Vaiko netinkamas elgesys - tai dažna tėvų problema, kelianti daug klausimų ir abejonių. Kaip tinkamai reaguoti, kad nepadarytume klaidų ir padėtume vaikui augti? Straipsnyje aptariami netinkamo elgesio šaltiniai, pateikiami veiksmingi metodai ir praktiniai patarimai, kaip ugdyti vaiko socialinius įgūdžius ir teigiamą elgesį, atsisakant žalingų bausmių ir orientuojantis į supratimą bei pasekmes.

Vaiko elgesio supratimas: priežastys ir tikslai

Netinkamas vaiko elgesys dažnai slepia gilesnes priežastis, kurias svarbu suprasti, norint efektyviai jam padėti. Elgesio, kurį mes skatiname (o mes skatiname dėmesiu), daugėja. Norint, kad vaikas kažkaip nesielgtų, reikia reaguoti labai ramiai, tam tikrais atvejais netgi nepastebėti. Vaikas turi ir sąmonę, ir savimonę, ir savigarbą. Manau, kad pagarbiai turime elgtis ir su tik ką gimusiu kūdikiu.

Vaikai, kaip ir suaugusieji, siekia patenkinti savo poreikius. Vienas iš pagrindinių poreikių - jaustis reikšmingu sau bei jį supančiai aplinkai. Vaikai, norintys dėmesio, gali elgtis įvairiai, kad būtų pastebėti: dažnai klausinėja, prašo pagalbos, gali dažnai susimušti su kitu, trukdyti atlikti darbus. Kiti vaikai, norėdami būti savarankiškesni, gali aktyviai ar pasyviai priešintis taisyklėms, nurodymams. Vaikai, kurie jaučiasi labai įskaudinti, gali kerštaudami imti įžeidinėti kitą, jam kenkti, laužyti daiktus. Taip pat vaikai, kurie bijo suklysti, gali būti atsitraukę, nesiimti veiklų, atsisakyti jose dalyvauti.

Norint pakeisti netinkamą vaiko elgesį, vertėtų pabandyti nustatyti tokio elgesio priežastis. Stebėkite, kaip kinta vaiko elgesys įvairiose situacijose - jam kalbantis, žaidžiant su kitu vaiku, su Jumis, su kitais suaugusiais žmonėmis. Tai padės suprasti, kaip ir kada prasideda Jus neraminantis vaiko elgesys, su kokiu kitų (ar kito) žmonių elgesiu jis gali būti susijęs. Netinkamas elgesys ar įprotis gali pasireikšti tik tam tikroje situacijoje, tam tikroje vietoje, tam tikru laiku, su tam tikru žmogumi. Gal vaikui patiriant nerimą, sunkumus. Gal taip vaikas siekia dėmesio ar ieško draugystės, o gal kopijuoja kito, artimoje aplinkoje esančio asmens elgesį. Todėl, siekdami pakeisti vaiko elgesį, būkite pasiruošę atitinkamai koreguoti ir savo pačių elgesio įpročius.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas elgiasi įvairiose socialinėse situacijose ir mokyti jį tinkamai reaguoti.

Pasekmės, o ne bausmės: veiksmingi ugdymo metodai

Bendraudami su vaiku, turėtume vertinti (jeigu jau vertiname) ne vaiką, o jo elgesį. Ne „tu netikęs berniukas“ ar „netikusi mergaitė“, bet „tu netinkamai pasielgei“. Bet tas mylimas žmogus gali elgtis netinkamai: nepagarbiai, nekultūringai, grubiai, gali ir pasityčioti.

Manau, kad reikalingos pasekmės, o ne bausmės. Tarkim, vaikas sudaužė vazą, dėl to jis, nors mama ar tėtis žadėjo, nebegalės eiti į draugo gimtadienį. Kodėl? Kuo dėtas tas draugo gimtadienis? Kaip tai susiję su vaiko veiksmu? Vaikas tada jaučiasi nuviltas, jam atrodo, kad tėvai yra neteisūs, jie meluoja - juk buvo sutarta, kad bus galima eiti. Pasekmė jau bus kitokia. Tarkim, susitariate, kad paauglys grįš namo 9 valandą. 10 valanda - nėra, 11 valanda - tu negali prisiskambinti, sėdi, lauki, tau baisu. Tada tikrai negalvoji, kad jis turbūt smagiai užtruko ir tuoj pasirodys. Ne. Tu kuri baisias istorijas, o vaikas grįžta it niekur nieko ir sako - och, atsiprašau, pavėlavau. Tada su vaiku kalbi apie tai, kad mes susitarėme ir tu sulaužei susitarimą. Iki 18 metų aš esu atsakinga už tave, aš noriu, kad tu užaugtum pilietiškas, sąžiningas, atsakingas žmogus. Kadangi tu sulaužei susitarimą, dabar negalėsi eiti vakare su draugais.

