigu to nedarysime, trukdysime kūdikiui susiformuoti miego įpročius.

Dažniausiai kūdikis miega, o tėvams atrodo, kad jis prabudo. Yra tokia klaidinga nuostata, kad mažas vaikas paguldytas turi miegoti kaip lėlytė (arba „kaip kūdikis“). Nieko panašaus - nei kūdikiai, nei vaikai, nei suaugę nemiega tarsi lėlės. Visų mūsų miegas susideda iš aktyvių ir gilių fazių, tad prasidėjus aktyviai fazei kūdikis ima judėti, judina kojas, rankas, gali pradėti murmėti, guguoti, zirzti, nusikloti, bet jis ir toliau miega. O mama išsigąsta, kad mažylis prabudo, paima jį ant rankų, čiūčiuoja, glosto, taiso antklodę ir pažadina. Tada kūdikis pradeda verkti, mama jį žindo, supa, nešioja, o mažylis niekaip negali nurimti. Patarčiau visoms mamos nebėgti prie kūdikio vos šis sujudėjo, nedangstyti, neimti ant rankų, nes galbūt jam dabar aktyvioji miego fazė ir jis tiesiog juda, bet tuoj atras patogią poziciją ir užmigs. Jeigu namuose yra vėsu, galima pritvirtinti antklodę, kad mažylis jos nenusispardytų ir nereikėtų beklostant pažadinti. Man nenuostabu, kad kūdikiai klykia naktimis, pagalvokime patys, ar esame labai laimingi, ar nesupykstame, kai kas nors mus, įmigusius, be jokio reikalo pažadina iš miego? Tad, jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai, netrukus baigsis aktyvioji miego fazė ir vėl panirs į gilų miegą.

Dar labai svarbu išlaikyti dienos ritmą, ypač jeigu kūdikis nėra iš tų, kurie miega bet kur ir bet kokiomis sąlygomis. Labai daug mažylių sunkiai pakelia migdymą skirtingu metu. Aš visuomet siūlau, net ir atėjus svečiams ar išvykus į svečius, atostogų, mažylį migdyti tuo pačiu metu. Aišku, skirsis aplinka, bet nesiskirs laikas, o tai yra svarbiausia. Ypač neramiam, sunkaus būdo ar kokių nors sveikatos problemų turinčiam kūdikiui nepaprastai svarbu kiekvieną vakarą užmigti tuo pačiu metu, nes tai suteikia saugumo jausmą.

Ant rankų nešiojamas ar supamas kūdikis gali užmigti gana greitai, tačiau miega nekietai, nes gilaus miego fazė prasideda ne iš karto. Jeigu mama renkasi migdyti kūdikį nešiodama ant rankų, turėtų ir nešioti apie 40 minučių, galbūt net valandą. Vis dėlto manau, kad nereiktų kūdikio mokyti užmigti nešiojant jį ant rankų, nes neišmoks to padaryti savarankiškai ir pramiegojęs maždaug 1,5 valandos prabus (pasikeitus miego fazėms) ir vėl norės būti supamas ant rankų. Svarbiausia taisyklė yra išmokyti mažylį savarankiškai užmigti, tada jis net ir kelis kartus prabudęs per naktį sugebės ir vėl užmigti. Beje, visi mes ne kartą prabundame iš miegų, tačiau turime savo būdą užmigti ir net nepamename, kad buvome prabudę - kas pasisuka ant šono, kas koją savaip pariečia ar antklodę ant akių užsitraukia. Štai tokį savą būdą turi atrasti ir kūdikis - kito kelio nėra. Jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai. O jeigu kaskart prabudusį ir niurzgantį imsime ant rankų, tai ir bus mažylio būdas vėl užmigti.

Kūdikį rekomenduočiau mokyti užmigti suformavus tam tikrą rutiną, pavyzdžiui, paguldyti, padainuoti dainelę (vyresniam paskaityti knygą, pasaką pasekti) ir būti šalia, kad jaustų artumą. Mažylis turi jaustis pakankamai saugus, kad sugebėtų užmigti ne ant mamos rankų, o tą saugumą ir suteikia kas vakarą ta pati tvarka, nekintama rutina. Kūdikis netrukus supras, kad jeigu jam bus blogai (tarkime prabus nuo netikėto garso) ir suverks, mama ar tėtis ateis jį nuraminti. Rutina tarsi kalba kūdikiui: „Tu dabar eini miegoti, aš tave paguldysiu, padainuosiu dainelę, o tu užmigsi, ir mes rytoj susitiksim.“ Ir mažylis ramiai užmiega, žinodamas, kad ryte išvys mamą.

