Nėštumo planavimas ir galimybė pastoti yra svarbūs kiekvienai moteriai, norinčiai susilaukti vaiko. Akušerė ginekologė Inga Soročkina pastebi, kad sėkmingas šeimos planavimas ir nėštumo pradžia priklauso nuo daugelio veiksnių, pradedant bendra moters sveikatos būkle ir baigiant gyvenimo būdu bei įpročiais.
Moters vaisingumas ir amžius
Teoriškai, vaisingas moters amžius tęsiasi apie 45-erius metus, nuo pirmųjų menstruacijų iki jų visiško pranykimo. Tai reiškia, kad vidutiniškai vaisingas amžius yra nuo maždaug 10-16 metų iki 50-55 metų. Tačiau praktiškai situacija yra kitokia. Įpusėjus ketvirtą dešimtį, smarkiai ir sparčiai sumažėja moters kiaušidžių rezervas, prisideda kitos ligos, todėl tikimybė pastoti taip pat pastebimai nyksta. Moters kiaušidžių rezervą lemia joje esančių folikulų, kuriuose bręsta kiaušialąstė, skaičius. Daugiausia folikulų moters kiaušidėse yra vos jai gimus, kūdikystėje, ir bėgant metams šis skaičius nuolat mažėja. Skaičiuojama, kad iki maždaug 30-ies metų moters kiaušidžių rezervas dažniausiai yra pakankamai didelis, kad ji galėtų pastoti. Tačiau, moteriai sulaukus 40-ies metų, jos kiaušidžių rezervo belieka vos 10 proc. ar mažiau palyginti su tuo, koks jis buvo vaisingo amžiaus pradžioje.
Vyresniame amžiuje ne tik mažėja kiaušidžių potencialas, bet didėja įvairių ligų, kurios apsunkina pastojimą, tikimybė. Pavyzdžiui, gimdos miomos, kiaušidžių cistos, endometriozė, uždegiminės pilvaplėvės, kiaušintakių ligos ar panašiai. Be to, su amžiumi susijusi ne tik tikimybė pastoti, bet ir galimybė išnešioti ir pagimdyti sveiką naujagimį. Po 35-erių metų amžiaus gerokai didėja persileidimų, negimdininio nėštumo, apsigimimų rizika, nėštumas ir gimdymas dažniau komplikuojasi įvairiomis ligomis, dažniau gimdymas užbaigiamas cezario pjūvio operacija.
Akušeris ginekologas T.Lūža patikina, kad moters galimybę pastoti lemiančią kiaušidžių funkciją iš esmės atspindi jos menstruacijų ciklas. Jei mėnesinės yra reguliarios, tikėtina, kad moters kiaušidžių funkcija veikia tinkamai. Vis dėlto sulaukus 30-ies ir daugiau metų, jau pasitaiko atvejų, kai moters menstruacijų ciklas sutrinka - neįvyksta ovuliacija. Statistiškai, sulaukus 35-erių, per metus moteriai pasitaiko 3-5 tokie sutrikę ciklai, o esant 40-ies - 7 ir daugiau.
Nors pateikti skaičiai gali pasirodyti gluminantys, toli pažengusi medicina šiai dienai jau sudaro sąlygas moterims išsiaiškinti, koks tiksliai yra jų turimas kiaušidžių rezervas, pastojus atlikti kraujo tyrimus, leidžiančius lengvai ir greitai įvertinti tam tikrų nėštumo komplikacijų riziką bei imtis profilaktikos priemonių bei anksti įtarti genetines vaisiaus ligas ir pan. Gana tiksliai sužinoti, koks yra moters kiaušidžių rezervas, galima pasitelkus Antimiulerinio hormono (AMH) koncentracijos kraujo serume tyrimą. Atlikti tyrimą nėra sudėtinga, rezultatai nustatomi ištyrus moters kraują. Jeigu nėra daugiau rizikos veiksnių ar papildomų bėdų, taip įsivertinus esamus šansus pastoti, nėštumą galima planuoti lengviau - pasistengti pastoti greičiau arba įsitikinti, kad laiko dar turima pakankamai. Akušeris ginekologas taip pat atkreipia dėmesį, kad tuo pačiu tyrimu moteris taip pat įgauna galimybę numatyti menopauzės pradžią bei jai tinkamai pasiruošti.
