Dvigubas džiaugsmas? O kiek nerimo ir klausimų sužinojus, jog laukiatės ne vieno, o dviejų kūdikių? Ar užteks rankų? Ar gebėsime pasirūpinti? Visi šie svarstymai labai natūralūs ir aplanko daugelį būsimų dvynukų tėvų.
Daugiavaisis nėštumas apibūdina nėštumą, kai vienu metu gimdoje auga du ar daugiau kūdikių (t. y. dvyniai, trynukai ir t.t.). Šiuo metu tikimybę susilaukti dvynių turi viena pora iš 60 (anksčiau - 1 iš 80).
Kas sukelia daugiavaisį nėštumą?
Tikslios daugiavaisio nėštumo priežastys nėra žinomos. Yra ir kitų teorijų, pavyzdžiui, kuo daugiau kartų moteris buvo nėščia, tuo labiau didėja tikimybė, kad kitas nėštumas bus daugiavaisis.
Faktoriai, didinantys tikimybę susilaukti dvynių:
- Moters amžius: Moterys, vyresnės nei 30 metų, turi didesnę galimybę susilaukti kelių vaisių. Suaugusių moterų hormoniniai pokyčiai paruošia jų organizmą išleisti daugiau nei vieną kiaušialąstę per mėnesį.
- Genetika: Paveldėjimas yra dar vienas svarbus veiksnys, užtikrinantis, kad moterys nešiotų kelis vaisius. Dvynių nėštumo tikimybė smarkiai padidėja, jei mama yra dvynė arba šeimoje yra dvynių.
- Vaisingumo gydymas: Šiuolaikiniai vaisingumo gydymo būdai padidino dvynių ir daugiavaisio nėštumo skaičių. Tokiose procedūrose kaip IVF (apvaisinimas mėgintuvėlyje), sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali įdėti daugiau nei vieną kiaušinėlį apvaisinti į motinos sistemą, kad padidintų sėkmingo nėštumo tikimybę.
Dvynių tipai
Dvyniai gali būti dviejų tipų:
- Neidentiški (broliški) dvyniai: Daugiau kaip du trečdaliai visų gimstančių dvynių yra neidentiški (dizigotiniai). Dizigotiniai dvyniai išsivysto, kai vienu metu subręsta du kiaušinėliai, kuriuos apvaisina du spermatozoidai. Gimę vaikučiai nebūtinai yra panašūs.
- Identiški (vieno kiaušinėlio) dvyniai: Šie dvyniai yra panašūs kaip du vandens lašai. Nes identiškiems (monozigotiniams) dvyniams perduodamos vienodos paveldimosios savybės, jie būna vienos lyties. Monozigotiniai dvyniai išsivysto iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, kuris per 10 dienų pasidalija į du gemalus.
Daugiavaisio nėštumo priežiūra ir iššūkiai
Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka didesnis krūvis, daugeliui prisideda įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų. Moterys dažniausiai neišnešioja iki gimdymo termino. Nors daugiavaisiai nėštumai alina moters organizmą, gamta galop atsidėkoja.
Statistika ir rekordai
Daugiavaisiai nėštumai sudaro 0,7-1,6 proc. visų gimdymų. Tikslios statistikos, kas kiek gimdymų pasitaiko daugiavaisių, nėra, nes skaičiai kur kas skiriasi įvairiose šalyse. Tose šalyse, kur plačiau naudojama kiaušidžių stimuliacija ir dirbtinis apvaisinimas, daugiavaisių nėštumų nepaliaujamai daugėja. Štai JAV nuo 1980 iki 2009 m. dvynių gimstamumas padidėjo 76 proc. Daugiausiai dvynių (90-100 dvynių iš 1000 gimusių vaikų arba vienas gimdymas iš 45-50) gimsta Jorubos tautoje (Dabartinė Nigerijos teritorija).
