Šiandien daugelis vaikų internete atsiranda dar gerokai iki pieninių dantų išdygimo ar net gimimo. Pradedant užsimezgusios gyvybės ultragarso nuotrauka ir baigiant pirmaisiais ištartais žodžiais - tėvystės džiaugsmai tapo savotiška socialinių tinklų turinio klasika. Gimus vaikams, visas gyvenimas ima suktis aplink juos, ir natūralu, kad kelionių, pramogų ar kitas nuotraukas, kuriomis dalintasi prieš tai, pakeičia nuotraukos, kuriose užfiksuota kasdienybė su vaikais. Visą dieną dviese su mažu vaiku praleidžiančios mamos ar tėčio socialinės izoliacijos jausmas gali dar labiau sustiprinti šią tendenciją.

„Prieš keletą metų atliktame tyrime Australijos mokslininkai nustatė, kad beveik pusė pedofilijos puslapiuose esančių vaizdų buvo paimti iš viešai prieinamų platformų, o JAV duomenys rodo, kad socialiniuose tinkluose prasideda net 82 proc. visų vaikų išnaudojimo nusikaltimų. Ir tai toli gražu nėra visi pavojai.

Didžiausia problema yra ne tiek pačio atvaizdo publikavimas, kiek tai, kad dėl socialinių tinklų veikimo specifikos ne visada pavyksta sukontroliuoti, kokių tiksliai vartotojų akis pasieks įkeltas kadras. Vienas ar keli mūsų pažįstamų žmonių paspaudimai „Patinka“ užfiksuotą akimirką gali „nusiųsti“ dešimtims ar net šimtams gyvenime nematytų asmenų tiesiai į jų asmeninę naujienų juostą. Tai daliai jų atriša rankas planuoti seksualinius ar kito pobūdžio nusikaltimus“, - apie problemą kalba I. Bimbirytė-Yun.

Šiems nusikaltėliams net viena nuotrauka ar vaizdo įrašas gali suteikti daugiau informacijos, negu galvojame. Iš jų turinio dažnai galima nustatyti, kur vaikas gyvena, kokią mokyklą lanko, kaip jį vadina aplinkiniai, ir pagal tai vykdyti tapatybės vagystę ar net pagrobimą.

"Sharenting" fenomenas ir jo pasekmės

Jau yra ir vartojamas terminas "sharenting", žodžių „tėvystė“ ir „dalinimasis“ lydinys. Paprastai socialiniuose tinkluose savo vaikų nuotraukomis daugiausia dalinasi tie tėvai, kurie jau ir iki susilaukiant vaikų buvo aktyvūs socialinių tinklų naudotojai. Viešai publikuotos mažylio nuotraukos vėlesniame amžiame gali pakenkti jo psichosocialinei raidai ir netgi lemti nesutarimus su tėvais. Gimus vaikams, visas gyvenimas ima suktis aplink juos, ir natūralu, kad kelionių, pramogų ar kitas nuotraukas, kuriomis dalintasi prieš tai, pakeičia nuotraukos, kuriose užfiksuota kasdienybė su vaikais. Visą dieną dviese su mažu vaiku praleidžiančios mamos ar tėčio socialinės izoliacijos jausmas gali dar labiau sustiprinti šią tendenciją“, - pasakoja vaiko raidos ekspertė dr. L. Rakickienė.

Vaiko raidos ekspertė taip pat priduria, kad virtualioje realybėje sulaukiamos reakcijos, komentarai ir patiktukai po vaikų nuotraukomis leidžia jausti ryšį su kitais, taip pat gauti socialinį patvirtinimą, įvertinimą, kad esi geras tėtis ar mama.

Floridos ir Blumingtono universitetų tyrėjai 2022 m. apklausę socialiniais tinklais aktyviai besinaudojančius tėvus nustatė, kad tėvai dalinimosi savo vaikų nuotraukomis nesureikšmina ir neskiria nuo dalinimosi kitomis nuotraukomis. „Vis dėlto reikia suprasti, kad tie atvaizdai yra vaikų, ir paaugęs vaikas gali turėti savo nuomonę apie vienos ar kitos nuotraukos su jo atvaizdu viešinimą.

Iš tiesų jau užaugo karta vaikų, kurių kūdikystės ir vaikystės nuotraukomis tėvai aktyviai dalinosi socialiniuose tinkluose, ir kai kurie jau susiduria su iššūkiais.

Nenuostabu, kad matydami per prievartą kai kurių įtakos formuotojų keliamą turinį apie vaikus ir jų pavyzdžiu sekančius kitus tėvus į šią problemą dėmesį atkreipė ir politikai.

Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė įspėja, kad senos vaikų nuotraukos gali tapti elektroninių patyčių šaltiniu ir sukelti tiek psichologines, tiek socialines pasekmes. „Klasiokai paima tą seniai seniai įkeltą nuotrauką ir paplatina ją, galbūt ten vaikui nepatinka jo išvaizda, nebepatinka tas atvaizdas, kuris buvo anksčiau, ir tai gali sukelti ne vien asmeniškai psichologiškai sunkius jausmus, bet ir pasekmes grupėje. Prasideda sudėtingesni santykiai klasėje, patyčios, tai tikrai gali turėti tiek individualių pasekmių, tiek ir socialinių pasekmių reputacijai“, - pasakoja E. Tamulionytė.

