Viena dažniausių priežasčių, kodėl motinos nustoja žindyti, yra įsitikinimas, kad joms trūksta pieno. Tačiau pasaulio sveikatos organizacijos moksliniai tyrimai rodo, kad tik 1-2% motinų dėl tam tikrų organizmo patologijų negali turėti pieno. Dažniausiai tai moterys, kurios iki nėštumo sirgo rimtomis ligomis, sunkiai pastojo ir išnešiojo vaikelį. Likusios motinos, sėkmingai pagimdžiusios, gali turėti pakankamai pieno.
Pasaulio mokslinėje literatūroje nepakankamas pieno kiekis vadinamas sindromu. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad žindymą pradeda 98% motinų, tačiau per pirmuosius tris mėnesius nustoja 34%. Kritiškiausias laikotarpis yra 1-4 mėnesiai, kai daugiausiai motinų (po 9-13% kas mėnesį) nutraukia žindymą. Vėliau šis skaičius sumažėja iki 3-6% kas mėnesį.
2000 m. atlikto tyrimo duomenimis, motinos nurodė įvairias nežindymo priežastis. Dažniausiai jos nustojo žindyti dėl patirto streso ir staigaus pieno dingimo (25,9%). Kitos manė, kad trūksta pieno (24,8%). 14,1% kūdikių dėl nežinomos priežasties atsisakė krūties. Daugiau nei pusė motinų (61%) kreipėsi pagalbos į specialistus, o 39% pagalbos neieškojo, manydamos, kad tai jų organizmo ypatybė.
Dažniausios klaidingos nuostatos apie pieno trūkumą
Dažnai motinos klaidingai supranta, kas reiškia „neturėti pakankamai pieno“. Tai gali būti susiję su klaidingais įsitikinimais, išankstinėmis nuostatomis apie tai, kaip kūdikis turėtų miegoti, valgyti ar elgtis. Kai kūdikis elgiasi kitaip, nei tikimasi, kyla mintis, kad trūksta pieno.
Viena iš tokių klaidų - manymas, kad vaiko „neramumas“ ar noras valgyti kas 1-1,5-2 valandas reiškia pieno trūkumą. Kaimynės kūdikis, maitinamas mišinuku, miega ramiai po 3-4 valandas, todėl motina daro išvadą, kad jai trūksta pieno. Tačiau mišinys yra sunkiai virškinamas maistas, o motinos pienas, ypač skystesnis pirminis pienelis, virškinamas greičiau. Todėl kūdikis valgo dažniau.
Antra, kiekvienos mamos organizmas yra individualus. Kad gamintųsi pienas, reikalinga tam tikra krūtų stimuliacija. Kai kurioms mamoms reikia stimuliacijos kas 1-1,5 val., kitoms - kas 3-4 val. Jei motina lygina savo kūdikio maitinimo modelį su kaimynės, vadinasi, „trūksta pieno“. Tačiau ir šukuosena ne kiekvienam veidui tinka.
Pirmame pavyzdyje aprašoma situacija, kai motina po 2 savaičių nustojo žindyti, nes dukra „dieną-naktį“ rėkė. Motina manė, kad pieno trūksta. Tačiau jei vaikas 2 savaites negavo pieno, jis turėjo būti visiškai išsekęs ir neturėti jėgų verkti. Galbūt vaikas nemokėjo tinkamai apžio ti krūties ir iščiulpti riebaus pienelio, kuris suteikia sotumo jausmą. Tokiu atveju geriausia ieškoti išmanančių žmonių pagalbos, o ne pasitikėti patarimu „nekankinti“ vaiko ir duoti mišinuko.
Antrasis pavyzdys iliustruoja situaciją, kai motina ilgai maitino dukrą (beveik iki 2 metų), tačiau vaikas augo ligotas. Tuo tarpu draugės vaikas, nemaitintas motinos pienu, augo sveikas. Nors daugybė tyrimų įrodo, kad motinos pienu maitinami vaikai auga sveikesni ir protingesni, nėra 100% garantijos, kad vaikas nesirgs. Kartais vaikai gimsta silpnesnės sveikatos, ir motinos pienas gali būti svarbus palaikymas. Be to, nežindomas kūdikis negauna apie 200-400 svarbių medžiagų, atsakingų už imuninės sistemos formavimąsi.
Trečiasis pavyzdys parodo, kad motina, bandydama pati įvertinti pieno kiekį (išmelždama vos po 20 ml iš kiekvienos krūties), nusprendė primaitinti kūdikį. Tačiau krūtis negali gaminti pieno kaip karvės tešmuo. Pieno ištraukimas rankomis ar pientraukiu turi trukti ne trumpiau 20 minučių, nes po pirmųjų 5-10 minučių prasideda nauja pieno gamyba. Viena pagrindinių klaidų - tikrinti pieno kiekį numelžiant jį iš krūtų. Motinos dažnai daro išvadą, kad pieno trūksta, nes kūdikiai dažnai verkdavo ar būdavo nepatenkinti po maitinimo (28,7% atvejų).
