Geležių pagrindinės mokyklos, gerais laikais po savo stogu priėmusios iki 200 mokinių, uždarymas sudavė stiprų smūgį šio kaimo bendruomenei. Žmonės gailėjo vieno paskutiniųjų kultūros židinių. Tačiau dar didesnį spjūvį geležiečiai patyrė, kai iš uždarytos mokyklos katilinės kamino ėmė rūkti dūmai.
Žmonės pradėjo svarstyti, ar čia buvusioje įstaigoje kas nors naujo kuriasi, ar šildomi tušti pastatai. Ir antroji versija pasirodė tikresnė. Paaiškėjo, kad uždarytos mokyklos katilinėje vis dar darbuojasi trys kūrikai. Pamainomis jie tam tikromis dienomis šildo sporto salę, socialinėms reikmėms įrengtą dušą, pustuštį bendrabutį šalia buvusios švietimo įstaigos ir 8 butų privatų namą. Pastarajame nuo senų laikų gyvena buvusios mokyklos mokytojai ir vadovai. Jie už centralizuotą šildymą moka mokesčius pagal šilumos tiekėjo nustatytus įkainius.
Šildo pustuštį bendrabutį. Tačiau dviejų aukštų mokyklos bendrabutis duris atveria vos porą kartų per savaitę kelioms valandoms, kai čia esančiame medicinos punkte dirba slaugytoja ir atvykstantis gydytojas. Be jų kabinetų, visas didelis pastatas, kuriame vienu metu veikė vaikų darželis, dirbtuvės, stovi tuščias, bet šiltas.
Pavasarį čia buvo ketinama perkelti Geležių biblioteką, kurios patalpos kultūros namuose šildomos elektriniu šildytuvu. Bibliotekininkė Janina Kubilienė „Sekundei“ pasakojo, kad ji Panevėžio rajono valdžios anksčiau prašė skaitytojams įrengti modernesnį šildymo prietaisą, tačiau lėšų tokiems pirkiniams neatsirado. Tad iki šiol ji raizgo krūvas elektros laidų, kad bibliotekoje nebūtų šalta. Kraustytis į naujas patalpas bibliotekininkė nenorėtų, nes perkelti tokią įstaigą, anot jos, nėra paprasta. Be to, kultūros namuose sutelktos ir kitos šio miestelio veiklos. Čia įsikūrusi Geležių bendruomenė, čia šarvojami mirusieji, vyksta įvairūs renginiai ir šventės. Nuo sovietmečiu buvusios kolūkio katilinės atjungtos patalpos dabar šildomos salėje įrengtu židiniu. Todėl geležiečiams labai keista matyti, kad nenaudojamose mokyklos patalpose vis dar leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai už šildymą.
„Mūsų nuomone, buvo blogai jau, kai mokyklą uždarė, o kai šitiek laiko ji dar tebešildoma - dar blogiau. Patys suprantate, kaip tai atrodo - vienoje vietoje uždaroma viskas, nes trūksta finansų, kitoje kažkas daroma visai netaupant. Daug kas nesustyguota - matyt, nežino kairė, ką daro dešinė. O bendruomenė kol kas nieko negalvoja daryti mokykloje“, - nuogąstavo Geležių bendruomenės pirmininkė Regina Tekorienė.
Brangus dušas
Tokia padėtimi piktinosi ir kiti geležiečiai. Žmonės stebėjosi, ar reikia trijų etatų katilinei ir vienam dušui mokyklos patalpose šildyti. Jis duris nusimaudyti galimybės neturintiems asmenims atveria tik savaitgaliais. Be to, čia puse etato įdarbintas ir prižiūrėtojas. Dar prieš uždarant mokyklą Panevėžio rajono savivaldybei tokios paslaugos kainavo labai brangiai. Duše besilankantys asmenys moka mažiau nei eurą, bet vieno žmogaus maudynės čia rajono biudžetui atsieidavo 18 eurų. Per mėnesį duše nusimaudo iki dešimties Geležių gyventojų.