„Jūs parodote savo vaiką visam pasauliui, ir kartais tokiose situacijose, kuriose vaikas atrodo pažeidžiamas: gali būti vaikas nuogas, sergantis, verkiantis. Mes tikrai matom labai daug tokių pavyzdžių internete, ir tėvai galbūt nesusimąsto, kad čia yra amžina, ir kad tą medžiagą gali pasiimt bet kas ir ją naudoti kaip tik jie išmano“, - teigia „Nord Security“ informacijos saugos vadovė Sigita Jurkynaitė.

Tomas Sakro, „Insane video agency“ dirbtinio intelekto specialistas, atkreipia dėmesį, kad vaikai patys turėtų spręsti, ką nori viešinti, o tėvai - įsivaizduoti, kaip vaikas jaustųsi užaugęs, matydamas tokias savo nuotraukas internete. „Tėvai turėtų pagalvoti, kaip vaikas jausis, jeigu jis užaugęs matys, kad yra skelbtos jo nuotraukos, kurių galbūt neturėtų būti. Leiskime pačiam vaikui užaugti ir nuspręsti, kurie vaizdai su juo bus viešinami. Tegul tėvai patys pastato save į tokią situaciją - ar jie norėtų, kad jų nuotraukos iš vaikystės būtų kažkur paskelbtos?“, - tėvus susimąstyti skatina T. Sakro.

Ką slepia nekaltos vaikų nuotraukos internete? Dalindamiesi vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose, tėvai dažnai nesuvokia, kad internete jos lieka amžinai. Švenčių akimirkos, juokingi atostogų vaizdeliai, pirmieji vaiko žingsneliai - net šis, iš pažiūros nekaltas turinys, gali būti panaudotas netinkamai arba tapti patyčių šaltiniu.

Vyresni vaikai gali patys apsispręsti dėl jų nuotraukų viešinimo socialiniuose tinkluose, o už mažylius šį sprendimą turi priimti tėvai. Socialiniai tinklai, jeigu jais naudojamasi atsakingai, yra puikus įrankis. Ryšio palaikymas su artimaisiais. Mielų akimirkų užfiksavimas. Nuotraukų fiksavimas ir jų kėlimas į socialinius tinklus padeda trumpam stabtelėti ir įamžinti kasdien vis besikeičiantį vaiką. Saugesnis nuotraukų talpinimas. Pasidalinimas naudinga informacija (ir jos gavimas), įkvėpimas. Pozityvios emocijos.

Vaiko nuotraukų viešinimas, visų pirma, kelia etinį klausimą - juk vaikas yra asmenybė, tad ar tėvai turi teisę į jo atvaizdą? Vaiko privatumo pažeidimas. Kontrolės praradimas. Įkelti nuotrauką į socialinius tinklus trunka vos akimirką, tačiau ją pašalinti iš interneto gali būti neįmanoma. Paviešinę nuotrauką rizikuojate prarasti kontrolę - bet kas gali ją išsisaugoti, siųsti vieni kitiems, naudoti negeriems tikslams. Patyčios. Vaiko tapatybės vagystės grėsmė. Vaiko nuotraukos bei jo tapatybė gali būti pavogtos, siekiant pasipelnyti ar patenkinti savo fantazijas. Anglų kalboje jau naudojamas specialus terminas baby role-playing, žymimas grotažymėmis #BabyRP, #AdoptionRP, #KidRP. Šiuo terminu apibrėžiamas veiksmas, kuomet yra pavagiamos svetimo vaiko nuotraukos, sukuriama nauja paskyra, kurioje kuriama neegzistuojanti gyvenimo istorija. Reali grėsmė. Neapdairiai dalindamiesi nuotraukomis galite atskleisti per daug asmeninės informacijos ir įstumti savo vaiką (o taip pat save bei savo turtą) į pavojų.

Kaip apsisaugoti?

I. Bimbirytė-Yun primena jau daugelį metų kartojamą tiesą, kad visiškai pašalinti į socialinius tinklus įkeltos nuotraukos praktiškai neįmanoma, o jos pėdsakus internete galima aptikti net ir praėjus keletui metų.

Visų pirma, reikėtų įsitikinti, kad jūsų įrašus socialiniame tinkle gali matyti tik draugai, o tarp jų nėra nepažįstamų asmenų.

Prieš paspaudžiant nuotraukos įkėlimo mygtuką, naudinga ištrinti ir nuotraukos metaduomenis, kuriuose automatiškai išsaugoma kadro fiksavimo lokacija, laikas ir netgi tam tikra nuotraukos autoriaus identifikacija. Akivaizdu, kad nuotraukos failą atsisiuntę nusikaltėliai iš metaduomenų gali išpešti daug pakenkti galinčios informacijos.

„Jei vaikas jau suvokia, kaip veikia socialiniai tinklai, tai derėtų jo ir atsiklausti, ar jis duoda leidimą nuotrauka dalintis. Šiuo atveju svarbu užtikrinti vaiko ar paauglio veto teisę, tačiau vaiko pritarimas dar nereiškia, kad dalintis saugu, vis dėlto tėvai yra suaugusieji ir gali geriau įvertinti situaciją.