Kai kalbame apie bausmes, norėčiau daugiau kalbėti apie pasekmes. Jeigu vaikas kažką sudaužo, tada jis padeda susitvarkyti, o tėvai pasikalba su vaiku apie tai. Juk dažniausiai vaikas kažką sudaužo netyčia - mes lygiai taip pat patys kartais kažką sudaužome. O jei tada pradėtų ant mūsų kažkas šaukti, kai mums jau ir taip apmaudu ir liūdna? Tada mes nejaučiame moralinio palaikymo, kokį turėtume gauti iš artimiausių žmonių. Tiesiog reikėtų pasakyti - nieko tokio, taip atsitinka, kitą kartą būk atsargesnis (atsargesnė).

Vaikams reikalingas režimas, aiškios ribos ir taisyklės. Amerikiečių mokslininkai įrodė, kad vaikams, kurių namuose buvo sukurta tam tikra sistema, ne tik labiau sekasi gyvenime, bet ir jų ryšys su tėvais yra glaudesnis. Ilgainiui toks vaiko elgesys perauga į nuolatinį nepaklusnumą, taisyklių nepaisymą bei kelia tėvams didžiulį galvos skausmą. Kai vaikui nurodomos elementarios taisyklės ir vyksta nuolatinė taisyklių vykdymo priežiūra, lieka mažai vietos nerimui ir vaikas auga saugesnėje aplinkoje.

Elgesio ugdymo sistema - tai lentelė, kurioje surašytos vaiko pareigos, draudžiamas elgesys, dienos ir savaitės sėkmingumo vertinimo kriterijai ir privilegijos, kurias vaikas gali "užsidirbti" tinkamu elgesiu.

Kaip sudaryti efektyvią elgesio ugdymo sistemą?

1. Paprastumas ir tikslumas: Prieš pradėdami taikyti elgesio ugdymo sistemą, pasistenkite lentelę sudaryti kuo paprasčiau ir tiksliau. Jei paliksite nors truputį vietos neaiškumams, vaikai galės nepaisyti taisyklių, jas keisti, kaip panorėję.
2. Svarbiausi reikalavimai: Į sąrašą svarbu įtraukti pačius svariausius reikalavimus, kasdieninius, neišvengiamus įsipareigojimus. Atkreipkite dėmesį, jog pradinukų užduotys turėtų būti labiau susijusios su tvarka ir higiena, o paauglių - su namų ruoša: miegamųjų, virtuvės, vonios tvarkymu. Kasdienes pareigas surašykite vertikaliai, kad jums būtų patogu kasdien žymėti, kaip darbas atliktas.
3. Skatinimas ir atėmimas: Kai už tinkamą elgesį vaikas kasdien skatinamas, o už netinkamą - malonumai atimami, tinkamas elgesys dažnėja, o netinkamas retėja. Pamažu tinkamas elgesys tampa įpročiu. Elgesio teori­jos teigia, kad palaikomas, skatinamas elgesys ateityje linkęs kartotis, o ignoruojamas - silpnėti ir išnykti.
4. Žymėjimas ir viltis: Lentelėje kasdien žymėkite, kaip vaikui sekasi keisti savo elgesį (simbolius galite sugalvoti savo). Suteikite vilties vaikui. Būkite pastovūs. Atlaikykite atkryčius. Tikėtina, kad po kelių savaičių sistemos taikymo vaikui pabos stengtis ir jis bandys išvengti lentelių, sakydamas, kad jam vienodai „visos privilegijos“, kad jam „nieko nereikia“, gali keletą dienų elgtis ypač prastai.
5. Apdovanojimai: Kokius skirti apdovanojimus kasdien ir po savaitės, aptarkite kartu su vaiku savaitgalį. Jūsų vaikas yra geriausias idėjų šaltinis, nes kiekvienam patinka skirtingi dalykai. Paprastai mažesnieji džiaugiasi iškylomis su vaišėmis, prizais (visokiais mažmožiais), lipdukais ir galimybe žiūrėti TV ar žaisti kompiuterinius žaidimus. Vyresnieji labiau vertina įvairius skanėstus, galimybę žiūrėti TV, ilgai vakaroti ir kalbėtis su draugais, juos kviestis į svečius ar būti pas juos.

Etiketo svarba: mandagumo pagrindai

Etiketas - tai elgesio normų rinkinys, kuris padeda mums bendrauti su kitais žmonėmis pagarbiai ir mandagiai. Etiketo taisyklių mokymas vaikams yra svarbus, nes jos padeda jiems:

• Ugdyti pagarbą kitiems.
• Kurti teigiamus santykius.
• Sėkmingai bendrauti.
• Jaustis užtikrintai socialinėse situacijose.