„Nematome jokio ūkiškumo tokiuose darbuose. Kam reikėjo mokyklą prieš uždarant renovuoti, jei buvo žinoma, kad joje neliks mokinių. O dabar jos katilinėje dirba trys žmonės, duše dar vienas, mokyklos aplinkai tvarkyti pasitelkiami viešuosius darbus dirbantys žmonės. Kam to reikia, jei aišku, kad mokykla bus naudinga nebent ūkininkų grūdams sandėliuoti“, - stebėjosi Geležių bendruomenės tarybos narė Danguolė Balčiūnienė.
Rajonui našta
Buvusios mokyklos patalpų nauda abejoja ir pati Panevėžio rajono valdžia. Čia šiuo metu Karsakiškio seniūnija atlieka metinę inventorizaciją ir pastatas, ko gero, bus atiduotas privatizuoti. Tokiu pačiu keliu jau nueita ir su prieš porą metų uždarytomis Ėriškių bei Kurganavos mokyklomis. Dėl jų ne kartą skelbti aukcionai, tačiau susidomėjimo šiais objektais nesulaukta.
Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, už pastatus Ėriškiuose paskutinį kartą skelbta kaina -apie 64 tūkst., o mokykla Biliūnų kaime įvertinta daugiau nei 33 tūkst. eurų. „Kol kas planuojame dalį Geležių mokyklos pastatų (garažus ir dirbtuves) nuomoti, o paskui parduoti aukcione. Susidomėjimo šiuo objektu nėra, bet reikia bandyti pagal nustatytą tvarką parduoti ar išnuomoti. Kažką būtina daryti su šiais pastatais - kartais atsiranda visuomeninių organizacijų, kurios nori vykdyti savo veiklą“, - „Sekundei“ teigė Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius.
Vicemeras patvirtino, kad šiuo metu vis dar kūrenama mokyklos katilinė. Tai esą daroma dėl privataus daugiabučio namo gyventojų bei medicinos punkto. „Tai laiko klausimas - ateityje galvosime, kaip kitaip galėtume visa tai padaryti. Dabar dirba trys kūrikai, jie privalo nuolat budėti katilinėje. Gal vėliau įrengsime automatizuotą katilinę ir nebereikės žmonių“, - su tuo, kad katilinė tapo našta, sutinka A. Pocius. Ir socialinis dušas, anot jo, labai didelis minusas rajono biudžetui, bet kol yra poreikis maudytis jame, valdžios rankos surištos. „Dar sporto salę kartas nuo karto šildyti tenka, gal ateis žmonių, kas norės sportuoti. Klausimų visokių kyla. Bet jau kitais metais reikės spręsti, kad dėl tokių šildomų plotų nereikėtų smarkiai vargti“, - kalbėjo mero pavaduotojas.
Daugiabučiui patogu
Rajono valdžia bandė derėtis su daugiabučio gyventojais, kad jie savarankiškai šildytųsi būstus. Tačiau butų savininkams, pasak A. Pociaus, tai pasirodė nepatogu, o bendra šildymo tvarka rajone atsijungti nuo centrinio šildymo jų neskatina. „Nepaisant to, kad jų šildymas yra brangus, kaina už šias paslaugas gyventojams visame rajone taikoma ta pati. O be to, pagal naują tvarką žmonės neturi už šildymą mokėti daugiau nei 10 proc. savo pajamų. Tai jei ten gyvena pensininkas, gauna kad ir 300 eurų pensiją, už šildymą jis daugiau nei 30 eurų nemoka ir šildytis pats nenori“, - aiškino vicemeras. O kartu paėmus tokie gyventojai, pasak A. Pociaus, rajono Savivaldybei neša nuostolius. Panašių pavyzdžių, pašnekovo teigimu, yra ir kituose Panevėžio rajono miesteliuose.
Pelnas - šilumininkams
Kartu su Geležių mokyklos katiline 56 tokius objektus eksploatuojančiam ir jų šilumą 1300 klientų tiekiančiam „Velžio komunalininkui“ tokia veikla yra pelninga. Bendrovės vartotojams, pasak jos vadovo Vaido Virbalo, tiekiamos šilumos energijos kaina skaičiuojama vienodai, remiantis parduodamos šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis bei to mėnesio vienos kilovatvalandės kaina ir patalpų plotu. Kilovatvalandės kaina kas mėnesį apskaičiuojama vadovaujantis valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu.