Idealu rutiną formuoti nuo 6 mėn. amžiaus, nes vėliau tikrai bus pasipriešinimas. Suprantu tėvus, kurie gaili mažylio, migdo nešiodami ant rankų ir sako, kad dėl savo vaiko gali viską padaryti. Vis dėlto žmogaus jėgos yra labai ribotos ir jų paprasčiausiai nebelieka, kai tenka trejus metus nemiegoti naktimis. Nemanau, kad mama, epizodiškai primigdama ir pervargusi, bus gera savo vaikui, gebės jį suprasti ir atjausti. Aišku, paprasčiau miego įpročius suformuoti anksti, bet net ir vėliau tai padaryti tikslinga - kad problema neįsišaknytų, netaptų visai šeimai nepakeliamu įpročiu.

Dar labai svarbu nepervarginti mažylio, nes jis negalės užmigti. Visiškai kaip ir mes - užmiegame, kai esame pavargę, o kai pervargstame, prasivartome pusę nakties. Svarbu mažą vaiką migdyti apie 20, 21 val., kad 6-7 ryto atsikėlęs jaustųsi išsimiegojęs ir žvalus. Daugelis tėvų klysta manydami, kad kuo vėliau užmigdys kūdikį, tuo vėliau jis kelsis. Jeigu kūdikis keliasi 6 ryto, kelsis 6 val., net jeigu užmigo 5 val. ryto, todėl tikslinga migdyti tokiu metu, kad mažylis per naktį pailsėtų ir ryte prabustų žvalus bei geros nuotaikos.

Taip pat svarbu užtikrinti saugią miego aplinką. Lovelė turi būti su „kvėpuojančiu“ dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos sąlygos veistis pelėsiui, grybeliui. Renkantis lovelę svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Atkreipkite dėmesį galimybę pritaikyti lovelę pagal poreikius. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos- tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Tai ypač patogu žindant, norint patenkinti naujagimio ar kūdikio artumo poreikį ar trūkstant vietos komfortiškai miegoti vienoje, tėvų lovoje. Taip pat atkreipkite dėmesį į reguliuojamas lovelės aukščio padėtis - kuo daugiau padėčių, tuo geresnis pritaikymas.

Čiužinys turi atitikti lovelės dydį. Neturėtų būti jokių tarpų. Čiužinys turi būti kietas. Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai, ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna lėtai, vadinasi, yra netinkamas. Kieti čiužiniai yra patvariausi ir saugiausi.

Kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan. Pagalvė nereikalinga todėl, kad naujagimio/kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios, nei suaugusių žmonių. Jų galvos lyginant su kūneliu yra santykinai didelės, o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį. Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos. Pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant.

Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrikdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni, kad prisipaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavimo takus pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šali trugdį. Paaugę vaikai apsaugėles bei visus kitus minkštus priedus gali panaudoti kaip pagalbą išlipant iš lovelės ir susižeisti iškritę.

Lizdelis - netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti- netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus. Dažnai lizdeliai naudojami net ne ant kieto pagrindo - pvz, tėvų lovoje. Kas patį lizdelio dugną ir pagrindą padaro dar nestabilesnius, lengviau „prispaudžiamus” prie naujagimio. Taip miegas su naujagimiu vienoje lovoje tampa nebesaugus.

Pūkuotų apklotų plaukeliai, ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus. Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido.

Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamąjį. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegamaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą vystyklu- rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos.

Temperatūra miegamajame turėtų būti komfortiška (maždaug tarp 19 - 23 laipsnių). Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %. Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna „sausas“- tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Ši šerpetoja, sausėja, naujagimio nosytė užsikemša, jam sunkiau kvėpuoti (dažnai gleivinės išsausėjimas dėl per mažos santykinės oro drėgmės maišomas su sloga).

Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.