Ekspertai rekomenduoja socialiniuose tinkluose naudoti privatumo nustatymus, reguliariai valyti senus archyvus ir dalintis informacija atsakingai, pagalvojant apie vaiko saugumą bei gerovę.

„Visur galima savo paskyras uždaryti, padaryti, kad galėtų prieiti tik draugai, išsivalyti sąrašus draugų, kuriuos esam pridėję, nors galbūt jų ir nepažįstam. Tiesiog truputėlį tą savo skaitmeninį kiemą prasišluoti, susitvarkyti, apsivalyti, ir jeigu įmanoma, kuo daugiau tų nuotraukų ir video ištrinti, jeigu jie jau yra seni ir manot, kad tai gali kompromituoti jus ar jūsų vaiką“, - pataria „Nord Security“ informacijos saugos vadovė Sigita Jurkynaitė.

Nuotraukas talpinkite į debesis, nuotraukų dalijimosi platformas. Nuotraukas galite įkelti į „iCloud“, „Dropbox“, „Google drive“, siųsti per „WeTransfer“ ir pan. Arba apribokite nuotraukų matomumą. Socialiniuose tinkluose galima kurti draugų sąrašus, privačias paskyras, uždaras grupes ir vaiko nuotraukomis dalintis tik ten. Paklauskite vaiko sutikimo jam paaugus.

Kodėl viešinate šią nuotrauką? Prieš keldami nuotrauką į internetą atsakykite sau į šį klausimą. Įvertinkite nuotraukos pobūdį. Labai svarbu, kad vaiko nuotraukos nepažeistų jo teisių. Vaikas jokiu būdu neturėtų būti nuogas, užfiksuotas netinkamoje pozoje ar žeminant jo orumą.

Prieš viešindami vaiko nuotraukas, pasitarkite ir suderinkite tarpusavyje, atsiklauskite vaiko (jei tai įmanoma). Įvertinkite ne tik teisę, bet ir vaiko saugumą - rekomenduojama vengti nuotraukų su adreso, mokyklos, darželio, būrelių detalėmis. Jei vaikas jau vyresnis, visada atsiklausti jo nuomonės - tai vaiko teisė, kuri negali būti pažeista.

Vaikai internete - lengvas taikinys viliotojams

Kasmet šimtai milijonų vaikų visame pasaulyje nukenčia nuo internetinių viliotojų. Tai - viena jautriausių ir svarbiausių temų, apie kurias tėvai ir mokytojai vis dar kalba nedrąsiai.

Iš pirmo žvilgsnio viskas prasideda nekaltai - nauja pažintis socialiniame tinkle, malonūs žodžiai ar draugiškas pakvietimas į draugų sąrašą. „Žmogus bando perprasti to konkretaus vaiko pomėgius, gyvenimo būdą, problemas. Jis siūlo atlygį, nupirkti žaidimą, nupirkti žaidimo pinigėlius, tokiu būdu gaunamos pirmos nuotraukos“, - pasakoja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Sigitas Šemis.

Pasak pareigūno, vienas pavojingiausių tokio bendravimo etapų - momentas, kai vaikas pasiduoda emociniam spaudimui ir išsiunčia pirmą intymią nuotrauką. „Prasideda prašymai, pradžioje nusiimk megztinį ir nusifotografuok, nekaltai, po to intymią vietą jau nusifotografuok, ir kai tik atsiranda pirmoji intymios vietos nuotrauka - prasideda šantažas, vaikas išsiuntęs tokią nuotrauką išsigąsta ir bijo kažkam apie tai prisipažinti, bijo pasėkmių, bijo, kad jis kaltas, nors jis turėtų žinoti, kad kaltas tikrai ne jis pats“, - pabrėžia S. Šemis.

Pareigūnas skatina visus, susidūrusius su seksualiniu priekabiavimu ir viliojimu internete, nebijoti apie tai informuoti atsakingas institucijas ir taip užkirsti kelią skriaudikams. „Tėvai turėtų visapusiškai psichologiškai palaikyti vaiką, užfiksuoti visą susirašinėjimą ir jokiu būdu nieko netrinti, o atiduoti mums, policijai. Vaikui turime sakyti, kad jeigu jau taip įvyko, ateik, pasakyk, ir mes toliau atiduosime tai policijai. Vaikas turi žinoti, kad mes šitoje situacijoje esame jo pagalbininkai, ir kad jis tikrai nekaltas, jis tiesiog tapo tų negerų žmonių auka. Mes, pradėję tyrimus ir suradę tą žmogų ar žmones, kurie tai daro, apsaugosime ir kitus vaikus“, - sako Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Sigitas Šemis.

Apie šias patirtis atvirai kalba ir patys paaugliai, dalyvavę laidos rubrikoje „Paaugliai dalijasi“: „Man buvo aštuoni metai, turėjau „Instagram“ paskyrą, kėliau ten selfius, eglutes, nieko neįprasto, ir tiesiog kažkoks nepažįstamas vyras iš niekur nieko man ten atsiuntė lytinį organą“, - pasakoja viena iš pašnekovių. Kitas jaunuolis prisipažįsta, kad dėl patirto priekabiavimo nesikreipė į tėvus, nes bijojo tėvų reakcijos: „Kai būna prastas ryšys su tėvais, tada paaugliai net nenori pasakoti apie tokius dalykus, nes galbūt tėvai net sugėdins, sakys, ką tu ten socialinėse medijose tokio kėlei, kad priviliojai. Mes su mama labai mažai kalbame apie tokius išgyvenimus, neturime artimo ryšio“, - dalinasi vaikinas.