„Geležių katilinė tiekia šilumos energiją daugiabučiam namui (8 gyventojai) ir Savivaldybei priklausančiam pastatui, kuriame yra įsikūręs medicinos punktas. Katilinė kūrenama kietuoju kuru - malkomis. Joje pamainomis dirba trys kūrikai, kuriems mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas, taip pat prie išlaikymo kaštų prisideda mokesčiai už elektrą“, - dėstė VšĮ „Velžio komunalininkas“ direktorius. V. Virbalo teigimu, daugiabučio gyventojai turi teisę atsijungti nuo centralizuoto šildymo, tačiau kol kas jiems privaloma tiekti šilumą. Puse etato minėtos įmonės įdarbintas žmogus mokyklos duše. Pirčių ir dušo paslauga yra rajono Savivaldybės kompensuojama veikla, todėl įstaiga nuostolių vykdydama ją taip pat nepatiria.
Panevėžio rajono savivaldybės taryba jau buvo nusprendusi, kad nuo rugsėjo pirmosios Geležių kaime mokiniai į čia esančią Geležių pagrindinę mokyklą nebesirinks, mat ji, kaip ir esančios Perekšlių bei Uliūnų miesteliuose, bus likviduota. „Uždarius šią mokyklą liktų 12 pradinių klasių mokinukų, kurie turėtų rinktis mokyklą kitame kaime. Turint tiek mokinukų, tikrai būtų galima Geležiuose palikti bent pradines klases“, - įsitikinęs teigė J. Tačiau Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis į tokį pasiūlymą atrėžė paprastai: mokykloje yra 12 pradinių klasių mokinių, o mokyklos kvadratūra 200 tūkst. kv. „Šiuo metu yra sudaromas mokyklos likvidavimo projektas, dėliojami paskutiniai klausimai, kas bus atsakingas už likvidavimą, kokios turi būti išmokamos išeitinės pašalpos darbuotojams. Kitokių planų nėra, skaičiai aiškūs“, - teigė E. „Šiuo metu yra sudaromas mokyklos likvidavimo projektas, dėliojami paskutiniai klausimai, kas bus atsakingas už likvidavimą, kokios turi būti išmokamos išeitinės pašalpos darbuotojams. „Kad ir kaip būtų skaudu, tokia naujiena nedžiuginanti, tačiau perspektyvų šiai mokyklai nėra. Žmonių skaičius miestelyje katastrofiškai mažėja“, - sako S. Mokyklos vadovo teigimu, problemos esamiems mokiniams dėl mokyklos pakeitimo kilti neturėtų. Liberalo J. „Mūsų žiniomis, kitais mokslo metais, į pirmąją klasę gali susirinkti tik 6 vaikai, tačiau puse jų gali rinktis kitas mokyklas, ar būti išvykę į užsienį. Tad būtų brangu išlaikyti mokyklą dėl tokio mažo mokinių skaičiaus“, - teigė R. „Būtų gaila, jeigu tokia graži mokykla būtų uždaryta, tačiau po truputį miršta ne tik mokykla, bet ir visas miestelis. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Juodšilių šv. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Riešės šv. Vilniaus r. Maišiagalos kun. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Medininkų šv. Vilniaus r. Egliškių šv. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Nemėžio šv. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Paberžės šv. Vilniaus r. Paberžės šv. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Paberžės šv. Vilniaus r. Riešės šv. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Nemėžio šv. Vilniaus r. Nemėžio šv. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Vilniaus r. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė projektą, kaip iš esmės sumažinti socialinio būsto laukiančiųjų eiles. Kaip alternatyva siūloma kompensuoti dalį nuomos kainos ar leisti būstą išsipirkti. Paskutiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje išsinuomoti socialinį būstą pageidauja daugiau kaip 31 tūkst. šeimų ar pavienių gyventojų. Kasmet eilė pagausėja net 1500 žmonių.Dabartinėmis aplinkybėmis visi laukiantieji aprūpinti socialiniu būstu būtų tik po 20-30 metų. Todėl rengiamos pataisos, kurios iš esmės galėtų pakeisti esamą situaciją. Vienas iš siūlymų - numatyti galimybę socialinio būsto laukiantiesiems gauti kompensaciją už buto ar namo nuomą. Ji gyventojui būtų suteikiama tik sudarius oficialią nuomos sutartį ne trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Kompensacijos suma siektų pusę būsto rinkos nuomos kainos. Panevėžio miesto Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresniosios specialistės Rasos Rimšienės teigimu, šis modelis Panevėžyje vargu ar galėtų prigyti, nes mieste nėra gerai išplėtotos nuomos rinkos. Kita vertus, retas kuris buto nuomotojas sutiks oficialiai sudaryti sutartį, ją įregistruoti Registrų centre ir nuo gautų pajamų mokėti valstybei mokesčius. „Prieš kelis mėnesius apklausėme daugiau kaip 70 socialinio būsto laukiančių panevėžiečių, ar jie rinktųsi nuomą, ar vis dėlto lauktų socialinio būsto. Iš jų tik keli pasirinktų nuomą su jos daline kompensacija. Mat daugelis, pakalbėję su jiems būstą dabar nuomojančiais savininkais, suprato, kad oficialiai įteisinti nuomos sutartis būtų labai sunku. Tai sukeltų ir nuomos kainas. Be to, Panevėžyje nėra išplėtotos nuomos rinkos. Didžiuosiuose miestuose, kur statoma daugybė naujų butų, tokia tvarka gal ir pasiteisintų, bet ne pas mus“, - mano R. Rimšienė.Nėra galimybių iškeldintiSocialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, net 82 proc. šiuo metu nuomojamų socialinių būstų yra užimti asmenų, nebūtinai tam turinčių teisę. Mat pagal iki 2003 m. galiojusį įstatymą su jais buvo sudarytos neterminuotos nuomos sutartys, todėl šiuo metu praktiškai nėra galimybių juos iškeldinti. Anot R. Rimšienės, tokie žmonės turės galimybę išsipirkti gyvenamąjį plotą, kuriame gyvena jau daug metų. Šiuo metu mieste yra apie 250 tokių butų. Tačiau abejojama, ar bus daug norinčiųjų valdišką būstą pakeisti į nuosavą.„Manau, gal tik kokie 10 proc. norės išsipirkti, nes žmonės tiesiog tam neturės pinigų. Suprantu, jeigu tą galima būtų padaryti lengvatinėmis sąlygomis, bet jeigu rinkos kaina - nelabai realu“, - mano specialistė. Kita vertus, patys žmonės nebus suinteresuoti to daryti. Nors iš Savivaldybės būstus gavusieji iki 2003-iųjų moka kiek didesnį nuomos mokestį, tačiau jis vis tiek yra mažesnis nei rinkos kaina. Pavyzdžiui, už standartinį 50 kv. m dviejų kambarių butą kas mėnesį tenka atseikėti apie 70 litų.„Gaunantieji mažas pajamas gali prašyti sumažinti tą nuomos mokestį, bet iš visų iki 2003 m. gavusiųjų butus tik maždaug 25 proc. tą mokestį prašė sumažinti. Deja, jei kurie laimėjo milijoną ar paveldėjo tėvų namus, jokio pagrindo jų iškeldinti neturime. Vienintelis būdas - kai bute ilgą laiką nebegyvena ar yra nemokūs, bet ir tai galima padaryti tik per teismą“, - „Sekundei“ teigė R. Rimšienė.Išeitis - turto deklaracijaSpecialistės teigimu, šiuo metu mieste socialinio būsto laukia 1090 šeimų ir vienišų asmenų, tačiau iš tikro ši eilė gerokai trumpesnė. Mat kai nuperkamas ar atsilaisvina gyvenamasis plotas ir pradedama ieškoti naujų gyventojų, paaiškėja, kad daugelis jaunų šeimų masiškai emigravusios arba niekaip nepavyksta jų rasti. „Eilė dirbtinai išsipūtusi. Per keletą metų, kol laukia socialinio būsto, daugelis išvyksta į užsienį ar paima paskolą ir įsigyja nuosavą stogą virš galvos. Manau, jeigu kasmet būtų privaloma turto ir pajamų deklaracija ir galėtume braukti iš sąrašų visus jos nepateikusiuosius, eilė gerokai sutrumpėtų“, - mano R. Rimšienė. Kita ministerijos siūloma pataisa - padidinti pajamų ribą, nuo kurios netenkama teisės naudotis socialiniu būstu, mat gyventojai, bijodami netekti gyvenamosios vietos, dažnai sąmoningai vengia ieškotis geresnio darbo ar kitų pajamų šaltinių.