Didžioji dalis Lietuvos gimdyvių stacionaruose susiduria su intervencijomis. Medicininiu požiūriu, gimdymo intervencija apibrėžiama kaip kūno vientisumo pažeidimas. Tai apima cezario operaciją, vakuumo ar replių panaudojimą, gimdymo sužadinimą (kai procedūromis arba medikamentais bandoma iššaukti spontaniškai neprasidėjęs gimdymas), gimdymo skatinimą (kai spontaniškai prasidėjusi gimdymo veikla stiprinama medikamentais, vaisiaus vandenų nuleidimas, kateterio įvedimas, tarpvietės kirpimas ir siuvimas ir kita).

Pasaulyje akušerės ir gimdymo aktyvistės kelia vis didesnio gimdymo medikalizavimo problemą. Valstybinio Higienos instituto duomenimis, 2021 metais 72 procentai nėštumų buvo be patologijos. Mūsų duomenimis, devynioms iš dešimties gimdyvių buvo atliekama vidinė gimdos kaklelio patikra, 84 proc. statytas kateteris arba lašinė, 57 proc. nuleisti vaisiaus vandenys. Pusė moterų teigia patyrusios gimdymo sužadinimą arba skatinimą - šie procentai yra labai panašūs ir 2022, ir 2021 metais.

Nepaisant Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos akušerinės metodikos „Tarpvietės plyšimai. Epiziotomijos“ teiginio „…paprastai gimdymo metu epiziotomija neatliekama. Ji atliekama tik prireikus“, tarpvietės kirpimą ir siuvimą patyrusių moterų skaičius taip pat nesikeičia - 42 procentai ir 2022, ir 2021 metais. 2022 m. be moterų sutikimo epiziotomija buvo atlikta 42 proc. atvejų.

Trys ketvirtadaliai 2022 m. gimdžiusių moterų teigė, kad intervencijos joms buvo atliktos gavus jų informuotą sutikimą, tačiau informacijos apie pačias intervencijas pakako tik 63 proc. gimdyvių. Šie skaičiai taip pat reiškia, kad 25 procentams gimdyvių intervencijos darytos negavus jų informuoto sutikimo, o 37 proc. apie jas nepakako ir įstaigoje suteiktos informacijos. 16 procentų moterų gimdydamos jautė spaudimą sutikti su tuo, kas joms personalo buvo siūloma ar atliekama.

77 procentai gimdyvių teigia norėjusios būti informuotos apie medikų siūlomas ar atliekamas intervencijas, jų esmę, galimus šalutinius poveikius ir komplikacijas, galimas alternatyvas, padarinius atsisakius intervencijos.

Skirtumai tarp Lietuvos ligoninių

Labiausiai į moterų sutikimą atsižvelgiama Tauragės ligoninėje (88 proc. intervencijų sutikus), Kauno Krikščioniškuosiuose (85 proc.) ir LSMU ligoninėje Kauno klinikose (84 proc.), mažiausiai - Panevėžio ligoninėje (64 proc.) ir Šiaulių respublikinėje ligoninėje (69 proc. atvejų).

Spaudimas sutikti su tuo, kas planuojama daryti, taip pat reikšmingai skiriasi priklausomai nuo stacionaro. Su tokiu spaudimu susidūrė beveik kas ketvirta gimdyvė Vilniaus m. klinikinėje ligoninėje (Antakalnio) (24 proc.) ir Vilniaus gimdymo namuose (23 proc.) - Vilniaus regionas šiuo klausimu, deja, apskritai pasirodo prasčiausiai. Rečiausiai su spaudimu susiduria Tauragės (7 proc.), Kauno P. Mažylio gimdymo namų ir LSMU ligoninės Kauno klinikų (po 12 proc.) gimdyvės.

Visos šios įstaigos atsiduria ir prie labiausiai su savo gimdyvėmis bendraujančių ir padedančių joms suprasti, kas daroma ar siūloma: iš Tauragės ligoninėje gimdžiusiųjų keturios iš penkių nurodo, kad joms pakako informacijos apie intervencijas, iš gimdžiusių Kauno P. Mažylio gimdymo namuose taip teigė 78 proc., o iš LSMU ligoninės Kauno klinikų - 76 proc.

Skirtumai tarp pirmakartų ir daugkartų mamų

Yra skirtumas ir tarp pačių moterų - pirmakartės rečiau sakosi gavusios pakankamai informacijos apie intervencijas (60 proc.), palyginti su gimdančiomis antrą ar paskesnį vaiką (69 proc.). Pirmakartėms taip pat rečiau suteikiama joms pakankama informacija apie jų pačių (67 proc.) ar jų kūdikių būklę (81 proc.).

Ne pirmus vaikus 2022 metais gimdžiusioms moterims pakankamai informacijos apie jų būklę taip pat buvo suteikta kur kas rečiau nei apie jų kūdikio, tačiau apskritai jos jautėsi labiau informuotos - 74 procentams pakako informacijos apie save, o 87 procentams - apie kūdikį. Priežastis tam gali būti ne viena - tikėtina, kad ne pirmą vaiką gimdančios moterys ir pačios jau turi daugiau informacijos apie gimdymą, laikotarpį po jo, kūdikį, ligoninės realybę, taip pat gali būti, kad jos geriau žino, kur kreiptis prireikus ir ko paklausti, kad situacija paaiškėtų.