Tomas Sakro, „Insane video agency“ dirbtinio intelekto specialistas įspėja, kad šiuolaikinės technologijos vis labiau didina internetinio priekabiavimo problemą. Lengvai prieinami dirbtinio intelekto įrankiai leidžia kurti realistiškas netikras tapatybes, suklastotas nuotraukas ir net pokalbius. „Bet kas gali apsimesti paaugliu arba vaiku, sugeneruodamas kažkokį vaizdą ar sukuriant bendraamžį, kuris užsiima tokiais pačiais dalykais, mėgsta panašius žaidimus. Jie bando rasti bendrų interesų ir taip priartėti prie potencialaus susitikimo, išviliojimo ar kažko kito“, - sako T. Sakro.

Tėvus ir mokytojus edukuotis internetinio saugumo klausimais skatina ir „Nord Security“ informacijos saugos vadovė Sigita Jurkynaitė: „Dirbtinio intelekto prieinamumas yra didžiulis, gresmė yra labai didelė ir ji didėja mums bekalbant, tad tėvai turi visų pirma patys edukuotis apie šią grėsmę, kodėl tai vyksta ir kaip tai vyksta, nes tai gali būti panaudota ir prieš juos“, - teigia pašnekovė.

Apie tai, kaip efektyviai bendrauti su vaikais dėl seksualinio priekabiavimo, nuotraukų dalijimosi ar patyčių internete atvirai kalbama Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tinklalaidėje „Skaitmeninė pamoka tėvams ir mokytojams“. Laidoje aptariami realūs pavojai, su kuriais vaikai kasdien susiduria internete, taip pat dalijamasi konkrečiais patarimais, kaip juos atpažinti bei užkirsti tam kelią. Laidos kūrėjai kviečia tėvus ir mokytojus tapti švaraus interneto ambasadoriais - žmonėmis, kurie geba kalbėtis, pastebėti ir padėti, nes saugumas internete visada prasideda nuo paprasto pokalbio namuose.

Intymių nuotraukų platinimas ir jo pasekmės

Šiais laikais intymių nuotraukų dalijimasis virtualiame pasaulyje itin populiarus - dažnai tam naudojamos susirašinėjimo programėlės, kurias galime rasti daugelio paauglių telefonuose bei kompiuteriuose.

Eglė Tamulionytė, „Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė pasakoja, kad į „Vaikų liniją“ dažnai kreipiasi paaugliai, išsiuntę intymias nuotraukas draugystės metu ir pradėję abejoti šiuo pasirinkimu. „Kreipiasi, nes santykyje buvo išsiųstos nuotraukos, bet galbūt santykis pakrypo kažkaip kitaip ir atsirado baimė, kad dabar pasidalins tomis nuotraukomis. Be abejo taip pat kreipiasi tada, kai nuotraukos kažkur nuteka ir ateina pasekmės. Nebūtinai kiekvienu atveju taip nutiks, kad nuotraukos bus paviešintos, bet sextingas žinoma atveria tokius pavojus“, - teigia E. Tamulionytė.

Tuo metu Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Sigitas Šemis primena, kad sextingo pasekmės gali būti kur kas rimtesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. „Nuogo kūno, intymios kūno vietos nuotraukos ar vaizdo įrašo siuntimas bet kokia internetine erdve yra nusikalstama veika, nesvarbu, ar tai tavo draugas, ar tai išgalvotas asmuo. Baudžiamojo įstatymo 309 straipsnis numato baudą, laisvės apribojimą, arba griežčiausią laisvės atėmimą iki ketverių metų - tam pakanka laikyti, platinti, gaminti, disponuoti pornografinio turinio dalykais, tad vien tokių dalykų laikymas savo kompiuteryje ar telefone užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, - įspėja pareigūnas.

„Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė pabrėžia, kad moralizavimas čia nepadės - svarbiausia atvirumas ir pasitikėjimas. „Vien tik gąsdinimas pasekmėmis gali turėti nelabai gerą rezultatą, nes jeigu vaikas galiausiai padaro tai, ko mes nenorime, kad darytų, tikėtina, kad tuomet nebeateis pas mus prašyti pagalbos. Labai svarbu stengtis pokalbį išlaikyti kuo atviresnį, leisti vaikui pačiam pamodeliuoti tas situacijas“, -primena pašnekovė.

Sigita Jurkynaitė, „Nord Security“ informacijos saugos vadovė, ragina griauti populiarų mitą, kad yra programėlių, kuriose gautų nuotraukų neįmanoma išsaugoti ilgam laikui. Viena tokių - „Snapchat“ - itin pamėgta ir plačiai naudojama paauglių tarpe. Programėlė turi funkcija, kuri siųstą vaizdą parodo tik kelias sekundes - po to jo peržiūrėti nebegalima. Nepaisant to, nuotraukos, siųstos tokiu būdu, vistiek gali būti išsaugomos. „Nėra tokio dalyko, kaip išnykstančios nuotraukos. Išsiųsta nuotrauka gal ir nebus išsaugota programėlėje, bet žmogus gali pasidaryti jos kopiją su kitu telefonu ar paprasčiausiai padaryti ekrano nuotrauką. Šitą mitą reikia griauti, nes tai duoda labai daug drąsos, kad galima daryti bet ką, nes už sekundės tai dings, bet reikia suprasti, kad tas vaizdas išliks amžinai“, - įspėja S. Jurkynaitė.