Nuo rugsėjo 1 d. mokymosi įstaigose įsigalioja aiškiai apibrėžta pieno ir jo produktų rekomendacija: vaikams kasdien rekomenduojama gauti net 200 ml pieno ar jo produktų, kad patenkintų kalcio poreikius organizme. Tačiau per didelis pieno produktų vartojimas gali padidinti pieno alergijų ar netoleravimo atvejų. Apie 15% kūdikių netoleruoja ar yra jautrūs vienam ar keliems pieno mišinio ingredientams.
Laktozės netoleravimas - tai būklė, kai kūdikio žarnynas negamina pakankamai fermento, skaidančio laktozę. Ši netoleravimo forma yra dažna ir tarp suaugusiųjų. Taip pat pasitaiko karvių pieno baltymo netoleravimas, kai kūdikio imuninė sistema reaguoja į baltymą.
Vitamino D trūkumas gali sutrikdyti kalcio pasisavinimą. Todėl svarbu užtikrinti, kad vaikų mityboje netrūktų šio vitamino, kuris gaminasi būnant saulėje ir gaunamas su maistu.
Kalcio šaltiniai gali būti ne tik pieno produktai, bet ir vanduo, ankštinės daržovės, žaliosios salotos, sėklos, riešutai. Svarbu užtikrinti įvairią ir subalansuotą mitybą.
Pieno gamybos skatinimas ir vaikų mityba
Nuo rugsėjo 1 d. mokymosi įstaigose įsigalioja aiškiai apibrėžta pieno ir jo produktų rekomendacija: vaikams kasdien rekomenduojama gauti net 200 ml pieno ar jo produktų, kad patenkintų kalcio poreikius organizme. Tačiau per didelis pieno produktų vartojimas gali padidinti pieno alergijų ar netoleravimo atvejų. Apie 15% kūdikių netoleruoja ar yra jautrūs vienam ar keliems pieno mišinio ingredientams.
Laktozės netoleravimas - tai būklė, kai kūdikio žarnynas negamina pakankamai fermento, skaidančio laktozę. Ši netoleravimo forma yra dažna ir tarp suaugusiųjų. Taip pat pasitaiko karvių pieno baltymo netoleravimas, kai kūdikio imuninė sistema reaguoja į baltymą.
Vitamino D trūkumas gali sutrikdyti kalcio pasisavinimą. Todėl svarbu užtikrinti, kad vaikų mityboje netrūktų šio vitamino, kuris gaminasi būnant saulėje ir gaunamas su maistu.
Kalcio šaltiniai gali būti ne tik pieno produktai, bet ir vanduo, ankštinės daržovės, žaliosios salotos, sėklos, riešutai. Svarbu užtikrinti įvairią ir subalansuotą mitybą.
Mokslininkai nustatė, kad per didelis pieno produktų vartojimas ne sumažina, bet netgi padidina osteoporozės (kaulų išretėjimo) riziką. Todėl svarbu užtikrinti produktų įvairovę ir saikingumą.
Žindyvėms svarbu visavertė mityba ir pakankamas skysčių vartojimas. Maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę. Vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonio ir spalvą gerinančių medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių.
Laktozės netoleravimas, dar vadinamas pieno cukraus netoleravimu, nėra alergija. Svarbu juos atskirti: esant alergijai pienui, organizmas reaguoja net į mažiausius pieno ar pieno produktų kiekius. Laktozė yra „pieno cukrus“, randama piene. Laktozės netoleravimas dažniausiai yra paveldimas arba įgytas.
Jei kūdikis netoleruoja laktozės, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju, pediatru ar dietologu. Gali būti rekomenduojami pieno produktai be laktozės arba maisto papildas - laktazės fermentas.
Pieno produktai nebūtinai yra būtini subalansuotai mitybai. Tačiau svarbu gauti pakankamai kalcio. Daug kalcio yra žaliose daržovėse, tokiose kaip špinatai ir lapiniai kopūstai, mineraliniame vandenyje. Jei atsisakoma pieno produktų, svarbu sureguliuoti mitybą ir daugiau valgyti žuvies, riešutų, lapinių daržovių, kad užtikrinti pilnavertę mitybą. Taip pat mityboje turėtų atsirasti daugiau vitamino D šaltinių.
Vitaminai ir mineralai - nepakeičiamos organizmui būtinos medžiagos. Dėl vitaminų stokos gali pablogėti vaiko sveikata ir kamuoti įvairūs negalavimai. Hipovitaminozė - tai jau liguista vaiko būklė, kai vitaminų atsargos organizme labai sumažėja. Tai gali atsitikti ne tik tada, kai nepakanka su maistu gaunamų vitaminų, bet ir sergant skrandžio, kepenų, kasos, žarnyno ligomis.