Pastojimo tikimybė per metus be apsaugos priemonių, reguliariai turint lytinius santykius, po 35 metų siekia 52 procentus, o po keturiasdešimties metų - 36 procentus. Tuo tarpu 25-30 metų moterų pastojimo tikimybė yra 86 procentai. Yra taip pat duomenų apie pastojimo galimybes per vieną mėnesinių ciklą, turint lytinius santykius vaisingomis ciklo dienomis. 25-30 metų moteris per mėnesį turi tikimybę pastoti 30 procentų, po 35 metų amžiaus - 15 procentų, o po 40 metų - tik 5 procentus. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, tai reiškia, kad mažėja folikulų, kuriuose bręsta kiaušialąstės, skaičius. Taip pat po 40 metų didėja savaiminių persileidimų dėl lytinių ląstelių chromosomų defektų, išryškėja kitų ligų, kurios gali apsunkinti pastojimą.
Ovuliacija ir vaisingiausios dienos
Kiekvienai moteriai aktualu žinoti, kas yra ovuliacija, kaip ji vyksta ir kokią įtaką daro pastojimo tikimybei. Ginekologė Vitalija Druktenytė aiškina, kad ovuliacija - kuomet kiekvieną mėnesį vienoje iš kiaušidžių subręsta folikulas, paprasčiau tariant, folikulas yra anatominė struktūra, kurioje subręsta moteriškoji lytinė ląstelė - kiaušialąstė. Būtent ovuliacijos dieną, dažniausiai 13, 14 arba 15 menstruacijų ciklo dieną, ovuliacijos metu, šis folikulas plyšta. Jam plyšus iš folikulo išsilaisvina kiaušialąstė, kuri būna gyvybinga 24 valandas ir tuo metu yra didesnė tikimybė pastoti.
Dalis moterų ovuliacijos metu pajunta skausmą, kas leidžia tiksliai nustatyti ovuliacijos pradžią. Visgi, kitos moterys vykstant ovuliacijai nejaučia nieko. Skausmas dažniausiai priklauso nuo moters jautrumo ir bendro skausmo pojūčio. Tos moterys, kurios dažnai dėl įvairių priežasčių jaučia skausmą, kurios iš prigimties yra jautresnės, dažniausiai jaus ir ovuliaciją. Kartais būna jog dėl organizmo pokyčių iki gimdymo moteris nejaučia ovuliacijos, o po gimdymo pradeda jausti ir atvirkščiai. Gydytojos teigimu, pasitikėti šiais organizmo siunčiamais signalais, jei tai būna ciklo viduryje, maždaug apie 13, 14, 15 menstruacijų ciklo dieną ir skausmas trunka nuo 2 valandų iki 3 parų, išties galima. Jei pastebite šiuos požymius, tikriausiai neabejotinai, šiuo metu moteriai vyksta ovuliacija.
Norint padidinti tikimybę pastoti, rekomenduojama turėti reguliarius lytinius santykius maždaug kas 3 dienas, neskaičiuojant ir neatsižvelgiant į vaisingas dienas. Siekiant pastoti, rekomenduojama pasibaigus mėnesinėms turėti reguliarius lytinius santykius kas tris dienas, kadangi spermatozoidai subręsta ir tinkamai susiformuoja maždaug per tris dienas. Taip pat anksčiau buvo teigiama, kad spermatozoido išgyvenimas lytiniuose takuose trunka 3 paras, tačiau naujausiais tyrimais nustatyta, kad spermatozoidas gali išsilaikyti net iki 7 dienų. Būtent dėl to ir rekomenduojama turėti reguliarius lytinius santykius, kadangi turint lytinius santykius tik vaisingomis dienomis pastojimo tikimybė nepadidėja. Ginekologai primena, kad turint lytinius santykius tik per vaisingas dienas, susilaikant nuo jų kitomis dienomis, pastojimo galimybė yra mažesnė. Tačiau patariama moterims išlikti ramioms, pasidžiaugti šituo periodu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad pastojimo galimybės didėja, kai pora turi lytinius santykius du tris kartus per savaitę be papildomų apsaugos priemonių. Ir yra nustatyta, kad kai pora vengia lytinių santykių kitomis dienomis, o bando tik per vaisingas dienas, tada pastojimo dažnis yra mažesnis. Jeigu lytiniai santykiai vyksta tris kartus per savaitę, tai užtikrina, kad jie pasitaikys ir per vaisingas dienas. Juolab nereiktų pamiršti, kad spermatozoidas yra gyvybingas iki trijų parų. Jeigu lytiniai santykiai buvo dvi-trys dienos iki ovuliacijos, spermatozoidas išlieka gyvybingas ir gali apvaisinti kiaušialąstę. Aišku, moteris gali pastoti tik per ovuliaciją, nes tam, kad ji pastotų, kiaušialąstė turi būti palikusi kiaušidę ir patekti į kiaušintakį. Tačiau kartais yra labai sudėtinga tiksliai nustatyti, kada įvyksta ovuliacija tam tikrą mėnesį. Daug veiksnių gali lemti svyravimus, ji gali įvykti porą dienų anksčiau ar porą dienų vėliau. Didelis stresas, didelis fizinis krūvis, ryškūs mitybos pokyčiai ir kiti veiksniai gali turėti įtakos ovuliacijai.