Lietuvos rekordai:
- Galime didžiuotis 5 ketvertukais: 1969 m. Šilutėje gimė Čeponių ketvertukas, 1998 m. Vilniuje - Latukų ketvertukas, 2001 m. - Gancevskių ketvertukas, 2013 m. dar vienas ketvertukas gimė Kaune (šeima panoro likti nežinoma), 2015 m. rugsėjo 8 d.
Komplikacijos
Esant daugiavaisiam nėštumui, motinai ir vaisiui gali būti beveik visos su nėštumu susijusios komplikacijos. Laukiantis dvynių, neretai komplikuojasi ir kitos, su nėštumu tiesiogiai nesusijusios ligos.
Dažniausios komplikacijos:
- Nevienodas vaisių augimas įsčiose: Dėl įvairių priežasčių skiriasi jų aprūpinimas maisto medžiagomis ir deguonimi. Vieno iš dvynių augimas atsilieka, jo kraujotaka silpnėja.
- Dvynių transfuzijos sindromas: Tai nutinka maždaug 1 iš 8 identiškų dvynių porų. Tai labai sunki komplikacija, ir laiku nesuteikus reikiamo gydymo, baigiasi abiejų vaisių žūtimi. Šis sindromas atsiranda dėl placentoje esančių kraujagyslių jungčių, kuriomis kraujas netolygiai pasiskirsto tarp dvynių. Dėl to vienam iš dvynių tenka mažesnis kraujo kiekis, o kitam - didesnis.
- Priešlaikinis gimdymas: Tikimybė, kad dvyniai gims neišnešioti, yra šešis kartus didesnė nei esant vienam vaisiui. Per anksti (anksčiau nei 37 savaitės), gimsta apie 40-50 proc. dvynių. Jei laukiamasi daugiau nei dviejų vaisių, išvengti priešlaikinio gimdymo beveik neįmanoma.
- Preeklampsija ir aukštas kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija): Jeigu nėščiosios kraujospūdis yra aukštas, gali prasidėti pavojinga nėščiųjų būklė, dar vadinama preeklampsija. Jeigu nėštumas yra daugiavaisis, su aukštu kraujospūdžiu susijusių komplikacijų rizika išauga net du kartus, taip pat nėščiosios būklė yra sunkesnė.
- Gestacinis (nėščiųjų) diabetas: Daugiau nei vieno kūdikio besilaukiančios moterys gali susirgti ir nėščiųjų diabetu. Taip atsitinka dėl placentos išskiriamų hormonų. Jei susiformavo dvi placentos, atsparumas insulinui padidėja.
- Placentos atšoka (atsiskyrimas): Ši būklė diagnozuojama, kai prieš gimdymą placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės.
- Vaisiaus augimo sulėtėjimas: Ši būklė diagnozuojama, kai vienas ar visi gimdoje esantys mažyliai neauga tinkamu greičiu. Dėl šios būklės gali gimti neišnešioti naujagimiai, jų svoris gimimo metu gali būti labai mažas. Ši problema pasitaiko beveik 50 proc.
- Dvynių anemija-policitemija: Identiškiems dvyniams, besidalijantiems viena placenta, gali pasitaikyti dar viena komplikacija - dvynių anemija-policitemija, kai vienam iš dvynių diagnozuojama anemija (mažakraujystė), o kitam - policitemija (jo organizme atsiranda per daug raudonųjų kraujo kūnelių).
- Atvirkštinės arterinės perfuzijos sindromas: Gali pasitaikyti ir dvynių atvirkštinės arterinės perfuzijos sindromas - tai būklė, kai vieno iš dvynių širdis reguliuoja abiejų dvynių kraujotaką. Tai reiškia, kad vienas iš jų po gimimo neišgyvens. Šis sutrikimas - labai retas (1 iš 20-40 tūkst.).