Šiuo metu socialiniame būste gyvenantis asmuo negali turėti daugiau nei 13 860 litų pajamų per metus, todėl siūloma šią sumą padidinti iki 15 840 litų. „Socialinis būstas turėtų būti tik laikina parama, kad žmogus pats galėtų kabintis į gyvenimą. Deja, dažnai jeigu jau asmuo gavo socialinį būstą, jis nėra suinteresuotas kažką keisti, gerinti savo gyvenimą. Būna ir tokių atvejų, kad žmogus, gavęs socialinį būstą trejiems metams, pradeda piktintis, kaip taip gali būti, juk jo mama gavo iki grabo lentos. Deja, valstybė šito dalyko nepajėgi išspręsti“, - kalbėjo R. Rimšienė. Svarbi kaimynystėPanevėžio rajone socialinių būstų laukia apie 300 gyventojų.Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos Aldonos Čiegytės, nors Socialinės apsaugos ministerijos parengtos pataisos yra žingsnis į priekį siekiant išspręsti socialinio būsto trūkumo problemą, tačiau Panevėžio rajone vargu ar jos turėtų kokios apčiuopiamos naudos. „Statistiškai eilės gale esantieji socialinio būsto galėtų sulaukti tik po dešimtmečio, tačiau būna ir taip, kad siūlydami vieną ar kitą gyvenamąjį plotą pasiekiame ir eilės galą. Pavyzdžiui, visi našlaičiai, kuriems teikiama pirmenybė, yra aprūpinti gyvenamuoju plotu“, - teigė A. Čiegytė.Pagrindinės priežastys, kodėl laukiančiųjų socialinio būsto eilė kartais sutrumpėja, yra ta, kad gyventojai labai kruopščiai renkasi, kur jiems gyventi. Arčiau miesto esančiose gyvenvietėse, kaip Dembava ar Velžys, esantys butai tušti nebūna, tačiau Geležiuose esančio namo jau ilgą laiką niekam nepavyksta įsiūlyti. „Laukiantieji socialinio būsto turi teisę jo atsisakyti. Žmonės renkasi, kad nebūtų toli nuo miesto, svarbus susisiekimas, mokykla vaikams. Tačiau bene svarbiausias kriterijus - kaimynystė ir gyvenamojo ploto būklė“, - vardijo vedėja.Jos nuomone, nei būsto nuomos kompensacija, nei galimybė socialinį būstą išsipirkti rinkos kaina Panevėžio rajone nepasiteisins. Ir dabar gyventojai turi tokią galimybę privatizuoti socialinį būstą, kuriame gyvena daugiau kaip trejus metus ir kai yra nustatoma, kad jis nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., tačiau tik vienetai pasinaudoja šia galimybe.„Tai dar tik projektas, todėl sunku kalbėti, kaip iš tiesų būtų. Bet ir dabar aišku, kad nuomos rinkos rajone nėra. O išsipirkti gyvenamąjį plotą gyvenantiesiems iš socialinių pašalpų nelabai įmanoma“, - sakė A. Čiegytė.******Nuomos rinka mirusiKęstutis KazakevičiusNekilnojamojo turto agentūros „Asimonas“ vadovasJau nuo pernai pavasario žmonės savo turto nebenuomoja, todėl jeigu ir pasitaiko vienas kitas pasiūlymas išsinuomoti už padorią kainą nedidelį butą, jis kaip mat pradingsta. Panevėžyje butų nuomos pasiūlos nėra, todėl kainos yra pernelyg išpūstos. Mieste nevyksta nei naujų daugiabučių statybų, nei aktyviai prekiaujama nekilnojamuoju turtu, todėl kokių nors pokyčių nuomos rinkoje neverta tikėtis. Kita vertus, nebeliko ir padorių nuomininkų. Daugelis butų