Žmogaus organizmo vystymasis prasideda nuo apvaisinimo, kai susijungia vyro ir moters lytinės ląstelės. Tačiau lytinės ląstelės, dar kitaip vadinamos gametomis, pradeda formuotis dar gerokai anksčiau - žmogaus gemalo stadijoje.
Lytinės ląstelės arba gametos (sen. gr. γαμετή - 'sutuoktinė') - tai daugialąsčių organizmų ląstelės, kurios vystosi lytinėse liaukose (gonadose). Lytinės ląstelės būna dviejų tipų: vyriškos (spermatozoidai) ir moteriškos (kiaušialąstės). Lytinės ląstelės turi pusinį chromosomų rinkinį, o po apvaisinimo organizmas gauna abiejų tėvų rinkinius. Lytinių ląstelių susidarymas vadinamas gametogeneze.
Vyrų organizme nuo lytinės brandos iki pat mirties susidaro daugybė gametų (spermatozoidų), kuriose yra po 22 autosomas (nelytines chromosomas) ir po 1 lytinę chromosomą - X arba Y. Moters organizme visos lytinės ląstelės susiformuoja dar vaisiaus stadijoje, o vėliau, sulaukus lytinio brendimo pradžios, maždaug kas mėnesį susiformuoja viena (retai 2 ar 3) kiaušialąstė, kuri išsiskiria ovuliacijos metu. Kadangi moters lytinės ląstelės yra jau nuo pat gimimo, o gyvenimo eigoje jos tik yra „išnaudojamos“, bet negaminamos naujos, todėl bet koks mutageninis poveikis moters organizmui gali sąlygoti jos palikuonims genetines anomalijas.
Lytinių liaukų diferenciacija gemalo vystymosi metu
Žmogaus gemalas (arba embrionas; lot. embryo) - žmogaus organizmo raidos stadija, trunkanti 8 savaites nuo apvaisinimo. Po gemalo sekanti žmogaus raidos stadija vadinama vaisiumi. 8 savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai panašus į gimusį žmogų, tik skiriasi proporcijos ir išsivystymas. Visos pagrindinės organų sistemos jau susiformavusios, galima skirti lytį.
Iš pradžių, veikiant spermoje esančioms medžiagoms, kiaušialąstė atsiskiria nuo ją supančių folikulinio epitelio ląstelių. Po to ji skaidosi ir susidaro panašios į avietę blastodermos ląstelės. Gemalas kiaušintakiu juda gimdos gleivinės link - tai trunka 7-10 dienų. Blastocistos laikotarpiu (7-oji vystymosi para) gemalas įsitvirtina gimdos gleivinėje, kuri jau yra prisotinta gemalą maitinančių medžiagų. Gemalo prisitvirtinimo prie gimdos vietoje ima formuotis placenta, per kurią vaisius maitinamas.
Įsitvirtinęs gemalas sparčiai vystosi, atsiranda visų svarbiausių organų ir sistemų užuomazgos, formuojasi liemuo, veidas, galva, galūnės. Jis tampa panašus į gimusį žmogų, bet lytinės liaukos dar nediferencijuotos pagal lyties požymius.
Tik 8-ąją embriono vystymosi savaitę dėl lytinių chromosomų poveikio gonados tampa sėklidėmis arba kiaušidėmis (priklausomai nuo H-Y antigeno, kurį reguliuoja Y-chromosoma).
Lytinių ląstelių formavimosi pradžia
Lytinės ląstelės arba gametos (sen. gr. γαμετή - 'sutuoktinė') - tai daugialąsčių organizmų ląstelės, kurios vystosi lytinėse liaukose (gonadose). Lytinės ląstelės būna dviejų tipų: vyriškos (spermatozoidai) ir moteriškos (kiaušialąstės). Lytinės ląstelės turi pusinį chromosomų rinkinį, o po apvaisinimo organizmas gauna abiejų tėvų rinkinius. Lytinių ląstelių susidarymas vadinamas gametogeneze.
Vyrų organizme nuo lytinės brandos iki pat mirties susidaro daugybė gametų (spermatozoidų), kuriose yra po 22 autosomas (nelytines chromosomas) ir po 1 lytinę chromosomą - X arba Y. Moters organizme visos lytinės ląstelės susiformuoja dar vaisiaus stadijoje, o vėliau, sulaukus lytinio brendimo pradžios, maždaug kas mėnesį susiformuoja viena (retai 2 ar 3) kiaušialąstė, kuri išsiskiria ovuliacijos metu. Kadangi moters lytinės ląstelės yra jau nuo pat gimimo, o gyvenimo eigoje jos tik yra „išnaudojamos“, bet negaminamos naujos, todėl bet koks mutageninis poveikis moters organizmui gali sąlygoti jos palikuonims genetines anomalijas.
Gemalui gali pakenkti įvairūs aplinkos veiksniai: deguonies trūkumas, perkaitimas, mikrobai, virusai, alkoholis, nikotinas ir kt. Gemalui gali pakenkti ir kai kurie vaistai. Todėl labai svarbu saugoti besivystantį gemalą nuo žalingų poveikių.
Lytinės sistemos struktūra ir funkcijos
Lytinės sistemos struktūra apima ne tik lyties organus, bet ir reguliuojančias sistemas. Vyro lytinėse liaukose sėklidėse gaminasi vyriški lytiniai hormonai androgenai ir bręsta lytinės ląstelės - spermatozoidai. Moters lytinėse liaukose kiaušidėse gaminasi moteriški lytiniai hormonai: estrogenai bei progesteronas, ir bręsta lytinės ląstelės - kiaušialąstės.
Tačiau bendrąją vaisingumą užtikrinančią sistemą sudaro ne vien lyties organai - jie negali funkcionuoti atskirai nuo kitų organų sistemų. Vaisingumą reguliuoja centrinė nervų sistema - visų pirma pagumburis ir posmegeninė liauka (hipofizė), kurie taip pat yra susiję su smegenų žieve bei kitomis smegenų dalimis.
Galvos smegenų dalis pagumburis išskiria gonadotropinus atpalaiduojančius hormonus (angl. gonadotropin releasing hormone - GnRH), kurie savo ruožtu skatina posmegeninę liauką hipofizę gaminti:
- gonadotropinius hormonus:
- folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) - jis skatina folikulų brendimą kiaušidėse, estrogenų sekreciją folikulo ląstelėse, vyro organizme - spermatozoidų vystymąsi,
- liuteinizuojantį hormoną (LH) - jis inicijuoja kiaušidėse ovuliaciją, geltonkūnio brendimą bei progesterono gamybą, vyro organizme - skatina androgenų (testosterono) sekreciją sėklidėse,
- prolaktiną - jis atsakingas už pieno liaukų vystymąsi, pieno gamybą krūtyse, skatina motinystės instinktą, slopina gonadotropinų išsiskyrimą, ovuliaciją bei mėnesinių ciklą, daugiausiai jo išsiskiria nėštumo metu ir ypač po gimdymo.
Be to, tiek moters, tiek vyro lytinės liaukos svarbios ne tik vaisingumui, bet ir atskiroms lytims būdingų išorinių bruožų susiformavimui. Lytinių hormonų receptorių yra ne tik lyties organuose, bet ir įvairiose kitose žmogaus kūno vietose: kauluose, raumenyse, odoje ir kt.
tags: #kokios #lytines #lasteles #pradeda #formuotis #zmogui