Nėštumo priežiūra
Ultragarsinis tyrimas yra vienintelis patikimas būdas anksti nustatyti daugiavaisį nėštumą. Labai svarbu, kad tai būtų diagnozuota jau nėštumo pradžioje. Nėščiųjų patikra ultragarsu atliekama nuo 11 iki 14 nėštumo savaitės. Atlikdami šį tyrimą, mes patiksliname nėštumo trukmę, nustatome, kiek yra vaisių, išmatuojame jų dydį, ieškome, ar nėra chromosomų anomalijų požymių bei didelių vaisiaus raidos ydų, kurias jau patikros metu įmanoma pastebėti. Tai yra pats geriausias laikas nustatyti, kokio tipo dvynių laukiamasi.
Kai nustatomas dvynių tipas, sudaromas tolesnis nėščiosios priežiūros ir ultragarsinių tyrimų planas. Jei dvyniai neidentiški, kitas tyrimas ultragarsu (kaip ir besilaukiant vieno vaisiaus) dažniausiai atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Jei nenustatomos komplikacijos, dvyniai toliau tiriami kas keturias savaites.
Jei nėštumo pradžioje sužinoma, kad laukiamasi identiškų dvynių, 16-ąją nėštumo savaitę moteris turi atvykti konsultacijai ir ultragarsiniam ištyrimui į perinatalinį centrą. Tyrimų metu patikslinama, ar dvyniai vienodai auga, ar nematyti pirmųjų dvynių transfuzijos sindromo požymių. Net jei komplikacijų nebuvo pastebėta, dvyniai, turintys bendrą kraujagyslinį dangalą, kas dvi savaites turi būti tiriami ultragarsu patyrusio specialisto.
Jei tiriant ultragarsu buvo nustatytos daugiavaisio nėštumo komplikacijos, nesvarbu, kokio tipo dvynių laukiamasi, moteris turi atvykti konsultacijai į perinatalinį centrą.
Gimdymo ypatumai
Dvynių gimdymas yra iššūkis. Kada reikėtų sužadinti gimdymą, jei jis neprasidėjo savaime, priklauso nuo daug aplinkybių. Jei nėštumas nekomplikuotas, neidentiškiems dvyniams gimdymas sužadinamas esant 37-38 savaičių nėštumui. Jei gimdoma identiškus dvynius, tuomet gimdymas sužadinamas anksčiau (esant 36-37 nėštumo savaitėms). Identiški dvyniai turi bendrą placentą, kurioje yra kraujagyslinių jungčių, todėl ilgesnis buvimas įsčiose gali būti pavojingas. Gimdyti 37 savaičių jau yra saugu, naujagimiai beveik neturi jokių neišnešiotumo problemų.
Apie 50 proc. moterų, kurios laukiasi dvynių, atliekama cezario pjūvio operacija. Ši operacija atliekama beveik visoms moterims, kurios laukiasi daugiau nei dviejų vaisių. Planuojant gimdymą, reikia įvertinti daug veiksnių ir aplinkybių. Tam, kad dvyniai gimtų kiek įmanoma saugiau, medikai turi būti pasiruošę suteikti skubią ir neatidėliotiną pagalbą tiek gimdyvei, tiek naujagimiams.
Moterys, gimdančios dvynius, kraujuoja dažniau nei gimdančios vieną naujagimį. Todėl medikai yra pasiruošę atitinkamas medikamentų ir priemonių atsargas, o esant reikalui pasiruošę perpilti donorinį kraują ar jo komponentus.
NAMO DVYNIAMS ORGANIZAVIMAS IR PARUOŠIMAS | viržių paparčiai
Realių šeimų patirtys
Nors skaičiai ir statistika pateikia bendrą vaizdą, svarbiausia - realios patirtys.
Gabrielei - vienintelė dukra Viktorija
„Mūsų šeimai žinia apie nėštumą buvo be galo džiugi, o tai, kad plaka dvi širdelės, mums prilygo stebuklui, - pasakoja moteris. - Žinoma, nuo pat pradžių gydytojai įspėjo, jog gali išsivystyti dvynių transfuzijos sindromas.“ Kauno klinikų pranešime spaudai Vaisiaus medicinos centro vadovė doc. Eglė Machtejevienė sako, kad dvynių transfuzijos sindromas - monochorioninių (identiškų) dvynių, kurie dalijasi viena placenta, rimta ir progresuojanti komplikacija.
