Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir rūpesčių. Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę tyrimų, padedančių užtikrinti optimalią mamos ir vaiko sveikatą nėštumo metu. Ypač svarbu atlikti profilaktinius tyrimus, kurie padeda laiku pastebėti ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
Privalomieji nėščiųjų tyrimai
„Privalomuosius nėščiųjų tyrimus suskirstyčiau į dvi grupes: ultragarsinius vaisiaus tyrimus ir laboratorinius. Tyrimus ultragarsu būtina atlikti 11-13 ir 18-20 nėštumo savaitėmis. Jie reikalingi tam, kad įvertintume pirminę vaisiaus sveikatą, pastebėtume, ar nėra vystymosi sutrikimų. Privalomieji nėščiųjų laboratoriniai tyrimai pirmajame nėštumo trimestre susideda iš bendro kraujo, šlapimo, kraujo grupės ir rezus faktoriaus, glikemijos, šlapimo pasėlio, sifilio, ŽIV, hepatito B tyrimų“, - būtinuosius pirminius tyrimus vardija gydytoja.
Svarbus ir kitas kraujo grupės tyrimas su rezus faktoriumi. Jeigu nėščiosios RhD (-), o vyro RhD (+), tokioms moterims papildomai atliekami tyrimai pirmajame trimestre ir 27-28 savaitę dėl RhD antikūnų. Tyrimas svarbus, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje. Jis gali pažeisti vaisių: vaisiui gali jau gimdoje atsirasti anemija, prasideda vaisiaus vandenė, pažeidžiami vidaus organai, smegenys. Jeigu antikūnai nerandami, tada suleidžiamas specifinis imunoglobulinas.
Apsilankymo metu nuo 24 nėštumo savaitės pradedamas matuoti gimdos aukštis, toliau vertinamas vaisiaus širdies ritmas. 35-36 nėštumo savaitę atliekamas pasėlis dėl BGS infekcijos. Jis parodo, ar gimdymo metu nėščiajai turėtų būti suleisti antibiotikai, kurie mažina naujagimio įgimtos infekcijos riziką. Moterims BGS infekcija gali sukelti šlapimo takų infekcinę ligą, endometritą ar net sepsį.
Privalomojo ultragarsinio tyrimo metu, 11-13 nėštumo savaitę, svarbu įsitikinti ir parodyti, kaip vaisius vystosi. Šio tyrimo metu išmatuojamas vaisiaus dydis, patikslinama nėštumo trukmė ir gimdymo data. Matuojama sprando vaiskuma, vertinama, ar yra nosies kaulas, tiriama, ar nėra didžiųjų vaisiaus raidos ydų, apžiūrima gimda ir kiaušidės. Daugiavaisio nėštumo atveju ištiriama, ar kiekvienas vaisius turi atskirą amnioną ir chorioną.
Antrasis privalomasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Vaisius jau yra didesnis, todėl atidžiai tiriamos visos jo anatomines struktūros: smegenys, širdis, galūnės. Šio tyrimo metu, jei šeima pageidauja, dažniausiai gali būti pasakyta ir vaisiaus lytis. Taip pat patikslinama nėštumo trukmė, įvertinama, kaip auga vaisius, ir sudaromas tolesnis nėštumo ir gimdymo priežiūros planas.
Papildomi echoskopiniai tyrimai atliekami įtarus, kad gali būti per mažai ar per daug vaisiaus vandenų, nėščioji serga diabetu, gydoma hipertenzija, vystosi kepenų pažeidimas, įtariant, kad vaisius mažo svorio ar atvirkščiai - labai didelis. Taip pat - esant gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikai, pajutus, kad vaisius blogiau juda.
„Visų apsilankymų metu patariu drąsiai kreiptis į specialistą ir nebijoti užduoti visų rūpimų klausimų, nes kai gaunama patikima informacija, nėščioji jaučiasi ramiau ir jai nebereikia pasikliauti informacija iš nepatvirtintų (o dažnai ir klaidingų) lūpų“, - apie gimdyvių priežiūros svarbą pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.