Menstruacijos ir pastojimo tikimybė
Daugeliui moterų atrodo, kad mėnesinės - tai natūrali apsauga nuo nėštumo. Tačiau tai - gana pavojingas mitas. Nors tikimybė pastoti mėnesinių metu yra mažesnė, ji vis dėlto egzistuoja. Tad jei manai, kad „raudonos dienos“ - saugus laikas mylėtis be apsaugos, metas sužinoti daugiau apie savo kūną ir galimus pavojus.
Ginekologai vieningai sutaria - pastoti mėnesinių metu įmanoma, nors tai nėra labai dažnas reiškinys. Tam įtakos turi moters ciklo trukmė, ovuliacijos laikas ir net spermos gyvybingumas. Trumpai tariant, kiekvienos moters ciklas yra unikalus, tad ir rizika gali skirtis.
Kad suprastume, kodėl pastoti per mėnesines įmanoma, pirmiausia reikia žinoti, kaip veikia moters menstruacinis ciklas: ciklas prasideda pirmą mėnesinių dieną ir trunka vidutiniškai 28 dienas (nors gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų). Ovuliacija - kai iš kiaušidės išsiskiria kiaušinėlis - dažniausiai vyksta apie 14 ciklo dieną. Tačiau kai kurioms moterims ovuliacija gali įvykti anksčiau, ypač jei ciklas trumpas (pvz., 21-24 dienos). Sperma moters organizme gali išgyventi net iki 5 dienų. Tad jei mėnesinės trunka 5-7 dienas, o ovuliacija įvyksta netrukus po jų, sperma gali „išlaukti“ kiaušinėlio ir įvyks apvaisinimas.
Rizika didžiausia tokiu atveju:
- Trumpas ciklas (21-24 dienos). Tokiu atveju ovuliacija gali įvykti jau 8-10 ciklo dieną, o tai reiškia, kad jei lytiniai santykiai vyko mėnesinių pabaigoje, pastojimo tikimybė išauga.
- Nereguliarus ciklas. Jei tavo menstruacijos neturi aiškaus ritmo, labai sunku tiksliai žinoti, kada vyksta ovuliacija.
- Kraujavimas, kuris nėra tikros mėnesinės. Kartais moterys patiria tarpmenstruacinį kraujavimą, kuris gali būti palaikytas mėnesinėmis, bet iš tiesų tai gali būti ovuliacijos ženklas - ir tai labai vaisingas laikotarpis.
Tyrimai rodo, kad pastojimo tikimybė lytinių santykių metu per mėnesines yra nedidelė, bet ne nulinė. Kai kurie šaltiniai mini iki 5% tikimybę, priklausomai nuo ciklo trukmės ir partnerių vaisingumo. Tai reiškia, kad nors rizika nėra didelė, ji reali. Specialistai nerekomenduoja naudoti mėnesinių kaip natūralios kontracepcijos. Natūralūs ciklo skaičiavimo metodai reikalauja labai tikslių žinių apie savo organizmą ir dažnai pasitaiko klaidų. Be to, jei lytiniai santykiai neapsaugoti, visada išlieka ne tik nėštumo, bet ir lytiniu keliu plintančių infekcijų rizika.
Gyvenimo būdo ir įpročių įtaka vaisingumui
Gyvenimo būdas ir tam tikri įpročiai gali stipriai apsunkinti pastojimo procesą. Lėtinis stresas, prastas miegas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas. Kofeino perteklius ar netgi antsvoris ir nepakankamas svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą. Be to, įvairios lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai.
Rūkymas neigiamai veikia ir vaisingumą, nes pablogina ir kiaušinėlių, ir spermatozoidų kokybę. Pastebėta, kad rūkančių vyrų sperma yra prastesnės kokybės, nes spermatozoidų yra mažiau, jie ne tokie judrūs ir gyvybingi. Pasyvus rūkymas taip pat daro neigiamą įtaką vaisingumui, tiesa, šiek tiek mažesnę negu įprastas rūkymas, tačiau ir pasyviai rūkančios moterys pastoja kur kas sunkiau.
Alkoholio vartojimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas vyrams yra siejamas su sumenkusiu lytiniu potraukiu, sėklidžių atrofija, suprastėjusia spermos kokybe. Narkotinių medžiagų poveikis vaisingumui beveik nėra ištirtas, tačiau beveik neabejojama, kad jis neigiamas.