Visgi 23 nėštumo savaitę Gabrielei šis sindromas buvo diagnozuotas. Vos išgirdus diagnozę, ji paguldyta į kliniką. „Po kelių dienų vykau į Švediją, kurioje atlikta placentos kraujagyslių jungčių lazerio koaguliacija, - prisimena moteris. - Deja, netrukus sužinojome, kad viena mažylė neišgyveno, bet stengiausi užgniaužti emocijas. Žinojau, jog mano stiprybės reikia kitai mergeitei.“ Nebegana patirto skaudaus išgyvenimo, Gabrielei 27-ą nėštumo savaitę prasidėjo gimdymas. „Vieną dieną, būnant namuose, nubėgo vandenys. Nieko nelaukdama išskubėjau į kliniką, - pasakoja ji. - Po dienos prasidėjo sąrėmiai ir pasaulį išvydo mūsų mažylė Viktorija.“
Dėl nebrandžių kvėpavimo takų Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje Viktorija praleido 49 paras. Jos būklei pagerėjus, mergaitė perkelta į Naujagimių ligų skyrių, kuriame praleido dar 13 parų. „Iš pradžių jai taikytas sudėtingesnis pagalbinis kvėpavimo metodas, būklei gerėjant - paprastesnis, - apie Viktorijos gydymą pasakoja klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė. - Kaip ir visi tokios gestacijos neišnešioti vaikučiai, po gimimo Viktorija negalėjo pati valgyti, todėl tris paras skirtas maitinimas į veną. Taip pat mergaitė maitinta mamos pienu pro zondą. Atsiradus geltai, taikyta fototerapija, o anemija gydyta eritrocitų masės transfuzija.“
Mažylės būklė sparčiai gerėjo, ji greitai pati išmoko valgyti, pradėjo augti svoris. Namo mažylė su mama išvyko 35-ą savaitę. „Viktorija yra mūsų stipruolė, - šypsosi mergaitės mama. - Praleistas laikas ligoninėje, kol mano dukrytė augo ir stiprėjo, buvo sudėtingas tiek man, tiek visai šeimai, bet žiūrėdama į ją, tikėjau, kad viskas bus gerai ir stengiausi nepasiduoti emocijoms. Šiandien jau esame namie, greitai augame ir šypsomės.“
Gintarė: dvynių gimimas ir greitas atsistatymas
„Kad laukiuosi dvynukų, sužinojau per patį pirmą vizitą pas gydytoją, apie 5-6 savaitę. Kadangi giminėje yra ne viena dvynių pora, manęs tai labai nenustebino. Kad laukiamės berniukų, sužinojome gana anksti. Tiesa, vienas dar kurį laiką slėpėsi, bet neilgai. Penktą mėnesį darėme tokią žaismingą fotosesiją, kuria visiems pranešėme, kad laukiame berniukų. Mano nėštumas su dvynukais buvo labai lengvas, išnešiojau 40 savaičių, o likus 4 dienoms iki gimdymo vyro gimtadienį švenčiau avėdama aukštakulnius. Gulimojo režimo man neprireikė, ir mane prižiūrėjęs gydytojas buvo nusistatęs prieš gulėjimą. Sveika nėščia moteris turi gyventi aktyviai, kaip visada. Nebuvo jokių priežasčių, kodėl būčiau turėjusi gulėti. Vienintelis nėštumo nepatogumas buvo tai, kad daug vėmiau, bet lygiai tas pat atsitiko ir antrojo nėštumo metu, kai laukiausi tik vieno vaiko. Vienintelis skirtumas, ką reiškia lauktis vieno ir dviejų vaikelių, yra pilvuko dydis. Nešiodama vieną vaiką iki 6 mėnesio atrodžiau liekna, ne visi ir suprasdavo, kad laukausi. O su dvyniais priaugau beveik 10 kilogramų daugiau. Vaikai gimė kaip du išnešioti naujagimiai - vienas beveik 3 kilogramų, kitas 3,2 kg.
