Algimantas Masaitis - tai asmenybė, neatsiejamai susijusi su lietuvių švietimo ir kultūros išsaugojimu bei plėtra, ypač Rytų Lietuvoje. Jo ilgametė veikla lietuvių švietimo draugijoje „Rytas“ ir vadovavimas Marijampolio vidurinei mokyklai liudija apie nuoseklų atsidavimą tautinėms vertybėms.
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla
Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ buvo įkurta 1913 m. sausio 31 d., siekiant steigti lietuviškas mokyklas, rengti vadovėlius ir šviesti Pietryčių Lietuvos gyventojus lietuvių kalba. Draugija veikė iki 1938 m. Po ilgos pertraukos, 2003 m., „Vilnijos“ draugijos pirmininko dr. Kazimiero Garšvos iniciatyva, draugija „Rytas“ buvo atkurta.
Nuo 2004 m. balandžio mėnesio lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininku tapo Algimantas Masaitis. Jo vadovaujama draugija aktyviai prisidėjo prie įvairių švietimo iniciatyvų. Paskutinės kadencijos metu, vadovaujant Algimantui Masaičiui, draugija rinkosi įprastoje vietoje - Mokytojų namų svetainėje, kur pirmininkas apžvelgė nuveiktus darbus ir pasidžiaugė, kad visa, kas buvo numatyta planuose, yra įgyvendinta. Tai apima naujų kabinetų įrengimą, mokyklų aprūpinimą mokymo priemonėmis, naujų priešmokyklinių ir ikimokyklinių grupių įkūrimą bei renginius Pietryčių Lietuvos lietuviškoms mokykloms.
Draugijos veikla apima daugybę svarbių projektų:
- Nuo 2007 m. Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje teikiama Stanislovo Rapolionio premija.
- Nuo 2008 m. vyksta konkursai Pietryčių Lietuvos Metų Mokytojo nominacijai gauti.
- Nuo 2009 m. kasmet paskutinį gegužės penktadienį Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje vyksta menų šventė „Vilniaus jovarai“, suburianti Vilniaus r. lietuviškų mokyklų mokinius.
- Tris kartus vyko rašinių ir meninės raiškos konkursai.
Algimantas Masaitis pabrėžia, kad svarbiausias ir didžiausias darbas buvo nuveiktas Vilniaus rajone, Vaidotuose, kur mokykla ilgą laiką veikė nepritaikytose patalpose. Dėka Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos, lietuviškos mokyklos klasės buvo perkeltos į atskirą, gražų pastato korpusą.
Materialinė ir dvasinė parama
Materialinė pagalba Pietryčių Lietuvos mokykloms yra nepaprastai reikalinga. Vytauto Landsbergio ir Tautos Fondai yra vieni ištikimiausių ir rimčiausių „Ryto“ draugijos pagalbininkų. Jie kartu su „Ryto“ draugija prisidėjo prie mokyklų mokymo bazės stiprinimo, finansavo tradicinius renginius, organizavo rašinių ir meninės raiškos konkursus ne tik Pietryčių Lietuvoje, bet ir visoje šalyje.
Kasmet yra leidžiami ir mokykloms dovanojami švenčių bei renginių filmukai. Mokiniai ir mokytojai turi galimybę dalyvauti ekskursijose po Lietuvą ir netgi į Briuselį bei Paryžių. Pirmuosius kompiuterius Pietryčių Lietuvos mokyklos taip pat gavo iš Vytauto Landsbergio fondo. Amerikos Tautos Fondas padėjo aprūpinti mokyklas naujais baldais, žaislais, mokymo priemonėmis, o ikimokyklinukams buvo nupirktos kuprinės su priedais visam mokslo metui, taip pat teiktos kalėdinės dovanėlės.
Valdybos atnaujinimas ir ateities perspektyvos
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ konferencijoje buvo pateikta revizijos komisijos ataskaita ir patvirtinta nauja draugijos įstatų redakcija. Naujajai 2017-2021 metų kadencijai nuspręsta rinkti ne 7, o 11 valdybos narių. Tarp jų - žymūs švietimo ir visuomenės veikėjai, tokie kaip Algimantas Masaitis, Vita Burzdžiuvienė, Gediminas Kazėnas, Ramūnas Maniuška ir kiti.
Algimantas Masaitis - ilgametis Marijampolio mokyklos vadovas
Algimantas Masaitis yra ne tik „Ryto“ draugijos pirmininkas, bet ir ilgametis garsios Vilniaus rajono Marijampolio mokyklos direktorius. Jis laikomas vienu iš tų vadovų, daugiausiai nuveikusių vardan tautinio ugdymo Rytų Lietuvos krašte. Jo vadovavimo laikais Marijampolio vidurinė mokykla buvo vienintelė šiame krašte, kurioje mokyta lietuviškai.
A. Masaitis, dirbdamas vienoje mokykloje Marijampolyje daugiau nei pusę amžiaus, niekada neskirstė žmonių pagal tautybes. Jis gynė savo mokinius nuo įvairių negandų ir visada pabrėždavo, kad visi mokiniai lygūs. Jo dėka Marijampolio mokykla įgijo labai gerą vardą, o apie 70% jos absolventų sugebėdavo įgyti aukštąjį išsilavinimą. Net sovietiniais metais Marijampolio mokykla garsėjo visoje Tarybų Sąjungoje kaip pavyzdinė.
A. Masaičio knyga „Marijampolio vaikai“ pasakoja apie jo prisiminimus, apie tai, kaip pradinė mokykla tapo vidurine, ir apie kovą už lietuvybės išsaugojimą.
Istorinis kontekstas ir lietuvybės išsaugojimas
Istorinis kontekstas, kuriame veikė ir veikia „Ryto“ draugija, yra itin svarbus. Nuo 1864 m., kai buvo uždarytos nevalstybinės mokyklos ir visiškai uždraustas mokymas lietuvių kalba Vilniaus gubernijoje, kovos už lietuvybę tapo dar svarbesnės. Nepaisant persekiojimų, lietuviška spauda augo, o tai palengvino kovą dėl kitų tautinių teisių ir tautinės savimonės ugdymo.
Šiuolaikinis jaunimas turi atrasti tokias asmenybes kaip Meilė Lukšienė, o švietimo draugijos, tokios kaip „Rytas“, vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant lietuvybės židinius ir budinant jaunimo dvasią.
Nuo pat Lietuvos valstybės atkūrimo 1990 m. lietuvių visuomenė yra ypač susirūpinusi Pietryčių Lietuvos mokyklomis. Siekiama, kad Lietuvos piliečių, gyvenančių Rytų Lietuvoje, vaikai galėtų mokytis valstybine kalba. Šiuo metu „Ryto“ švietimo draugijos valdyba aktyviai dirba su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdama pagerinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą valstybine kalba, ypač kaimo vietovėse.
Algimanto Masaičio darbas ir veikla turėtų būti pavyzdžiu kitiems, kurie dirba šiame krašte, puoselėjant lietuvybę ir ugdant tautinę savimonę.
tags: #algimantas #masaitis #gime