Genetiniai tyrimai
„Spėliojimą pakeitė žinojimas“ - palyginti dar neseniai nėštumas buvo vienas paslaptingiausių moters gyvenimo periodų, o apie tai, gims berniukas ar mergaitė, ar būsimas vaikas bus stiprios sveikatos, moterys spėliodavo tik iš įvairių prietarais apipintų ženklų. Šiandien tokie spėjimai, kaip, pavyzdžiui, pilvo forma ar padėtis, specialistams veikiau kelia šypseną, mat šiais laikais jau turime ne tik daug žinių apie moters organizmo pokyčius nėštumo metu, bet ir tyrimus, suteikiančius nemažai informacijos apie vaisiaus sveikatą bei riziką sirgti vienomis ar kitomis genetinėmis ligomis.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorijos centro specialistai teigia, kad genetiniai vaisiaus tyrimai vis dar dažniausiai rekomenduojami atlikti atsižvelgiant į būsimų tėvų amžių, mat žinoma, kad vaisiaus apsigimimų rizika didėja su moters, o kai kurių šaltinių duomenimis, ir vyro amžiumi. Remiantis Stanfordo universiteto tyrėjų informacija, rizika pagimdyti kūdikį, turintį Dauno sindromą, kai gimdyvei 25-eri, siekia 1 iš 1250 atvejų, bet kai gimdyvei 40 metų, ši rizika išauga iki 1 iš 100 atvejų.
Tačiau amžius toli gražu nėra vienintelė indikacija atlikti genetinius tyrimus. „Genetikoje ne visada galioja taisyklė 2 plius 2 lygu 4, todėl vien tėvų amžius nėra pakankamas kriterijus vertinant vaisiaus defektų dažnį. Vaisiaus sveikatai įtakos turi ne tik būsimų tėvų amžius, bet ir gyvensenos įpročiai - šiandien jau žinoma, kad žalingas gyvenimo būdas kenkia žmogaus lytinėms ląstelėms ir turi įtakos genų pasiskirstymui. Be to, daug ko apie savo genus tiesiog nežinome. Išoriškai esame ir jaučiamės sveiki, tačiau nė patys apie tai nenutuokdami galime būti defekto paveikto geno nešiotojai ir susijungus tokiems genams susilaukti genetinių ligų turinčios atžalos“, - sako Laboratorinės diagnostikos centro specialistai.
Pastebima, kad drauge keičiasi ir būsimų tėvų požiūris. Anksčiau atlikti genetinius tyrimus atsižvelgdami į nėštumo indikacijas ir anamnezę dažniausiai rekomenduodavo gydytojai, šiandien apie juos drąsiai teiraujasi patys būsimieji tėvai ir ne tik tie, kurie pirmojo vaiko laukiasi brandesniame amžiuje. Dalis šeimą planuojančių porų genetinių ligų riziką renkasi įvertinti dar iki pastodamos, atlikdamos genų nešiotojų patikros testus.
Šiandien būsimoms mamoms dažniausiai siūloma rinktis dviejų tipų neinvazinius nėščiųjų tyrimus: prenatalinį vaisiaus apsigimimų rizikos apskaičiavimo tyrimą (PRISCA) ir genetinį neinvazinį prenatalinį testą (NIPT). PRISCA - tai specialia kompiuterine programa atliekamas chromosominių vaisiaus apsigimimų rizikos apskaičiavimas, remiantis iš moters kraujo išskirtais biocheminiais žymenimis, jos ir vaisiaus amžiumi, ultragarso tyrimo metu užfiksuotais duomenimis. Šis tyrimas leidžia įvertinti galimų vaisiaus apsigimimų, tokių kaip Dauno, Edvardso ir kitų sindromų, riziką. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tyrimas leidžia apskaičiuoti būtent rizikos tikimybę, o ne parodo galutinę diagnozę. Dėl to gavus tyrimo rezultatus, visada rekomenduojama išsamiau pasikonsultuoti su gydytoju genetiku ar atlikti NIPT tyrimą.
Vadinamasis NIPT testas, grindžiamas molekulinės genetikos ir diagnostikos pagrindais, leidžia nustatyti ne tik plačiai žinomus Dauno (21-os chromosomos trisomija), Edvardso (18-os chromosomos trisomija) ar Patau (13-os chromosomos trisomija) sindromus, bet ir kitas genetines ligas. Šis testas padeda aptikti ir retas bei sunkias genetines ligas, dažnai turinčios reikšmingos įtakos būsimo kūdikio gyvenimo kokybei, įskaitant ir įgimtas anomalijas, vystymosi sutrikimus, klausos ar regos netekimą, medžiagų apykaitos sutrikimus, o jo patikimumas siekia daugiau nei 99 proc.
Neinvazinių vaisiaus genetinių tyrimų privalumas yra ir tai, kad juos galima atlikti ankstyvoje nėštumo stadijoje - nuo 10 nėštumo savaitės. Be to, tėvams pageidaujant, galima tiksliai sužinoti ir vaisiaus lytį, kas stebint vaizdo tyrimais taip pat ne visada tikslu 100 proc.“ - sako specialistai.