Pamenu, 7 mėnesį sutikau pažįstamus, ir jie manė, kad aš nešioju paskutines dienas. Labai nustebo išgirdę, kad iki gimdymo dar du mėnesiai. Nes apie dvynukus viešai nesakėme, tai žinojo tik artimiausi mūsų žmonės. Esu girdėjusi, kad nėštumo pabaigoje moterims gydytojai liepia skaičiuoti vaisiaus judesius. Aš neskaičiavau, nors jausdavau, kada kuris juda. Vienas buvo beprotiškai aktyvus, vis spardydavo kojytėmis, ypač prieš miegą. Kitas daugiau miegodavo, sujudėdavo tik retkarčiais. Paskutiniais mėnesiais net aplinkiniai matydavo pro marškinėlius, kaip ten dvyniai „žaidžia futbolą“. Nesu iš tų stresuojančių mamų, kurios, nesulaukus judesiuko, jau važiuoja pas gydytoją.
Nuo pat nėštumo pradžios labai norėjau gimdyti natūraliai. Dvynukus pagimdyti yra normalu, tai joks stebuklas. Neįsivaizduoju, kaip jam ten užteko vietos tokiems triukams, bet faktas lieka faktu. Tada gydytojai neleido nė galvoti apie natūralų gimdymą, buvo suplanuotas cezaris. Gydytojas pasakė: „Gintare, kad ir kaip tu norėtum, bet natūraliai gimdysi kitą kartą. Pats galėjome pasirinkti vaikų gimimo dieną. Po dvynukų gimimo praėjus 5 mėnesiams, buvome suplanavę atšvęsti vestuves. Aš turėjau puikią motyvaciją kuo greičiau sulieknėti. Truputėlį forsavau, laikiausi tam tikros dietos, sportavau. Mitybos planą buvo sudariusi trenerė, tikrai nebadavau, valgiau net daugiau kartų per dieną, negu dabar, tik nedidelėmis porcijomis. Jau po 4 mėnesių atrodžiau taip pat, kaip ir prieš gimdymą. Manau, jei nebūčiau nieko dariusi, būčiau sugrįžusi į įprastas formas per dvigubai ilgesnį laiką. Po antrojo nėštumo nedariau nieko, ir kūnas atsistatė pats, bet ne per 4 mėnesius.
Aš nepajutau jokio skirtumo, kai laukiausi dvynukų ir kai vieno vaiko. Skirtumas atsiranda jau gimus vaikams, kai neužtenka rankų abiems kartu pasūpuoti, panešioti. Būdavo, pradeda vienas verkti, paimi ant rankų, tada pravirksta kitas… Tokiomis akimirkomis gaila, kad vienas jų lieka nuskriaustas. Bet labai smagu, kad jie visada šalia turi draugą, kartu žaidžia, jiems labai linksma.“
Alina: trynukų iššūkis
Pasakoja vilnietė Alina Liučvaitienė, su vyru Deivydu auginantys Marką, Matą ir Miglę. Trynukai gimė 2015 m. Nėštumas buvo gana lengvas, dirbo iki pat gimdymo atostogų dienos. Neturėjo ypatingų norų, neturėjo ir didelių skundų gydytojams, tik pilvas augo, atrodo, ne dienomis, o valandomis. 25 savaitę jau atrodė kaip turėsianti netrukus gimdyti. Gulėti ligoninėje teko vieną kartą dėl ankstyvos nėščiųjų cholestazės, o antras atsigulimas į ligoninę subrandinti plaučiukus baigėsi gimdymu.
Kokios lyties gims vaikučiai, sužinojo 12 savaitę, per apsilankymą pas genetikę. Ji nedrąsiai spėjo, kad bus du berniukai, o dėl trečiojo lyties abejojo. Tai, kad laukiamės trynukų, garsiai neskelbėme, pasisakėme tik artimiems giminaičiams, keliems draugams ir darbdaviams. Mažyliai gimė apie 1,4 kg, 1,8 kg ir 2 kg, tad teko mėnesį pagulėti Santariškių ligoninės Neišnešiotų naujagimių skyriuje, kol vaikai sustiprės, priaugs svorio ir mokės savarankiškai valgyti. Dienomis trynukais kūdikiais rūpinausi viena, o vakarais ir savaitgaliais padėdavo vyras. Retkarčiais atvažiuodavo ir seneliai pasidžiaugti anūkais. Sauskelnių reikėdavo mažiausiai 15 per dieną.