Tuo tarpu Tomas Sakro, „Insane video agency“ dirbtinio intelekto specialistas, siūlo paprastą, bet veiksmingą būdą išvengti nemalonių situacijų internete: „Siųskime, ką norime, bet pirma pagalvokime, ar būtų malonu, jeigu tą vaizdą pamatytų visa mokykla, visas miestas, o gal dar daugiau žmonių. Jeigu tau tai tinka, tada tikriausiai viskas tvarkoje, bet jeigu tau tai sukelia diskomfortą vien pagalvojus, tai galbūt paspauskim stabdį“, - pataria specialistas.

Internetinės patyčios: vienas įrašas - tūkstančiai akių

Paskutinėje laidos dalyje pašnekovai aptaria ir internetinės patyčias bei jų keliamą žalą. Patyčios internete gali įsiplieksti akimirksniu ir pasiekti daug didesnę auditoriją, taip sukeliant skaudžias pasekmes aukai.

„Kai tai vyksta internetu, tas, kuris bando užgaulioti, jaučiasi nepakaltinamas, nes jis jaučia nuotolio širmą, kad jis gali bet ką parašyti ir likti nenubaustas“, - sako Tomas Sakro, „Insane video agency“ dirbtinio intelekto specialistas. Jo teigimu, technologijos leidžia slėptis už fiktyvių paskyrų, todėl užgaulūs žodžiai ar memai plinta greičiau nei realiame gyvenime.

Anot Sigitos Jurkynaitės, vienas įrašas ar nuotrauka gali žaibiškai išpopuliarėti ne tik pažįstamų rate, bet ir visame internete. „Tai - geografiškai neapribotas patyčių darytojų ratas, nes tai nebėra tik tavo kiemas ar mokykla, tai gali būti visas pasaulis“, - pabrėžia Sigita Jurkynaitė, „Nord Security“ informacijos saugos vadovė.

Ekspertai sutaria: patyčios neegzistuotų be stebėtojų. Net ir vienas padrąsinantis žodis, komentaras ar pagalbos gestas gali pakeisti aukos situaciją. „Stebėtojai labai daug gali pakeisti patyčiose, nes iš principo tai yra reiškinys, kuris be stebėtojų nevyksta. Tai nėra asmeninė konfliktinė situacija, patyčiose veiksmai yra daromi specialiai tam, kad kiti asmenys juos matytų, ir jeigu tie, kurie žino apie patyčių situaciją jos nestabdo, tai jie sukuria didelį jėgų netolygumą, kai vienas vaikas yra nuteikiamas prieš visus“, - teigia E. Tamulionytė.

Tėvų ir mokytojų vaidmuo čia itin svarbus. Jie turi ne tik aiškinti vaikams, kaip blokuoti ar pranešti apie netinkamą turinį, bet ir patys reaguoti atsakingai. „Visko internete nesustabdysim, bet tikrai reikia kiek įmanoma apsisaugoti iš anksto, o kai jau kažkas vyksta, reikia nesivelti į kažkokias diskusijas ir nepasiduoti tai emocijai, o tiesiog užfiksuoti, susirinkti įkalčius, įrodymus ir perduoti juos institucijoms“, - primena Sigita Jurkynaitė, „Nord Security“ informacijos saugos vadovė.

Pagal Lietuvos duomenų apsaugos reikalavimus, kai vaikui tiesiogiai siūlomos paslaugos internete, vaiko asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, tik jeigu sutikimą duoda ne jaunesnis kaip 14 metų vaikas. Tad ir rekomenduočiau orientuotis į šį amžių.

Iš teisinės pusės galiu pasakyti, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas įtvirtino naują teisę - teisę būti pamirštam. Viena iš jos atsiradimo priežasčių ir yra vaikų duomenų rinkimas. Jeigu vaikas, dar nesuvokdamas galimų pavojų, davė sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis (pavyzdžiui, susikūrė paskyrą socialiniame tinkle ir ten kėlė nuotraukas), vėliau jis gali reikalauti, kad tokie asmens duomenys būtų pašalinti.

Jeigu nepasitikima vaikais, žinoma, tada galbūt apskritai neverta kurti paskyrų socialiniuose tinkluose. Jei pamenate, ne taip seniai buvo didelis sujudimas dėl „Momo“. Mane nustebino, kai skundėsi pradinukės mama, kad „Momo“ yra baisu. Kaip pradinukė jau turi išmanųjį telefoną ir socialinių tinklų paskyras? Ko tada mama tikisi? Apskritai tėvai turėtų pasvarstyti, ar vaikas yra pakankamai brandus socialiniams tinklams, kiek tėvas ar mama paskui bus pasiryžęs skirti laiko, pastangų vaiko apsaugai, pokalbiams, domėjimuisi ir ar tai nebus konfliktų šaltinis šeimoje. Kiekvienoje šeimoje tai yra individualu.