Kartais vystymas jautresniems naujagimiams ir kūdikiams gali padėti nurimti ir greičiau užmigti. Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė -flanelė , linas ir pan.). Svarbu atsižvelgti į aprangą nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant. Vystyti reikėtų ne per tvirtai, kad nebūtų jaučiamas skausmas ar nepatogumas, bet ir ne pernelyg laisvai, kad mažylis galėtų „išsilaivinti“. Tinkamai suvyčius ir užkišus pirštus už ties krūtine esančio krašto jaučiamas tamprumas.

Miegama vienoje lovoje šalia mamos - didėja perkaitimo tikimybė. Kūdikis pradeda bandyti apsiversti. Taip pat, kai yra žindymo sunkumų, naujagimį sunku pažadinti žįsti - suvystytas naujagimis gali tiesiog „pramiegoti“ žindymą, miegoti ilgesniais laiko tarpais. Ne visiems naujagimiams vystymas patinka (ypač, kai vystomi tuo metu, kada būna pervargę, išalkę), todėl geriausia stebėti savo mažylį ir nevystyti, jeigu jis stipriai verkia parodydamas, kad šis raminimo būdas jam netinka.

Labai dažnai sutinkamas klausimas internetiniuose forumuose bei FB grupėse: kaip rengti kūdikį nakčiai? Kalbiname trijų vaikučių mamą Žemyną. Jos jauniausiai dukrytei dešimt mėnesių ir ji išbandė įvairius miego drabužėlių variantus, taip pat ir 100% merino vilnos apklotėlį bei miegmaišį. Kaip rengti kūdikį nakčiai, kaip atrasti tinkamiausią kūdikiui miego temperatūrą, ar visiems mažyliams yra reikalinga šilta apranga - pasakoja Žemyna.

Iš esmės vieno atsakymo nėra ir nebus, viskas labai priklauso nuo temperatūros kambaryje, kuriame kūdikis miega bei, žinoma, nuo paties kūdikio. Reikia nepamiršti, kad nors kūdikiai ir nesugeba pirmaisiais mėnesiais reguliuoti savo kūno temperatūros, tačiau jie jau yra asmenybės - vieniems patinka miegoti šilčiau, kitiems vėsiau. Mano pačios visi 3 vaikai yra labai skirtingi nuo pat gimimo. Visiems jiems būnant kūdikiais, skyrėsi ir miego aplinka. Geriausias sprendimas, kurį esu atradusi yra kūdikio miegui skirtas miegmaišis. Tiesa, niekada nesupratau, kodėl jie yra be rankovių, nes man pačiai atrodo baisiai nepatogu, todėl džiaugiausi turėdama miegmaišį ilgomis rankovėmis. Visgi, dauguma knygų bei kitų šaltinių nurodo, kad optimali miegui kambario temperatūra yra 18-20 laipsnių. Nuo šio atskaitos taško ir pradėkime galvoti, kaip kūdikį aprengti.

Aš visada siūlau išmėginti kelis variantus, kol atrasite jūsų kūdikio mėgstamiausią. Pavyzdžiui, merino vilnos bodžiukas ilgomis rankovėmis ir merino vilnos miegmaišis ilgomis rankovėmis bei kojinytės - yra idealus variantas, kai kambaryje yra 20 laipsnių. Tačiau gali būti, kad teks pasinaudoti ir užklotu, nes vaikas gali būti mėgėjas miegoti šilčiau. Tokiu atveju, jei naudojate užklotą, nepamirškite užkloto kraštų užkišti už čiužinio, kad kūdikis neužsitrauktų jo ant galvos. Jei kambaryje yra dar vėsiau, tuomet prie bodžiuko ir miegmaišio dar pridėčiau ir šliaužtinukus. Jei šilčiau, naudodavau tik miegmaišį. Žinoma, visko gali būti, kad kūdikis miegmaišio negalės pakęsti ir nuo to kentės ne tik jo miego kokybė, tačiau ir jūsų. Tada liks rinktis jam priimtinesnį variantą, pavyzdžiui tik bodžiuką bei šliaužtinukus ir užkloti užklotu. Nors retas kūdikis sugeba jo nenusispardyti. Beje, atkreipkite dėmesį, jei užklotas nuspardomas, galbūt kūdikis iš karto parodo, jog jam per karšta?