Net ir praėjus 2,5 metų, mes vis dar neatsispiriame ir viešumoje rengiame vaikus vienodai. Dauguma drabužių yra universalūs, puikiai tinka tiek berniukams, tiek mergaitėms, o ir iš aplinkinių sulaukiame daug susižavėjimo žvilgsnių ir klausimų. Dažnai vaikai, o ypač abu berniukai, patys reikalauja būti rengiami tokiais pat drabužiais. Iš pradžių darželyje kildavo problemų atskirti berniukus, tad vaikams „priskyrėme“ spalvas, Markui žalią, Matui mėlyną, o Miglei raudoną.
Vaikų charakteriai skirtingi. Berniukai nors ir labai daug laiko leidžia kartu, bet į įvairiomis situacijomis elgiasi gana skirtingai. Markas, nors yra mažiausias, visko siekia jėga, neturi baimės jausmo, supykęs demonstratyviai nusisuka ir sako „Ne“. Jis jau visai mažiukas buvo tas, kuris pirmas pralaužė apsauginę tvorelę (skiriančią virtuvę ir valgomąjį), o dabar yra tas, kuris pirmas užlipa karstynėmis. Tuo tarpu Matas - daug švelnesnis, visuomet elgiasi atsargiai, mandagiai, kartais kuklinasi viešumoje, padeda tėvams, ypač gaminti maistą. Jis labai mėgsta apsikabinti, duoti bučkius, net ir pirmą kartą matomiems žmonėms. Miglė - lyg katinas, kuris vaikšto vienas ir ten, kur nori. Pargriuvę, užsigavę vienas kitam padeda atsikelti, o jei kuris kaprizingai verkia ant žemės dėl kažkokios negautos naudos, tai kitas prigula šalia ir padeda iškęsti tą „didelį“ skausmą, kartais glostydamas galvą. Šiuo metu pradeda vis daugiau pavydėti vienas kitam. Paprastai vienu metu visiems prisireikia vieno ir to paties žaislo, o dalintis dar nemoka, tad tėveliams vis tenka įsikišti į jų tarpusavio santykius, kol viskas nesibaigia dar didesnėmis ašaromis.
Jeigu neserga, vaikai darbo dienomis eina į darželį, o vakarais dažniausiai leidžiame laiką kartu. Vieną vakarą per savaitę tėtis su vaikais išleidžia mamą pailsėti nuo rūpesčių, o mama kitomis dienomis leidžia tėveliui kiek ilgiau užtrukti darbe. Romantiški vakarai paprastai apsiriboja namais, nes vis dar gyvename pagal dienotvarkę, 21 val. vaikai turi būti lovose. Kas gali būti smagiau, nei trys vienodo amžiaus pipirai, siaučiantys namuose? Daugiavaikiais būti smagu, tik reikia susitaikyti, kad kai kurių dalykų visai šeimai šiuo metu be kitų pagalbos neišeina padaryti, nes pritrūksta rankų ir prižiūrinčių akių. Tačiau augame, mokomės, ir smagias akimirkas keičia dar smagesnės.