Šiuolaikiniams vaikams daugiausia trūksta vitaminų B1 ir D, taip pat geležies. Todėl vaikams, kuriems trūksta šių medžiagų, skiriami specialūs vitaminų ir mineralų maisto papildai.
Kai vaikui trūksta maisto, svarbu atkreipti dėmesį į jo svorį ir ūgį. Jei vaiko ūgis ir svoris diagramose yra tarp 3-97 procentilių, tada jo išsivystymas yra normalus. Tačiau jei ūgio ir svorio kreivės progresuojančiai mažėja, nustatomas mitybos sutrikimas.
Tėvų išsilavinimas, mamos darbo statusas ir gyvenamoji vieta turi didžiausią įtaką jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui. Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, reikalinga koreguoti dietą.
Mitybos koregavimo tikslai yra šie: pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos.
Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5-6 kartų per parą. Svarbu sukurti teigiamas emocijas, pagirti vaiką už gerą valgymą, leisti jam valgyti pačiam ir būti geru pavyzdžiu.
Išrankumo maistui priežastys būna įvairios: vaikas gali tiesiog norėti valgyti vien tik tai, kas yra jam pažįstama ir skanu, arba jis iš prigimties nėra linkęs į naujoves ir riziką. Svarbu valgyti kartu, leisti rinktis, pralenkti ledus (paskatinti vaiką paliesti, pauostyti, palaižyti produktą), pasitelkti kūrybiškumą.
Vaiko fizinis išsivystymas - ūgis, svoris ir galvos apimtis - vertinamas pagal specialias diagramas, atsižvelgiant į vaiko amžių. Svorio mažėjimas ar ūgio atsilikimas gali rodyti, kad vaikui trūksta maisto.
Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus.
Jei vaikas yra guvus, atrodo sveikas - neturite jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti „dar nors vieną šaukštelį“. Vaikui bet koks naujas produktas yra lygiai toks pat „įtartinas“ kaip ir jums neragauti egzotiški patiekalai.
Pirmame pavyzdyje aprašoma situacija, kai motina po 2 savaičių nustojo žindyti, nes dukra „dieną-naktį“ rėkė. Motina manė, kad pieno trūksta. Tačiau jei vaikas 2 savaites negavo pieno, jis turėjo būti visiškai išsekęs ir neturėti jėgų verkti. Galbūt vaikas nemokėjo tinkamai apžioti krūties ir iščiulpti riebaus pienelio, kuris suteikia sotumo jausmą. Tokiu atveju geriausia ieškoti išmanančių žmonių pagalbos, o ne pasitikėti patarimu „nekankinti“ vaiko ir duoti mišinuko.
Antrasis pavyzdys iliustruoja situaciją, kai motina ilgai maitino dukrą (beveik iki 2 metų), tačiau vaikas augo ligotas. Tuo tarpu draugės vaikas, nemaitintas motinos pienu, augo sveikas. Nors daugybė tyrimų įrodo, kad motinos pienu maitinami vaikai auga sveikesni ir protingesni, nėra 100% garantijos, kad vaikas nesirgs. Kartais vaikai gimsta silpnesnės sveikatos, ir motinos pienas gali būti svarbus palaikymas. Be to, nežindomas kūdikis negauna apie 200-400 svarbių medžiagų, atsakingų už imuninės sistemos formavimąsi.
Trečiasis pavyzdys parodo, kad motina, bandydama pati įvertinti pieno kiekį (išmelždama vos po 20 ml iš kiekvienos krūties), nusprendė primaitinti kūdikį. Tačiau krūtis negali gaminti pieno kaip karvės tešmuo. Pieno ištraukimas rankomis ar pientraukiu turi trukti ne trumpiau 20 minučių, nes po pirmųjų 5-10 minučių prasideda nauja pieno gamyba. Viena pagrindinių klaidų - tikrinti pieno kiekį numelžiant jį iš krūtų. Motinos dažnai daro išvadą, kad pieno trūksta, nes kūdikiai dažnai verkdavo ar būdavo nepatenkinti po maitinimo (28,7% atvejų).
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad kūdikis turi būti žindomas iki 2 metų ir ilgiau. Ilgiau - iki kūdikis atsisakys pats. Pagal vaiko organizmo brendimo savybes ir ištyrus natūralų vaikų krūties atsisakymą pastebėta, kad daugiausiai vaikų krūties atsisako patys tarp 3-4 metų.
Pyktis schemų terapijoje: pikto vaiko ir pikto gynėjo režimai iš kliento ir specialisto...
Pieno gamybos skatinimui svarbu tinkama mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir krūtų stimuliacija. Jei kyla abejonių dėl pieno kiekio ar kūdikio mitybos, svarbu kreiptis į specialistus - gydytojus, žindymo konsultantus.