Laboratorinės diagnostikos centro gydytojai pastebi, kad, prakalbus apie genetinius vaisiaus tyrimus, daugeliui moterų vis dar kelia nerimą klausimas, ar šie tyrimai nesukels pavojaus būsimo kūdikio sveikatai ar net gyvybei, ir skuba nuraminti, jog, kitaip nei invaziniai, pavyzdžiui, vaisiaus vandenų, neinvaziniai tyrimai tokios rizikos nekelia. Šių tyrimų metu tiriamas būsimos mamos kraujas ir standartinis kraujo mėginio paėmimas yra vienintelė intervencija į moters kūną. Taigi, jei tyrimas atliekamas patikimoje gydymo įstaigoje, laikantis visų higienos ir saugumo reikalavimų, pavojaus vaisiui tikrai nėra. Iš paimto kraujo mėginio išskiriama neląstelinė DNR, kurią analizuojant daromos tyrimo išvados.
Vaisiaus genetiniai tyrimai šiandien padeda atskleisti daug reikšmingos informacijos apie būsimą kūdikį ir jo sveikatą, tačiau atsakingos nėštumo stebėsenos neatstoja. Sveikam ir sėkmingam nėštumui būtina reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją ir gydytoją akušerį-ginekologą, laiku atlikti paskirtus laboratorinius ir instrumentinius, rekomenduojamus profilaktinius tyrimus ir procedūras. Taip pat rūpintis būsimos mamos sveikata ir gera savijauta - subalansuotai maitintis, pakankamai ilsėtis ir užsiimti nėštumo metu tinkama fizine veikla.
Gestacinis diabetas
Antrojo semestro pabaigoje nėščiosios neprivalomai gali išsitirti dėl nėščiųjų gestacinio diabeto. Medicininėje literatūroje tai apibūdinama kaip angliavandenių apykaitos sutrikimas, kuris diagnozuojamas atlikus gliukozės tolerancijos testą. Sutrikusi medžiagų apykaita gali paveikti vaisiaus vystymąsi ir raidą. Kadangi šio sutrikimo požymius, pavyzdžiui, nuovargį, troškulį ar pykinimą galima lengvai sumaišyti su eiliniais nėštumo nepatogumais, kai kurioms nėščiosioms siūloma atlikti gliukozės tolerancijos testą 24-28 nėštumo savaitę.
Jovitos nėštumo dienoraštis. Nors rimtų indikacijų šiam tyrimui neturėjau, visgi nutariau jį atlikti, nes pasak gydytojų, vis dažniau ši liga diagnozuojama nėščiosioms be jokių rizikos veiksnių. Pirmojo nėštumo metu šio testo nedariau, tad iš girdėtų atsiliepimų tikrai nebuvo lengva tam ryžtis. Teko girdėti, kad išgėrus gerą dozę be galo saldaus gėrimo ne vienai pasidaro beprotiškai bloga ir savijauta gali gerokai pablogėti. Visgi man asmeniškai skonis nebuvo toks bjaurus kaip tikėjausi ir net pasigardžiuodama tą skystį išgėriau. Tiesa, labai pagelbėjo ir citrinos griežinėlis, kuriuo leidžiama pasigardinti gliukozės mišinį. Į šį tyrimą atvykti reikia nieko nevalgius bent 12 valandų, tad vien dėl to jau jausmas būna ne koks. Taip pat nusiteikite dviems ar trims dūriams į veną ir kelioms valandoms laukimo ramybės būsenoje. Tačiau pasiruošus gerų skaitinių, laikas neprailgo, belieka laukti rezultatų ir tikėtis, kad viskas bus gerai.
Jūsų nėštumas: 25 savaitės
Vaisiaus judesių skaičiavimas
Pradžioje, kai tik moteris pajunta vaisiaus judesius, jų pulti skaičiuoti neverta, nes jie dar nėra reguliarūs, vienodi, juntami ne kiekvieną dieną. Akušeriai ginekologai tvirtina, jog esant mažai nėštumo rizikai vaisiaus judesių skaičiuoti nebūtina, o esant didelei rizikai jie skaičiuojami nuo 28-32 nėštumo savaitės. O štai nėštumo pabaigoje vaisiaus judesius sekti tikrai svarbu. Tai rodo vaiko būdravimo ir miego ciklus, aktyvumo laiką.Mamai lengviau suprasti, koks yra vaiko ritmas.