Tarp pirmą ir paskesnį vaiką gimdančių moterų yra ir dar vienas skirtumas - 40 procentų jau patyrusių gimdymą moterų yra labiau linkusios pačios priimti su juo susijusius sprendimus, lyginant su 35 procentais pirmakarčių.

Moterų informuotumas - ir pirmakarčių, ir ne - apie joms daromas intervencijas šiek tiek auga: nuo 59 proc. 2019 m. ir 58 proc. pandeminiais 2020 m. iki 64 proc. 2021 m. ir 63 proc.

Chorioamnionito diagnostika ir sprendimų priėmimas

Med. dr. Greta Balčiūnienė, gydytoja akušerė ginekologė, Vilniaus universiteto (VU) jaunesnioji mokslo darbuotoja, savo daktaro disertacijoje „Motinos kraujo ir vaisiaus vandenų uždegiminių žymenų reikšmė chorioamnionito diagnostikai“ tyrė chorioamnionito - placentos, vaisiaus dangalų uždegimo - problemas.

Choriomnionitas yra susijęs net su 40-70 procentų priešlaikinių gimdymų. Prieš laiką nutekėjus vaisiaus vandenims, atsiduriama „neaiškioje zonoje“, kai reikia nuspręsti, ką daryti - ar skatinti gimdymą? Problema yra ta, kad, esant infekcijai gimdoje, didėja rizika naujagimiui gimti su įgimta infekcija. Ji dažnai lemia pneumoniją, sepsį, sunkią naujagimio būklę, ilgą gydymą reanimacijos skyriuje ir net 5 kartus didina mirties riziką.

Disertacijos tyrimas buvo skirtas padėti atrasti žymenis, kurie leistų minėtose situacijose priimti tinkamą sprendimą, kaip konkrečiai turėtume elgtis. Šiuo metu naudojami klinikinėje praktikoje kriterijai ne visada tikslūs. Pavyzdžiui, kriterijai rodo, kad uždegimo nėra, nusprendžiama nėštumą tęsti ir tyrimus kartojama kelis kartus per savaitę, kol naudojami rodikliai parodo, kad infekcija prasidėjo. Tuomet gimdymą sužadinama ir gimus vaikeliui suprantama, kad buvo laukta per ilgai, nes infekcija prasidėjo anksčiau, nei tyrimai tai parodė.

Tyrimo naujovė buvo ta, kad vaisiaus vandenų tyrimui buvo siekiama paimti neinvaziniu būdu. Anksčiau atliktiems tyrimams buvo naudojama amniocentezė - invazinis būdas, kai su specialia adata kontroliuojant echoskopu duriama į gimdą ir paimami vaisiaus vandenys tolesniems tyrimams.

Bendravimo svarba ir moterų informuotumas

Med. dr. Greta Balčiūnienė savo darbe pabrėžia, kad dalinimasis žiniomis yra labai svarbus - 80-90 proc. atvejų gydymo sėkmę nulemia tai, kad žmogus supranta ligą, kuria serga, ir pakankamai artimai bendrauja su gydytoju. Gydytojui išsamiai paaiškinus diagnozę, pacientas sutinka atlikti rekomenduotus tyrimus ir taikyti skirtą gydymą - viskas eina sklandžiai. Priešingu atveju, kai gydytojas ne iki galo paaiškina esamą situaciją, dažniausiai gydymo sėkmė nėra tokia gera, pacientas nesupranta gydymo esmės, nelabai nori gydytis, netikslingai naudoja vaistus, nenori kartoti tyrimų.

Socialiniai tinklai - tai papildoma erdvė, kurioje galima dalintis svarbia, visuomenei suprantama kalba pateikta informacija. Pagrindinė žinia gydytojams: vertinkite pacientus, kurie pas jus atėjo. Juk dabar žmonės skaito, domisi apie gydytoją dar prieš ateidami konsultacijos. Dabar labai daug dėmesio skiriama grįžtamajam ryšiui, galima skaityti komentarus, kitų pacientų vizito pas konkretų gydytoją vertinimus. Pagarba atėjusiam žmogui ir šiltas bendravimas yra labai svarbūs. Gydytojas į atėjusį pacientą turėtų žiūrėti ne kaip į darbo įrankį, bet kaip į asmenybę.

Vienos moters atsiliepimas apie gydytoją J. Balčiūnienę: „Man ji tobula, du nėštumus lankiausi. Be atlygio net pati pasisiūlė cp atlikti. Puiki daktarė, tikrai skrupulingai žiūrėjo ir atsiradus bedelių tikrai nenumojo ranka, siuntė ir stacionara ir pora kartų guldė į skyrių stebėjimui ir gydymui.“ Kitas atsiliepimas mini sunkumus: „Su savo gydytoja J. Balčiūniene patyriau daug nuoskaudų. Nors ji gal ir specialistas, bet žmogiškųjų išteklių jai trūksta. Kartais palaikantis žodis nestukei yra labai svarbus ir reikalingas, ypač kai nėštumas sudėtingas. Nemanau, kad profesionalu ir net žmogiška pasakyti besilaukiančiai ir bijančiai dėl savo vaikelio būsenos - „aš už jus jūsų vaiko neišnešiosiu...“ Buvo velniškai skaudu, tikrai nesitikėjau to išgirsti.“

tags: #gimdyma #prieme #balciuniene

• Dūmų jutiklių svarba vaikų saugumui
• Rolando Venckio muzikinė karjera
• Ar kūdikiui tinka grikių košė
• Platesnis straipsnis apie netradicines ugdymo erdves
• Stiprinant komandinį darbą