Sveikas gyvenimo būdas ir tinkama mityba padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui. Rekomenduojama valgyti vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis ir užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai folio rūgšties, cinko bei vitamino D. Taip pat svarbu atsisakyti rūkymo, riboti alkoholio vartojimą ir kofeiną, palaikyti sveiką svorį, nes tiek antsvoris, tiek nepakankamas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Reguliarus fizinis aktyvumas, bet ne per didelis intensyvumas, padeda palaikyti gerą kraujotaką ir reprodukcinių organų veiklą. Galiausiai, stenkitės visiškai vengti streso - tai labai svarbu, nes stresas gali neigiamai paveikti ovuliaciją ir hormonų veiklą.
Kada kreiptis į specialistą?
Jeigu kontracepcijos priemonių nenaudojančiai ir kūdikį planuojančiai (t.y. aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančiai, numatomomis vaisingomis dienomis besimylinčiai) porai nepavyksta pastoti per metus arba ilgesnį laikotarpį, vertėtų kreiptis į medikus. Taip pat rekomenduojama kreiptis į specialistą, jei moteris yra vyresnė negu 35-erių metų, turi nereguliarų mėnesinių ciklą, sirgo rimtom ginekologinėm ligom, turėjo operacijų ar traumų, ar buvo taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas, jai nepastojus šešis mėnesius, moteriai kartu su partneriu reikėtų kreiptis į ginekologą ar vaisingumo specialistą.
Apsilankyti pas ginekologę prieš pastojant būtina planuojančioms nėštumą po persileidimo ir turinčioms įvairių lytinių ligų (tokių kaip endometriozė, miomos ir kt.) moterims. Jeigu, pavyzdžiui, nustatomas antifosfolipidinis sindromas, paskiriami vaistai, kad jau kitas nėštumas būtų išnešiotas. Jeigu patyrusios daugiau negu du persileidimus moterims, priklauso ne tik ginekologo, bet ir gydytojo hematologo bei genetiko konsultacija.
Jeigu pora negali turėti reguliarių lytinių santykių, kaip yra rekomenduojama vaisingumo specialistų, arba kai yra nereguliarus mėnesinių ciklas, tada galima būtų bandyti nustatyti vaisingas dienas. Ovuliacinis testas yra vienas iš efektyviausių namie prieinamų priemonių tą padaryti, tačiau ir jis nurodo ovuliacijos laiko tikslumą su 24-72 valandų paklaida, be to, moteris turėtų mokėti testą vertinti teisingai. Bazinės kūno temperatūros matavimas, gleivių vertinimas yra dar mažiau patikimi metodai nustatyti vaisingas moters dienas.
Ginekologai yra gydytojai, kurie specialiai tyrė moterų seksualinę sveikatą. Nėra ko jaustis nepatogiai, net jei iš pradžių taip atrodo. Jūsų gydytojas yra profesionalas, kuris nori to, kas jums geriausia. Jei turėjote neapsaugotus lytinius santykius per mėnesines ir nerimaujate dėl nėštumo, svarbu stebėti savo ciklą ir laukti, ar mėnesinės vėl prasidės įprastu laiku. Jei vėluoja - atlik nėštumo testą. Jei situacija kelia stresą - kreipkis į ginekologą arba šeimos gydytoją.
Kai moterys bando kontroliuoti visą procesą, apskaičiuodama vaisingas dienas, versdama jų metu partnerį turėti lytinius santykius ir ne po vieną kartą, tada jos patiria stresą. Padidėjusi vyro ir moters įtampa mažina vaisingumą. O tai yra tikrai gražus gyvenimo tarpsnis, kai planuojamas naujos gyvybės prasidėjimas. Patariu toms moterims išlikti ramioms, pasidžiaugti šituo periodu. Kai moteris bando kontroliuoti visą procesą, apskaičiuodama vaisingas dienas, versdama jų metu partnerį turėti lytinius santykius ir ne po vieną kartą, jos tada patiria stresą. Dėl to kyla įtampa tarp partnerių, mažėja lytinis potraukis, retėja santykiai, ir taip sumažėja pastojimo galimybės. Reikia prisiminti, kad tai yra tikrai gražus gyvenimo tarpsnis, kai planuojamas naujos gyvybės prasidėjimas.
Jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pakoregavus gyvenimo būdą, pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmesti galimi sutrikimai ar pasiūlytos medicininės pagalbos priemonės.
tags: #ginekologe #apie #pastojimo #tikimybe