„Nėštumui esant mažos rizikos, kai atlikti tyrimai yra normalūs, užtenka atkreipti dėmesį, kad vaisius judėtų taip, kaip judėjo dieną prieš tai. Esant įtarimų, kad vaisius juda silpniau, moteris turi atsigulti ant kairiojo šono ir pusvalandį tuos judesius skaičiuoti. Jeigu suskaičiuoja dešimt judesių, toliau skaičiuoti nebūtina. O jei dešimt judesių per pirmą pusvalandį nebuvo (galbūt vaikas tuo metu miegojo), tuomet galima skaičiuoti judesius antrą pusvalandį. Ir jeigu vis tiek judesių atrodo mažoka, geriau pasirodyti medikams, kurie įvertins vaisiaus būklę“, - sako akušerė-ginekologė.
Rizikinis amžius gimdyti
Rizikinis amžius gimdyti moterims yra nuo 35 metų, o vyrams pradėti vaiką - per 43 metų, ir visai nesvarbu, kelinta tai atžala šeimoje. Rizika su amžiumi pamažu didėja. Biologiškai palankiausias amžius gimdyti yra tarp 18-25, mat tuomet moters organizmas yra stipriausias, didžiausias vaisingumas. Tikimybė pastoti nuo 30 moterims mažėja drastiškai. Moterims iki 35 metų reikia kreiptis į gydytojus, jei pastoti nepavyksta metus, o nuo 35 - pusmetį.
Priešlaikinis gimdymas ir naujagimių priežiūra
Istorija pasidalijo Amelijos mama Skaistė Mikšytė. „Širdyje buvo daug nerimo ir baimės, juk ji tokia mažytė. Nors ir siautė Covid, galėjau džiaugtis, kad turiu nuostabų vyrą, kuris net ir tokiu metu sugebėjo prasibrauti iki mūsų. Tai buvo didžiausias palaikymas, kokį tik buvo galima gauti tokiu laikotarpiu. Medikai tikėjo, kad Amelija gali gimti pati, tačiau po ilgo laukimo buvo nuspręsta, kad laikas ateiti kitais keliais - per cezario pjūvį. Taip rugsėjo 29 dieną, 15:29 į šį pasaulį atvyko mergytė. Iškankinta ilgo gimdymo išgirdau menką riktelėjimą, tačiau po jo driekėsi nejauki tyla. Nežinojau, kas vyksta, o po keletos akimirkų verdiktas - mergaitė. Viduje virė emocijos - džiaugsmas, baimė, nerimas. Mus išvežė į reanimacijas. Daugiau nei parą laiko nežinojau nieko: ar dukra sveika, ar viskas gerai, laukiau akimirkos, kai pagaliau būsiu perkelta į skyrių ir galėsiu aplankyti mažylę. Skyriuje manęs jau laukė vyras. Tik jo dėka galėjau pagaliau sužinoti, kaip ji laikosi, pamatyti, kaip atrodo. Pirmosios 5 dienos nebuvo lengvos, buvo sunku vaikščioti, bet kas 3 valandas vis ėjau į reanimaciją pas mažytę, kaskart buvo baisu, ką rasiu šįkart. Tačiau galėjau džiaugtis - nors ir buvo reikalingi antibiotikai, o Amelija pati pilnai nekvėpavo, ji buvo stipri ir nenorėjo pasiduoti. Ligoninėje gyvenome 8 savaites. Deja, siaučiant Covid, negalėjome sulaukti lankytojų, tai buvo itin sunku. Ilgą laiką nematėme artimųjų, kuriems Amelijos kasdienius pasikeitimus bandėme nupasakoti skambučiais. Kasdieną atrodė, kad ji keičiasi, nors svoris augo lėtai. Visgi galiausiai išaušo rytas, kai gavome leidimą važiuoti namo. Buvo ir gera, ir neramu. Tačiau žinojome, kad pagaliau būsime visi kartu ir sugebėsime augti. Nors nuo gimimo prabėgo dar visai nedaug laiko, tik pusmetis, bet Amelija kasdien stebina vis labiau. Kiekvieną dieną išmoksta kažką naujo, niekada nežinai, ko tikėtis. O jos dovanojamos šypsenos džiugina.