Štai kelios pagrindinės etiketo taisyklės, kurias svarbu išmokyti vaikams:

• "Prašau" ir "Ačiū" - magiški žodžiai: Šių žodžių vartojimas rodo pagarbą ir dėkingumą. Kai vaikas prašo ko nors, jis turėtų užbaigti savo sakinį žodžiu "prašau". Kai gauna kažką, jis turėtų pasakyti "ačiū".
• Pasisveikinimas - mandagumo ženklas: Visada pasisveikinkite, kai įeinate į kambarį, kuriame jau yra žmonių. Nustebsite, kaip retai šiomis dienomis šiuos žodžius mes girdime mandagiuose pokalbiuose. Atrodo, kad niekas nebesako „labas“.
• Atsiliepimas telefonu - mandagus būdas bendrauti: Atsiliepti telefonu ir sumurkti "a" arba "nu" nėra tinkamas būdas bendrauti. Visada pirmiausia pasakykite "Alio". Kai apsikeisite mandagiomis frazėmis, kitas asmuo gali pasakyti, dėl ko jums skambina. Jei skambinate jūs, prisistatykite ir įvardinkite skambučio tikslą tik po to, kai pasisveikinsite.
• Nesavanaudiškumas - rūpinimasis kitais: Mokykite vaikus rūpintis kitais. Parodykite jiems, kaip palaikyti atidarytas duris, padėti nešti maišus ar užleisti vietą autobuse. Kaip jiems būti nesavanaudiškais? Jie turi stebėti jus, kad išmoktų tai padaryti. Trumpai tariant, reikia parodyti rūpinimąsi kitais: palaikyti atidarytas duris žmogui, einančiam už jūsų; parnešti už mamą maišus iš parduotuvės; užleisti vyresniam žmogui vietą autobuse.
• Palaukti savo eilės kalbėti - pagarba kalbėtojui: Išmokykite vaikus klausytis kalbėtojo ir palaukti, kol jis pabaigs. Pertraukti kitus yra nemandagu. Dažnai yra sunku išgirsti, ką žmonės sako, nes jie visada kalba vienas per kitą. Reikia klausytis kalbėtojo ir palaukti, kol jis pabaigs, kad galėtum prabilti pats. Visa tai gali išmokyti atsakomybės, jautrumo, pagarbos ir brandos.

Ko reikėtų vengti drausminant?

Nuolatinis vaiko tramdymas „kaip tu čia atrodai“, „kur tu lipi“, „ką tu čia sakai“ - lyg nekaltos frazės, bet iš tiesų jos kas kartą mažą žmogutį nupliekia kaip rimbas. Ir pamažu tas vaikas iš laisvos, pasitikinčios savimi asmenybės tampa kompleksų kamuolėliu, kuris visaip stengiasi įtilpti į tai, kas yra normalu. Taip labai žlugdomas ir vaiko kūrybiškumas, ir polėkis, ir savo nuomonės turėjimas, ir netgi aukštesnio lygmens mąstymas.

• Per didelės bausmės: Per didelės, vaiko amžiaus ir gebėjimo ištverti neatitinkančios bausmės ir drausminimai verčia vaiką patirti neteisybės jausmą ir net norą kerštauti.
• Kritika ir žeminimas: Kritika, pakeltas balso tonas ir vaiką žeidžiantys epitetai yra netoleruotinos auklėjimo priemonės. Jos vaiką žeidžia, menkina savivertę ir siunčia signalą, kad šaukdamas esi viršesnis už kitus.
• Fizinės bausmės ir psichologinis smurtas: Kai kalbame apie fizines bausmes, aš net neturiu žodžių. Mano manymu, jokia fizinė bausmė nėra pateisinama. Visi moksliniai tyrimai rodo, kad smurtas gimdo smurtą. Man visada būna keisčiausia, kai, tarkim, vaikas susimuša mokykloje ir namuose gauna beržinės košės. Tada galvoju - tai kaip dabar tam vaikui suprasti: vaikas vaiko mušti negali, bet suaugėlis vaiką jau gali mušti? Vadinasi, tai dvigubi standartai. Fizinės bausmės ir psichologinis smurtas didina vaikų agresiją ir pyktį, ugdo autoriteto ir bausmės baimę, tačiau neugdo atsakomybės ir sąmoningumo.

Praktiniai patarimai: kaip mokyti gero elgesio kasdien?

Tėvai sako - psichologai vis kalba apie pagarbą vaikui. Visų pirma vaikas turi ir sąmonę, ir savimonę, ir savigarbą. Manau, kad pagarbiai turime elgtis ir su tik ką gimusiu kūdikiu. Įsivaizduokite, mažiems vaikeliams sako - pabučiuok kaimynę, močiutę ar dar kažką. Bet tai turėtų būti vaiko pasirinkimas, ar apsikabinti, ar pasibučiuoti.