Manau, kad svarbiausia tėvams kalbėtis su vaikais. Prieš pradėdami naudoti socialinius tinklus, vaikai turėtų būti tam pasiruošę. Tėvai galėtų aptarti, kaip reikėtų naudoti socialinius tinklus, kokias nuotraukas ar kitą turinį galima talpinti, ko reikėtų vengti, padėti susitvarkyti privatumo nustatymus. Taip pat vaikai turėtų žinoti, ką jie turėtų daryti, jeigu įtaria, kad susiduria su piktavaliu arba mano, kad kitas pažeidžia jo teises. Internete galima rasti tikrai nemažai vaikams parengtos informacijos apie saugų elgesį internete.

Didžioji dalis socialinių tinklų turi nuostatas skelbti tuos duomenis viešai ar ne. Vaikus būtina pamokyti, kad kuo mažiau savo duomenų skelbtų viešai. Meluoti, nemanau, kad yra gera mintis. Kodėl, tarkim, jeigu solidus dėdė sako, kad jam yra 12 metų, jis jau yra nusikaltėlis, o vaikas, kuris sako, kad jam yra 25-eri - ne nusikaltėlis, o tik saugosi nuo galimų pavojų? Manau, taikyti dvigubų standartų nereikėtų. Geriau apskritai viešai neskelbti savo amžiaus.

Savo nuotraukomis vaikai gali dalintis. Tik, vėlgi, tėvai su vaikais turėtų iš anksto aptarti taisykles. Tuo tarpu kito asmens nuotraukų be jo sutikimo skelbti negalima. Vaikai, besinaudojantys socialiniais tinklais, turi tai žinoti ir mokėti gerbti savo draugų ir šeimos narių teisę į privatumą. Toks nustatymas neapriboja kitų galimybės skelbti tavo nuotraukas.

Dabar sakome, jog trumposios SMS žinutės užgožė gebėjimą rašyti laiškus. Tai galima sakyti, kad instagramas užgožė gebėjimą apskritai rašyti. Tendencijos yra tokios, kad viskas vyksta kitais formatais - nuotraukomis, video, kartais net ir muzika. Vargu, ar pavyks kažką pasiekti kažkokiais draudimais. Antra vertus, kokia nors nuotrauka, žinoma, gali būti keliama į internetą. Tik svarbiausia - reikia ugdyti vaikų supratimą, gerą skonį ir t.t.

Ugdymo įstaigos gali dalintis vaikų nuotraukomis tik turėdamos tam aiškius tėvų sutikimus. Man atrodo, ne visai teisinga bukai vykdyti asmens duomenų saugą. Juk būna mokyklose garbės lentos, kur pakabinamos moksleivių, kuriais didžiuojamės, pirmūnų ar čempionų nuotraukos. Kalbant apie mokyklų internetinius puslapius, krenta į akis, kad ten yra sukelta daugybė praėjusių renginių nuotraukų. Tačiau kam to reikia? Naujiena internete turėtų būti apie būsimus, o ne apie buvusius renginius. Ypač darželinukų tėvai, jie jaunesni, imlesni technologijoms ir labiau išprusę, todėl turi įvairias uždaras, pašaliniams asmenims neprieinamas grupes. Taigi, informacija ir akimirkomis (nuotraukomis ar vaizdo medžiaga) iš buvusių renginių reikėtų dalintis būtent ten ir padaryti, kad nebūtų prieinama visam pasauliui.

Tikrai nesekama, nes tai paprasčiausiai neįmanoma dėl informacijos apimties. Be to, internetas kinta labai greitai. Ypač uždarose grupėse nėra taip paprasta patikrinti. Ir toks asmens duomenų monitoringas vis tik paliekamas pačiam savininkui. Aišku, kažkiek yra stebimos grupės, turinčios kriminalinį atspalvį.

Socialiniuose tinkluose reikėtų atskleisti kiek įmanoma mažiau asmens duomenų. Visiškai vengti reikėtų atskleisti adresą, įvairius slaptažodžius, prisijungimo duomenis, bet kokius kito asmens duomenis.

Vaikų privatumui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys dėl įvairių galimų pavojų. Tai patyčios, seksualiniai kėslai, įvairios apgavystės. Dėl vaikų nuoširdumo, patiklumo tiek fiziškai, tiek materialiai gali nukentėti ir jie patys, ir tėvai.

Reikėtų atskleisti tik tiek duomenų, kiek tai yra būtina, ir įmanomai siauresniam asmenų ratui. Socialiniuose tinkluose, kur skelbiame asmenines nuotraukas ar apie savo asmeninius reikalus, į draugus reikėtų priimti tik pažįstamus žmones.

Kalbant ne tik apie vaikų, bet apskritai apie duomenų apsaugą, ji pažeidžiama tada, kai sukeliama ir paskelbiama pakankamai daug informacijos: nuotraukose pažymimas (tag) kito žmogaus vardas, pavardė, t.y. Keliant nuotraukas į socialinius tinklus su keliais žmonėmis, reikėtų apsiriboti bendrais pastebėjimais: pavyzdžiui, mūsų šventė miške ar išvyka į mišką ir pan., bet ne sužymėti visus konkrečiai ir pateikti pasauliui. Proginėmis nuotraukomis, matyt, reikėtų dalintis privačiau, nedaryti jų viešų, o pažymėti jas matomas tik tam, kam reikia. Apskritai ta nuostata, kad matytų draugai ir draugų draugai yra tinkama ne visada. O ypač kalbant apie asmeninius duomenis. Didžiuosiuose ir populiariausiuose socialiniuose tinkluose yra privatumo nustatymai.