Šiandien situacija keičiasi. Vis daugiau medicinos įstaigų pereina prie šeimai atviros naujagimių intensyviosios terapijos modelio, kuriame tėvai laikomi svarbia priežiūros komandos dalimi ir net skatinami būti šalia savo mažylių sudėtinguoju laikotarpiu suteikiant jiems galimybę leisti kartu ir dieną, ir naktį. Toks pokytis būtų neįmanomas be medicinos įrangos, užtikrinančios atidžiausią mažųjų pacientų sveikatos stebėjimą ir kartu - ramybę tiek medikams, tiek tėvams. Būtent šiam tikslui skirta LSMU ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje šiemet įdiegta technologija - centrinė naujagimių būklės monitoravimo sistema. Ji leidžia medikams sekti mažylių sveikatos rodiklius per nuotolį, šiems gulint skyriaus palatose drauge su tėvais.
Įrangos naudingumu jau įsitikino ne vieno prieš laiką gimusio naujagimio tėvai. Pirmosiomis dienomis, kai svarbus kiekvienas neišnešiotuko priaugtas gramas ir sklandus įkvėpimas, tėvai jaučiasi ne pasyvūs stebėtojai, o naudingi pagalbininkai. Tai patvirtina ir 37 savaičių amžiaus Vėjos mamos Agnės Rutkauskienės patirtis. Jos motinystės pradžia - ne „kaip iš vadovėlio“. „Viskas prasidėjo visiškai netikėtai, namuose, 24-ą nėštumo savaitę. Kai Marijampolės ligoninėje akušerė pamatė, jog gimdos kaklelis jau veriasi, greitoji pagalba mane išvežė į Kauno klinikas“, - prisimena moteris. Tada dar vieną, būsimai mamai emociškai ir fiziškai sunkią savaitę nėštumą pavyko išlaikyti, jai pačiai galvojant tik viena - kaip ištempti dar bent truputį ilgiau, kol gydytojams pavyks vaistais subrandinti mažylės plaučius. Dukrelei gimus 25-ą nėštumo savaitę, vos 842 gramų svorio, Kauno klinikose šalia jos praleido tris savaites. Pirmąją savaitę gydytojai rimtesnių mažylės sveikatos problemų nematė. Nors teko sulašinti kraujo komponentų, prijungti prie CPAP - kvėpavimą per nosies kaukę palaikančio aparato, tai buvo naujagimės stabilus laikas. Bet dar po savaitės Vėjai pakilo temperatūra ir buvo nustatyta bambos infekcija, dėl kurios teko grįžti į intensyviosios terapijos skyrių. Mama pripažįsta - pirmoji naktis ten buvo bemiegė, nes buvo labai nedrąsu. „Iš pradžių tikriausiai kaip ir visoms mamoms buvo sunku pasitikėti, - šypsosi A. Rutkauskienė. - Galvojau, o jeigu slaugytoja bus kur nors nuėjusi tuo metu, gal nepamatys, kad mano mergytei reikia daugiau deguonies. Paskui nurimau, pradėjau pasitikėti visu personalu - kad bet kurią akimirką, jeigu kas nors nutiks, kažkas ateis ir tikrai padės.“
Vėjos mamai padėjo įsitikinti, koks svarbus naujagimiui yra tėvų buvimas šalia, jų balsai ir prisilietimai. „Pati galėjau sekti dukrytės būklę, rūpinausi, maitinau, prižiūrėjau, žinojau, kuriuo metu jai reikia daugiau deguonies. Žinoma, slaugytojos visada ateidavo reikalui esant. Bet sakyčiau, kad tai buvo pati geriausia mokykla, labai geras startas man kaip mamai. Net ir paprastas buvimas šalia inkubatoriaus, palaikymas už mažo pirštuko ar kalbėjimas mažylę labai ramindavo. Pastebėdavau, kad kengūravimo metu dukrytei reikėdavo mažiau deguonies - ji atsipalaiduodavo, nurimdavo“, - pasakoja A. Rutkauskienė, šiandien jau leidžianti dienas namie su dukrele. Ji linki ir kitoms mamoms prireikus neabejoti ir nebijoti - tiesiog likti su savo vaiku puikiai technologiškai aprūpintoje palatoje ir pasitikėti tiek gydytojais, tiek visu kitu personalu. „Visi buvo be galo kompetentingi, jautėmės saugūs visos kelionės metu“, - dar viena proga išreikšti savo dėkingumui naudojasi Vėjos mama.