Lina: ketvertuko iššūkiai
Pasakoja Lina Strangienė, garsiojo Tauragės ketvertuko - Lukos, Lėjos, Luknės ir Milenos - mama. Ketvertukas gimė 2015 metų rugsėjo 8 dieną. Lina augina ir du vyresnius sūnus - Luką ir Dovydą. Kai 5 savaičių nuėjau pas ginekologę pasitikrinti, ar tikrai nėštumo testas nemeluoja, gydytoja pradėjo juoktis: ne vienas, o trys! Aišku, žinia buvo atimanti žadą, bet labai neišsigandau. Trys, tai trys. Po poros savaičių dar kartą teko apsilankyti pas ginekologę išsamesniems tyrimams. Privačiame kabinete gydytoja labai įdėmiai apžiūrinėjo ultragarso nuotrauką. O paskui pradėjo ne juoktis, o kvatoti. Šluostėsi ašaras, o aš žiūrėjau nieko nesuprasdama. Tada gydytoja pasakė, kad mato ir ketvirtą. Man tas ketvirtas nieko nebepakeitė. Iš karto gavau siuntimą į Kauną. Supratau, kad mano nėštumas bus sudėtingas, kas 3 savaites turėdavau pasirodyti Kauno klinikų gydytojams. Mane apsiėmė globoti docentas Vladas Gintautas. Kai atsirado komplikacijų, mane tirdavo labai išsamiai. Tuo metu sužinojau ir būsimų vaikelių lytį. Trys augo vienoje placentoje, tad visos trys ir turėjo būti mergaitės. O ketvirto vaikelio lyties gydytojai nesakė iki pat galo. Jie tikriausiai matė, bet juokavo: nesakysim, kas tas ketvirtas, tegul būna staigmena. Džiaugiausi, kad mergytės, nes du sūnus jau auginau.
Kai Lukutė nustojo augti, kilo grėsmė ir mano, ir mergaičių gyvybei. Svoris augo ne dienomis, o valandomis. Mane ne taip dažnai svėrė, bet pati jaučiau, kaip po kiekvienos nakties pabundu vis storesnė. Dabar žiūriu į nėštumo nuotraukas ir galvoju, kaip aš išvis paėjau. Visi, kurie mane sutikdavo gatvėje, klausdavo, ar ne dvynius nešioju, kad toks didelis pilvas. Sakydavau, kad ne, tiesiog daug valgau. Iki paskutinių dienų nenorėjau pasiskelbti, kad laukiuosi ketvertuko, norėjau ramiai ir tyliai išnešioti. Mane paskutinį kartą svėrė 5 mėnesių, vėliau svorio nebefiksavo. Docentas sakė, jei išnešiosiu iki 28 savaičių, bus puiku. Bet atėjo tos 28 savaitės, tyrimus padarėme, jie geri, mergaitės auga. Tada jau paguldė į klinikas stebėjimui iki planuotos cezario operacijos. Svarbiausia buvo sekti Lukutės kraujotaką. Nusiteikiau tas paskutines dienas praleisti ligoninėje. Buvo liepta gulėti, bet neiškęsdavau, vis pavaikščiodavau po ligoninės teritoriją ir kiemą. Gulėjau 3 aukšte, nulipdavau į parkelį. Iš esmės jaučiausi gerai, tik buvo labai sunku vartyti lovoje, skaudėdavo iki klykimo. Kai į palatą paguldydavo naują pacientę, įspėdavau: „Merginos, jei aš naktį suklyksiu, neišsigąskit. Kai verčiuosi, man labai skauda.“ Man atrodė, kad net pagimdžius tas skausmas ir tempimas kirkšnyse niekada nepraeis. Nuo svorio ir didelės įtampos trūko ir pilvo raumuo. Mane kiekvieną dieną apžiūrėdavo gydytojai, liepė skaičiuoti ir žymėti vaisių judesius. Bet ką ten suskaičiuosi, kai nežinai, kieko ta rankytė ar kojytė. Žinojau, kad atskirai dešinėje gyvena Milena, visada jausdavau guziuką, ypač tada, kai įremdavo kojytes. Lėja augo pačioje apačioje, ji labiausiai spardydavosi, o Luknės su Lukute neskirdavau, kada kuri spiria. Ligoninėje išbuvau tris savaites. Labai laukdavau, kada sesuo atveš aplankyti mano sūnelius. Labai jų ilgėjausi. Išeidavau ir į miestą, netoli klinikų. Buvau atradusi pyragų parduotuvę, grįždavau į palatą su pyragėliais ir ledais. Tos trys savaitės praėjo greitai, nors, kad ir kaip būtų keista, su kitomis moterimis nenorėjau bendrauti. Paprastai tai man nebūdinga, esu labai draugiška ir kalbi. Bet tuo metu dėl laukiančios nežinios norėjau būti tyloje, tik su savimi. Vienintelė draugė, kurią susiradau per tas savaites, buvo jauna moteris iš Tauragės. Ji vis užeidavo į mano palatą, pamažu susidraugavome.