Nepilnamečiui filmuoti, fotografuoti ar daryti jo garso įrašus be nors vieno iš tėvų sutikimo yra draudžiama. O jeigu vaikas gali išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu ir ji skiriasi nuo tėvų, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko interesus.

Net ir fotografuojant, pvz., kraštovaizdį, kai į kadrą patenka nepilnametis, kurį nuotraukoje galima identifikuoti, tiek tėvai, tiek pats vaikas gali reikalauti nuotrauką ištrinti, net jei ji buvo padaryta asmeniniam naudojimui, o ne viešinimui. Taip yra todėl, kad tėvų (vaiko) sutikimas yra reikalingas tiek pačiam fotografavimui / filmavimui, tiek nuotraukų / vaizdo įrašų naudojimui. Tačiau, net ir duotą sutikimą galima bet kada atšaukti.

Tėvai dėl savo vaikų atvaizdų talpinimo Lietuvoje yra įspėjami gan dažnai, tačiau nubaudžiami rečiau. Anot jo, dažniau būna atvejų, kai nepilnamečių atvaizdus kelia artimieji, neturėdami tėvų sutikimo.

Tėvai turi teisę prieštarauti savo vaiko atvaizdų viešinimui, todėl gali griežčiau, pvz., raštu kreiptis į anytą ir reikalauti, kad vaizdai būtų pašalinti. Pašnekovas paminėjo ir dar gana efektyvų būdą, t. y. kreiptis į socialinio tinklo operatorius ir, pateikiant duomenis, kas yra vaiko tėvai, kad jie prieštarauja tokiam nuotraukų talpinimui, prašyti turinį pašalinti. Vis tik, jei tai nepadeda, galima pateikti ieškinį policijai, kad anytai būtų uždrausta tokius atvaizdus talpinti: „Už tokį elgesį be tėvų sutikimo, net jei tai - giminės ar draugai, gresia tiek civilinė atsakomybė (ieškinys iš tėvų), tiek turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas.“

Už vaikų viešinimą gali būti nubausti ir patys tėvai. Tėvai privalo iš anksto įvertinti vaiko filmavimo / fotografavimo ir atvaizdo viešinimo pasekmes, kadangi nuolatinis privataus gyvenimo viešinimas gali turėti įtakos vaiko psichologinei būklei. „Vaikas negali pasirinkti, ar jis nori būti atpažįstamas gatvėje, galbūt jis nenori, kad apie jo pirmuosius žingsnius žinotų nepažįstamas asmuo, bet to negali išreikšti ar paprieštarauti. Jei, pvz., nuomonės formuotojai tėvai nuolat skelbia nepilnamečių vaikų fotonuotraukas, dėl ko jų vaikas paskui patiria neigiamas socialines ar psichologines pasekmes, jis galėtų ginti savo teises, reikalaudamas iš tėvų atlyginti patirtą žalą“, - teigė duomenų apsaugos ekspertė. Ji paminėjo, kad, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose yra buvę garsių procesų, kai užaugę vaikai, ne savo noru padaryti socialinių tinklų žvaigždėmis, reiškė teisinius reikalavimus savo tėvams.

Vaiko atvaizdas, kaip ir kiti jo asmens duomenys, turėtų būti skelbiami labai atsakingai ir įvertinant visas galimas rizikas. Net ir tada, kai sutikimas gautas, vaikas gali būti fiksuojamas tik tinkamai apsirengęs, iš jo negali būti šaipomasi. Be to, vaiko atvaizdo negalima naudoti neigiamų socialinių reiškinių kontekste, jei iš paskelbtos vaizdo informacijos nepilnametį galima atpažinti.

„Prieš keldami vaiko nuotrauką, vaizdo medžiagą į viešąją erdvę, pagalvokime, ar tai daryti būtina, ar ateityje nepakenks vaikui. Įvertinkime, kokią įtaką įamžinta akimirka gali turėti vaikui augant, keičiantis. Kviečiame prieš keliant vaiko atvaizdą į socialinius tinklus atidžiai peržiūrėti nustatymus, įvertinti, kas galės matyti vaiko atvaizdą, ar bus galimybė juo dalintis“, - dėstė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.

Vaiko atvaizdas yra jo asmens duomenys ir privataus gyvenimo dalis. Civilinis kodeksas (CK 2.22 str.) nustato, kad fizinio asmens atvaizdas gali būti naudojamas išskirtinis tik su to asmens sutikimu. Kadangi vaikas pats ne visada gali sutikimą duoti, už jį neretai nusprendžia tėvai (atstovai pagal įstatymą). Tačiau ar tikrai jie viską už vaiką gali nuspręsti? Teisės aktai nurodo, kad viešinant vaiko atvaizdą reikalingas, ne tik tėvų, bet ir paties vaiko (amžiaus nedetalizuojama) sutikimas, deja, bet dar visuomenėje yra gaji idinga praktika, jog “mano vaikas, darau, ką noriu”. Taigi, viešinant vaiko atvaizdą, pirmiausiai tai reikėtų suderinti su pačiu vaiku (jei tai įmanoma).