Taip jaučiasi ir Jurgita, kurios sūnelis Faustas gimė 30-ą nėštumo savaitę, vos 1586 g svorio. Apie galimą priešlaikinį gimdymą šeima sužinojo dar 24-ą savaitę, kai buvo pastebėtas trumpėjantis gimdos kaklelis. „Jokių simptomų nejaučiau, bet buvome nukreipti į Kauno klinikas“, - pasakoja mama. Faustui rimtų sveikatos problemų pavyko išvengti, tačiau pirmosios savaitės intensyviosios terapijos skyriuje vis tiek buvo kupinos nerimo. „Galimybė būti šalia vaiko man reiškė labai daug. Mačiau, kaip jis stiprėja, kaip auga. Man pačiai buvo daug ramiau“, - patikina mama. Pasitikėjimo Jurgitai teikė ir supratimas, kad naujagimio gyvybiniai rodikliai stebimi 24 valandas per parą, medikams net nebūnant šalia: „Buvo ramiau žinant, kad medikai gali sureaguoti bet kurią akimirką. Tai leidžia mamai šiek tiek atsikvėpti.“
Kauno klinikų Perinatologijos centre kasmet gydoma apie 450-500 sunkiai sergančių naujagimių. Apie 60 proc. jų yra gimę anksčiau laiko, o 90-110 gimsta itin maži - sverdami mažiau nei 1500 gramų. Intensyviosios terapijos prireikia maždaug 10 proc. visų Kauno klinikose prižiūrimų kūdikių.
Jūsų nėštumas: 25 savaitės
Neseniai Delfi skelbė naujausias žinias ir apie mažiausią Lietuvoje gimusią mergaitę. 2019 m. Kauno klinikose gimė vos 22 gestacijos savaitių, 350 gramų sverianti mergaitė. Ji iki šiol yra mažiausias išgyvenęs naujagimis Lietuvoje. Šiandien Skaistei - šešeri, vis dėlto iššūkių jos gyvenime netrūksta, nedžiugina ir gydytojų prognozės. Mergaitės mama Sandra Delfi papasakojo, kuo visa šeima gyvena šiandien. Anksčiau mažiausio Lietuvoje gimusio kūdikio mama Sandra Stegvilė pasakojo, kad pirmą kartą pamačius savo kūdikį buvo patirta itin daug baimės ir liūdesio, nes tą akimirką aplankė mintis, kad tokie vaikai neišgyvena. „Dukrelė buvo labai maža, kone tilpo į delną, o jos blauzdelė buvo mano mažojo rankos piršto dydžio. Pirmomis dienomis jaučiau labai daug baimės, skausmo, savęs kaltinimų, gal kažką padariau ne taip. Mažylė gulėjo inkubatoriuje intensyviosios terapijos palatoje apkarstyta laidais, apklota specialiu apklotu, kad odelė neišsausėtų ir nesušaltų, todėl jos net gerai nesimatė“, - anksčiau kalbėjo Skaistės mama. Šiandien šešiametė ir toliau kovoja už savo būvį - vos susirgus iš pirmo žvilgsnio įprastomis peršalimo ligomis vyksta į klinikas, neretai dienas tenka praleisti ligoninėje. Nepaisant to, mergaitė kaip reta guvi, judri, tad mamai kartais tenka ją pristabdyti, paprašyti prisėsti, pailsėti. „Vasarą mes gyvename pakankamai neblogai, o vos prasidėjus rudeniui tam tikra prasme grįžtame į karantiną. Skaistei diagnozuota plautinė hipertenzija, prieš dvejus metus diagnozuotas ir širdies nepakankamumas - atšalus orams ją puola visos ligos, visi virusai. Pavyzdžiui, rugsėjo pirmas dvi savaites dukra ėjo į darželį, tada savaitę praleidom ligoninėje, kitą savaitę - namuose, gėrė antibiotikus. Tada dar tiek pat laiko pabuvome namuose, kad užtikrintai pasveiktų. Paskui viskas iš naujo - savaitė darželyje, tik šįkart jau penkios - namuose, - šešiametės realybę nupasakoja Sandra. - Viskas daugiau mažiau kaskart vyksta panašiai - iš pradžių kankina sloga, kosulys, paskui parodo kažkokį virusiuką. Bet silpniausia Skaistės vieta - plaučiai, ji negali kvėpuoti, prireikia papildomos deguonies.“ Jeigu dvi savaites pavyksta lankyti ugdymo įstaigą, sako mažiausio Lietuvoje gimusio vaiko mama, čia jau būna kone neįtikėtina. Bet tėvai žino, kad po jų neabejotinai ateis sunkesnės dienos. Sandra teigia, kad jų šeimos namuose stalčiai pilni vaistų, o kai atsargos baigiasi, skuba į vaistinę.