Atėjo 32 savaitės, mergaičių tyrimai buvo geri, bet mano kraujas pradėjo silpti. Gydytojai sakė, kad ir taip man buvo rizika nukraujuoti gimdymo metu, o pamatę kraujo tyrimus, nutarė nebelaukti. Leido pasirinkti dieną - rugsėjo 8 ar 9. Man jokio skirtumo, pasirinkau 9. Gimdymo nebijojau iki to momento, kol mane nuvedė į operacinę ir apvilko specialiais marškiniais. Esant tokiai ekstremaliai situacijai, gimdymas praėjo labai gerai. Nors tarp dukrų gimimo užfiksuotas minutės skirtumas, jas gydytojai ištraukė dar greičiau, per sekundes. Gimdymo metu dirbo visa brigada: 8 medicinos seserys ir du operavę gydytojai, du anesteziologai, dar keletas asistentų. Operacinė pilna žmonių, o kai pamačiau, kad už stiklo sienos mano operaciją stebės studentai, pasidarė silpna. Gimdymo metu girdėjau, kaip visos dukrytės užgimusios verkia, visos kvėpavo pačios, o mažąją pamatyti net pasukau galvą, nors vos beturėjau jėgų. Iš laimės verkiau ir meldžiausi, kad viskas būtų gerai. Paskui parą gulėjau reanimacijoje, man sulašino 6 lašelines, kol atsigavau. Žinoma, po tokio ekstremalaus nėštumo kūnas atsistatinėjo pamažu. Po mėnesio dar atrodžiau tarsi 5 nėštumo mėnesį. Visiškai atsigavau po 3 mėnesių. Pati nustebau, kad telpu į S dydžio drabužius, vieni kaulai. Gyvenimas ligoninėje nutirpdė visus priaugtus kilogramus. Maitinau mergytes pati ir be proto norėjau valgyti. Pamenu, Kauno klinikose prisipirkdavau saldžiųjų bulvyčių arba 10 bandelių. Tokie būdavo mano pusryčiai, sesutės juokdavosi iki ašarų, ar tikrai tiek suvalgysiu, bet vakare vėl eidavau į kavinę ko skanaus. Kai dabar prisimenu nėštumą, net pačiai sunku įsivaizduoti, kaip tai ištvėriau. Bet labai džiaugiuosi, kad turiu jas keturias. Kai jaunėlis Lukas kartą paklausė, kaip būtų, jei kurios nors sesutės nebūtų, pati pagalvojau: kaip dabar gyvenčiau, jei nebūtų vienos ar kitos.
Mylu.lt seminarai bei mokymai tobulina tiek bendrąsias, tiek profesines kompetencijas, renkantis neformalaus ugdymo temas skirtingiems įgūdžiams lavinti, pagal specialisto ar individualaus asmens poreikius. Prašome nurodyti veikiantį el. pašto dėžutę, atkeliaus du laiškai: vienas su kvietimu susikurti slaptažodį (jei jungiatės pirmą kartą) ir vienas su nuoroda į įsigytą seminarą. Apmokėjimo būdą (el. seminarą veda sertifikuota miego konsultantė Dovilė Šafranauskė, žindymo konsultantė (IBCLC) Eglė Gurčinė, akušeris-ginekologas, doc. dr. Besilaukiantiems dvynukų. Ką svarbiausia žinoti? Šis seminaras - MYLU Tėvai dalis. Rinkis narystę (29€/mėn) ir žiūrėk net 68 seminarus!