Kodėl aš renkuosi merino vilnos rūbelius, tikriausiai, ir taip aišku. Jie padeda reguliuoti kūdikio kūno temperatūrą, tad jis neperkais ir nesušals. Prisiminkite, jog ar vaikui šalta ar šilta suprasite ne pagal rankų ar kojų vėsumą, visada reikia tikrinti nugarytę. Ir pasikliaukite savo nuojauta! Kūdikiui visada bus geriau vėsiau, nei per karšta, nes perkaitimas gali sukelti SKMS (staigios kūdikių mirties sindromas). Taip pat nepamirškite prieš miegą išvėdinti ir kambario - geriau miegosite ir jūs.

Kaip ir Žemyna pasakojo, kaip rengti mažylį nakčiai, reikia atsižvelgti, kokia oro temperatūra kambaryje ar lauke, kur kūdikis miega. Pasidalinsime keliais kūdikiui drabužių miegui variantais, iš kurių galėsite išbandyti ir atrasti jums tinkamiausią.

Kai aplinkos temperatūra yra pakankamai šilta, vis tiek rekomenduojame vaikutį apkloti pleduku arba aprengti vienu nestoru rūbeliu iš merino vilnos. Merino vilna turi puikių savybių prisitaikyti prie aplinkos ir palaikyti tinkamiausią kūno temperatūrą. Net kai yra šilta, merino vilna neleis kūnui perkaisti. Ne veltui senovėje žmonės rengdavosi merino vilnos drabužiais ne tik nuo šalčio, bet ir nuo didžiulio karščio. Taip apsisaugodavo nuo perkaitimo.

Visais aplinkos, kurioje miega naujagimis, temperatūrų variantais (ar šilta, ar šalta), apklotą (kaldrytę) naudokite tokį, kokį turite įsigiję savo mažyliui. Merino vilnos apklotėlis puikiai tiks, kai reikia papildomos šilumos, kelionėms, vežimėlyje, mašinoje, vaikštant po parduotuves ir panašiai. Merino vilnos apklotėlį galite naudoti ir vietoj įprastos kaldrytės namie, vaikučiui miegant. Ypač šiltesniu metų laiku, kai reikia kūdikį prikloti nuo nelaukto vėjuko bei suteikti šilumos bei jaukumo.

Pledukus galite rinktis iš 100% merino vilnos arba merino vilnos su šilku. Su šilku apklotėlis yra vėsesnis ir idealiai tinka karštomis vasaros dienomis.

Labiausiai mums patiko merino vilnos pledukas. Kažkoks stebuklas. Vaikui nei per karšta nei per šalta. O labiausiai merino vilnos pledukas šildė pirmom dienom, kai mažiukui reikėjo daug šilumos. Tai gavo visą šilumą netik nuo mamos, bet ir nuo Green Rose merino vilnos. Dar niekaip negaliu atsidžiaugt. Užkloji ir ramutis miega. Nereikia storų antklodžių (nors ant jų rašo vasarinė). Šie drabužėliai yra plonesni ir šiek tiek vėsesni, lyginant su 100% merino vilnos drabužėliais.

Kaip rengiate kūdikius nakčiai? Šis klausimas labai dažnai kamuoja pirmagimio susilaukusius tėvelius. Bijodami, kad mažylis nesušaltų tėveliai neretai perlenkia lazdą ir prirengia arba apklosto vaikutį per daug. Renkantis rūbus kūdikio nakties miegui visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kokia temperatūra yra kambaryje, kuriame mažylis miega. Kuo didesnė kambario temperatūra, tuo mažiau sluoksnių rūbelių kūdikiui reikės ir atvirkščiai, kuo vėsesnis kambarys, tuo sluoksnių bus daugiau. Nakties miegui, kaip ir pasivaikščiojimams lauke, rūbelius reikia sluoksniuoti. Labai svarbu pasirinkti natūralių medžiagų rūbus ir miegmaišį ar apklotėlį vaikui. Labai svarbu, kad jaustumėtės ramiai dėl to, kaip aprengėte savo mažylį, tad jei kirba nors mažytė abejonė būtinai patikrinkite savo kūdikio kūno temperatūrą.