savininkų stengiasi nelaikyti tuščio buto ir kuo greičiau jį parduoti, o ne nuomoti, nes yra jau nudegę nuo nesąžiningų nuomininkų: ne tik skolų pridaro, bet ir apvagia, suniokoja turtą.Kadangi nuomojamų butų trūksta, turto savininkai itin atidžiai renkasi nuomininkus. Vargu ar norėtų savo butą nuomoti socialines pašalpas gaunantiesiems, juk jie dažnai nėra mokūs, taip pat ne visada būna tvarkingi ir atsakingi.Lina DRANSEIKAITĖ 55°50′29.26″ š. pl. 24°41′52.51″ r. ilg. / 55.8414611°š. pl. 24.6979194°r. AdresasŠviesos g. Panevėžio rajono Geležių pagrindinė mokykla - dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Panevėžio raj., Geležiuose, Šviesos g. 4, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba.Įstaigos kodas 190397339. Geležių pagrindinė mokykla įkurta 1909 metais. 1948 metų rugsėjo 1 d. buvo atidaryta progimnazija su viena penkta klase. 1950 metais buvusiose valsčiaus patalpose įkurta septynmetė mokykla, kuri nuo 1953 m. išaugo į vidurinę. Nuo 2001 m. Švenčiant Vasario 16-ąją - Valstybės atkūrimo dieną - Dembavos progimnazijos sporto salėje išaugo unikalus bokštų miestelis. Dembavos progimnazija nuo rugsėjo 1-osios vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Kadangi Dembavos lopšelyje-darželyje „Smalsutis“ nėra galimybės priimti visus norinčiuosius, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Dembavos progimnazijoje įsteigta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupė. Šiuo metu joje ugdosi 10 vaikų nuo 2 iki 6 metų. Juos moko ikimokyklinio ugdymo mokytojos Kamilė Adomaitytė ir Guoda Žilienė. „Dirbdama šioje įstaigoje esu laiminga, nes tai naujos kartos darželis su šiuolaikiniu ugdymu. Būtent todėl įgyvendinom ir šį projektą. Svarbu sukurti vaikams tokią aplinką, kad jie patys ją tyrinėtų, pažintų, kad būtent per savo patirtį suprastų, kaip viskas gyvenime vyksta. Dalyvavau Panevėžio rajono švietimo centre priešmokyklinio ugdymo mokytojams organizuotuose mokymuose, kur buvo pristatomos įvairios projektinės veiklos. Viena jų - kaip vaikai Japonijoje iš kartoninių dėžių konstruoja įvairius statinius. Mane tai įkvėpė“, - sakė G. „Vaikams nereikia daug spalvotų žaislų, jiems reikia paprastų priemonių ar įrankių, kaip šiuo atveju - įvairių dėžių. Iš jų statant bokštus vystosi vaikų mąstymas, jie atranda daug įvairių ir įdomių inžinerinių sprendinių, vaikai galvoja, kaip dėlioti dėžes, kad jos nekristų, kaip sutvirtinti, kad bokštas stovėtų. Statydami supranta, kad apačioje negali dėti mažų dėžių, o viršuje iškelti didelių, nes bokštas sugrius. Mums nebuvo svarbu dėžių grožis, jų išvaizda, esmė - pats procesas. Norėjome, kad vaikai patirtų gerų emocijų konstruodami ir bendraudami. Vaikai laimingi, šypsosi, nes jiems suteikta laisvė kurti, jie nebuvo įsprausti į jokius rėmus“, - kalbėjo G. Dembavos progimnazijos direktorė Aušra Raišienė džiaugėsi projekto autorės G. „Džiugu, kad jauno žmogaus idėjos yra priimtinos bendruomenei, pilietiškos ir šiuolaikiškos. Sumanymas pastatyti pilį iš paprastų dėžių skirtas ugdyti vaikų inžinerinį mąstymą, gebėjimą konstruoti“, - sakė A. „Vaikams buvo atradimas, kad vienas gali ant kėdės užlipti, kitas - ant stalo. Kiekvienas turėjo galimybę pažinti save ar patirti naujus pojūčius: dalis vaikų pajuto, kad bijo aukščio. Kartu vaikai mokėsi ir bendruomeniškumo, dalijosi darbais, vieni kitiems padėjo.
tags: #ar #geleziuose #yra #mokykla #darzelis