Kalbant apie Tėvų teisės ir pareigos, jos yra bendros. CK 3.156 ir 3.165 str. numato, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku, o esminius jo klausimus sprendžia bendru sutarimu. Viešas vaiko atvaizdo skelbimas priskiriamas prie svarbių vaiko gyvenimo klausimų. Tėvas prieštarauja ir prašo nuotrauką pašalinti. Teisiškai tėvo prašymas yra pagrįstas, nes abu tėvai turi lygias teises spręsti dėl vaiko atvaizdo. Mama negali vienašališkai nuspręsti viešinti.

Kita praktikoje dažnai pasitaikanti situacija: tėvai išsiskyrę. Teismas nustatė, kad vaiko gyvenamoji vieta - su mama, tačiau tėvas aktyviai dalyvauja auklėjime. Mama dalijasi vaiko nuotraukomis „Instagram“. Net ir tokiu atveju mama negali be tėvo sutikimo nuolat viešinti vaiko nuotraukų, t.y. vaiko gyvenamoji vieta su mama nesuteikia jai išimtinės teisės spręsti dėl visų esminių klausimų.

Kita situacija susijusi su saugumo aspektais: tėvas įkelia vaiko nuotrauką į socialinį tinklą, kuriame matyti mokyklos uniforma ir užrašas su mokyklos pavadinimu. Tai gali kelti papildomą vaiko saugumo riziką (atskleidžiama gyvenamoji vieta, mokymosi vieta). Mama turi teisę reikalauti nuotraukos pašalinimo, o prireikus kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Nesutarus, ginant vaiko interesus, kreiptis į teismą.

Kas gresia už neteisėtą vaiko nuotraukų viešinimą? Pirmiausiai turi būti įvertintas kontekstas, kur ir kaip patalpinta nuotrauka, kokia nuotrauka, su kuo derinta ir pan. Dėl neteisėto vaiko nuotraukų viešinimo gali kreiptis tiek pats vaikas, tiek vienas iš tėvų, tiek institucijos. Atsakomybės gali būti taikomos įvairios, t.y. Civilinė atsakomybė - pvz.: reikalavimas pašalinti nuotraukas, atlyginti padarytą žalą. Išskirtiniais atvejais gali būti taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė - tėvų valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai vaiko interesams ir pan.

Institucijų įsikišimas: pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos tarnyba gali įvertinti, ar tokie tėvų veiksmai nepažeidžia vaiko interesų. Jei tėvai nesutaria, tarnybos nepadeda, klausimą sprendžia teismas.

Pagal BDAR, kai kurie duomenys laikomi jautriais (specialiųjų kategorijų duomenimis), pavyzdžiui, sveikatos duomenys. Jei vaiko nuotraukose matomi, pvz., tam tikros sveikatos būklės ar negalios požymiai, tokių duomenų tvarkymui reikalinga ypatinga apsauga. Taip pat atsargiai reikia elgtis su duomenimis, kurie nėra laikomi jautriais, bet gali padėti lengviau nustatyti vaiko tapatybę. Pavyzdžiui, tai gali būti vardas, pavardė, gimimo data, mokyklos pavadinimas ar adresas, namų adresas ar kiti kontaktiniai duomenys, geografinė vieta (pvz., nuotraukos su vietos žymėjimais), vaizdo ar net balso įrašai. Pagal tokią informaciją, ypač kai ji nuolat atnaujinama, gali būti įmanoma identifikuoti konkretų vaiką.

Yra įvairių informacijos dalinimosi kanalų: pokalbių programėlės, socialiniai tinklai, uždaros paskyros ir grupės. Šių kanalų paslaugų tiekėjai privalo aiškiai nurodyti, kaip tvarkomi asmens duomenys. O tėvai, savo ruožtu, turėtų ne tik patys susipažinti su platformų sąlygomis, bet ir mokyti vaikus atkreipti dėmesį į svarbiausius sąlygų punktus, pavyzdžiui, kokie duomenys renkami, kam jie gali būti perduodami ir kokius ribojimus galima nustatyti. Turėkime mintyje, kad pasidalijus asmenine informacija socialiniuose tinkluose negalime turėti 100 proc.

Ar jūs dalinatės savo vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose? Ar susimąstote prieš viešindami nuotrauką ar vaizdo įrašą, kuriame matomas jūsų vaikas ar kiti asmenys? Ar tikrai norite atskleisti savo vaiko įpročius ir kitus privačius duomenis? Ar turėtumėte nerimauti, jei įrašą pamatys piktų ketinimų turintys asmenys? Šis sprendimų medis padės apsispręsti prieš dalinantis viešoje elektroninėje erdvėje informacija, nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kuriuose vaizduojamas jūsų vaikas, nepakenkiant jam.

tags: #vaiku #nuotraukos #internete

• Kontracepcija po gimdymo
• Garsų pasaulis vaikams
• Ką daryti, jei vaiko pulsas sutrikęs
• Alfonso Maldonio perspektyva
• Vaiko įgaliojimo tvarkymas