Kai kalbame apie fizines bausmes, aš net neturiu žodžių. Visada ir mokytojams, ir tėvams kartoju, kad ir už ryšį, ir už elgesį atsakingas ne vaikas. Jei vaikas elgiasi nepagarbiai, reikia labiau žiūrėti ne į vaiką, o į tėvus - kodėl jų vaikas elgiasi nepagarbiai. Taip pat reikia žiūrėti, kokia tėvų reakcija. Jei tėvai priklaupia, kad būtų vaiko akių lygyje, ir su juo apie tai kalbasi, tu žinai, kad vaikas tiesiog mokosi ir vieną dieną jis elgsis pagarbiai, bus pilietiškas, atsakingas.

• Būkite pavyzdžiu: Žiauri tiesa - vaikai mokosi pamėgdžiodami savo tėvus. Jei norite, kad vaikai gražiai elgtųsi, jie tai turi nuolat matyti.
• Nustatykite pasekmes: Dažniausia problema su mažais vaikais, kuriuos dažnas pavadintų „nekontroliuojamais“, yra ta, kad jie ko gero niekada nėra susidūrę su jokiomis netinkamo elgesio pasekmėmis. Jų geras elgesys yra apdovanojamas, tačiau blogas elgesys dažniausiai abiejų tėvų palydimas abejingai arba su pykčiu.
• Leiskite reikšti emocijas: Negalima slopinti pykčio, liūdesio, nusivylimo ir kitų neigiamų emocijų. Vaikai turėtų suprasti tuos jausmus ir išmokti su jais susidoroti. Bet tai nereiškia, kad jiems galima leisti mėtyti savo žaislus ar mušti brolius ir seseris.
• Nustatykite taisykles ir ribas: Kiekvienas vaikas yra laimingesnis, kai gyvena pasaulyje su taisyklėmis ir ribomis. Leisti mažyliui elgtis taip, kaip jam patinka, gal ir skamba fantastiškai, tačiau mažam vaikučiui tokios laisvės tikrai yra per daug. Tiesa tokia, kad mažyliai nenori visiškos autonomijos. Kiekvienas vaikas, kurį kada nors pažinojau ir su kuriuo dirbau aš ar mano kolegos, buvo laimingesnis, kai gyveno pasaulyje su taisyklėmis ir ribomis. Todėl turi būti tam tikros taisyklės, o kai šios taisyklės pažeidžiamos, turi būti atitinkamos pasekmės.
• Duokite įspėjimą: Net jei Jūsų mažylis žino, kad tai, ką jis daro, yra neleistina, duokite vieną įspėjimą prieš įgyvendindami pasekmes.
• Sukurkite "bausmės" vietą: Turėkite vietą, kur Jūsų vaikas galėtų eiti atlikti „bausmę“. Tai turėtų būti vieta, kur nesimatytų kitų namų gyventojų, taip pat ten, kur būtų saugu ir negrėstų joks pavojus.
• Būkite nuoseklūs: Jei paaiškinsite taisykles savo mažyliui, bet taikysite tik retkarčiais arba taikydami darysite nuolaidas, pakeitimus, tai nebus taisyklės. Tai gali skambėti kaip klišė, bet man vistiek patinka posakis: „Taisyklė yra tik taisyklė… jei tai yra taisyklė“.
• Skatinkite gerą elgesį: Geras elgesys, tinkamas poelgis, mandagumas - nors ir savaime suprantami dalykai, tačiau taip pat turi sulaukti tėvų reakcijos. Nežiūrint amžiaus, tėvų paskatinimai, padėka, įvertinimas vaikui labai svarbūs, todėl padėkoti ir akcentuoti tinkamą elgesį, gražų poelgį turėtume įprasti.
• Valdykite savo emocijas: Svarbiausia, tėvams mokėti valdyti savo emocijas ir elgtis adekvačiai. Tik tinkama, logiška bausmė gali būti pamokanti.

Kai vaikai elgiasi tinkamai, mes dažnai tą elgesį ignoruojame, tarsi taip ir turi būti. Pavyzdžiui, mažulėlis vaikelis pavalgė, pristūmė kėdę, nunešė viską į kriauklę. Bet mes nesakome - kaip aš tavimi didžiuojuosi, tu prisiminei ir kėdę pristumti, ir lėkštę nunešti. Ne, dažniausiai mes tą vieną kartą, kai vaikas nepristumia kėdės, sakome - ach koks tu...

tags: #6 #kartu #su #vaiku #daug #kalbetis

• Naudoti vežimėliai dvynukams
• Lorinden A naudojimo instrukcijos
• Naujas žvilgsnis į vaikų pasaulį
• Specialioji pedagoginė pagalba ikimokyklinukams
• Kaip apkloti naujagimį