Patarimai kūdikio miego kokybei gerinti

Kiekvienas tėtis ar mama svajoja apie naktį, kai kūdikis miegos ramiai ir be pertraukų. Kūdikių miegas dažnai kelia daug iššūkių, tačiau su tinkama priežiūra ir rutinomis galima padėti mažyliui išmiegoti visą naktį. Štai keletas paprastų, bet veiksmingų patarimų, kurie padės pagerinti kūdikio miego kokybę.

1. Miego aplinka

Norint padėti kūdikiui išmiegoti visą naktį, labai svarbu sukurti miegui palankią aplinką. Gera žinia ta, kad tėvai turi galimybę viską tobulai įrengti ir nereikia nieko palikti atsitiktinumui. Vien teigiami pokyčiai kūdikio miego aplinkoje gali turėti didelę įtaką jo naktiniam miegui.

Jei Jūsų mažyliui per šalta, jis gali pabusti, kai jam reikės papildomų sluoksnių (drabužėlių ar atklodžių), kad sušiltų. Jei jam bus per karšta, jis gali pabusti dėl nepatogumo ir būti ištroškęs.

Mažyliai gali lengvai pabusti ankstyvą rytą, jei išgirs, kad tėvai anksti keliasi į darbą arba už lango čiulba paukščiai. Jie, taip pat, gali pabusti, jei į jų kambarį patenka šviesos.

Tinkamai paruošę miego aplinką, galite atmesti daugelį įprastų veiksnių, sukeliančių naktinius prabudimus.

2. Struktūruota dienotvarkė

Norint padėti mažyliui išmiegoti visą naktį, labai svarbu nustatyti struktūruotą dienos režimą. Geras dienos režimas duoda daug naudos:

• Kūdikis žino, ko tikėtis ir kada.
• Kai kūdikio diena prasideda ir baigiasi kasdien palyginti tuo pačiu metu, taip pat, kai dieną jis gauna daug saulės šviesos ir stimuliacijos, padedate jam nustatyti sveiką cirkadinį ritmą, kuris labai svarbus jo miegui.

Dienos miegas, taip pat, turi didelę įtaką naktiniam miegui. Jei kūdikis didžiąją dalį miego miega nuo 9 iki 15 val., o miegas kitu laiku yra tiesiog trumpi pasnaudimai, tai padeda užtikrinti, kad kūdikis būtų pakankamai pavargęs, kad naktį miegotų gerai, bet nebūtų pervargęs. Tai reiškia, kad, atėjus laikui miegoti, jis bus pasiruošęs ilgam naktiniam miegui.

3. Rutina prieš miegą

Prieš miegą įprasta tvarka yra labai svarbi. Kūdikiams TIKRAI patinka rutinos! Prieš miegą norisi kasdien atlikti tuos pačius veiksmus ta pačia tvarka. Tai turėtų būti daroma prieš nakties miegą ir sutrumpintas variantas prieš visus dienos miegus.

Tai padeda Jūsų kūdikiui pereiti nuo dienos užimtumo prie pasiruošimo miegui. Tai jam duoda aiškų ženklą, kad netrukus ateis laikas miegoti, ir paruošia jį miegui.

4. Pauzė

Pauzė - tai kai tiesiog kelias minutes palaukiate, sustojate ir įsiklausote. Dažnai tėvai šoka iškart prie mažylio, kai tik išgirsta kažkokius garsus, tačiau daugeliu atvejų įsikišame per anksti ir nutraukiame jo miegą.

Kai kelias minutes palaukiate, galite nustatyti, ar Jūsų kūdikis tikrai prabudęs, ar tik pereina iš vieno miego ciklo į kitą.

Jeigu vis dėlto situacija darosi nepakeliama, o kūdikio miegas kelia daug klausimų, nereikia kentėti - verčiau viską aptarti su miego konsultantu. Pokalbio metu svarbu aptarti, kas vyksta vaiko gyvenime, koks būtų įprastas kūdikio miegas esamame raidos etape ir ką tėvai gali padaryti, kad vaikas miegotų geriau.

tags: #kaip #apkloti #kudiki #nakti

• Platesnė gimdymo apžvalga
• Pramogos vaikams Rygoje
• Darželio "Pušaitė" atsiliepimai
• Karaoke pramoga vaikams
• Endokrinologo paslaugos vaikams Panevėžyje