10 Efektyvių Būdų Kaip Natūraliai Sustiprinti Vaiko Imuninę Sistemą

Kiekvieną rudenį tėvai susiduria su tuo pačiu scenarijumi: prasidėjus mokyklų ir darželių sezonui, padaugėja peršalimo, kosulio ir įvairių virusinių infekcijų atvejų. Vaikų imuninė sistema nuolat vystosi, mokosi ir prisitaiko prie naujų virusų, kurie atsiranda kiekvieną sezoną. Kiekvieną kartą vaikui susirgus, jo kūnas įgyja naujos „patirties“, susidaro apsauginės ląstelės, kurios ateityje padeda reaguoti greičiau ir efektyviau. Todėl imunitetas yra tarsi treniruotė - kuo daugiau vaikas yra veikiamas aplinkos įtakos, tuo stipresnis jis tampa. Tyrimai rodo, kad būtent pirmaisiais gyvenimo metais ir pradėjus lankyti mokyklą aktyviausiai lavėja organizmo atsparumas. Vaiko imuninė sistema mokosi iš patirties - kiekvienas lengvas peršalimas ar virusinė infekcija padeda jam sustiprinti apsaugą nuo būsimų grėsmių. Tačiau šis procesas turi būti subalansuotas.

Imunitetas - tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo infekcijų ir kitų organizmui svetimų medžiagų. Vaiko imuninė sistema augant vis labiau tobulėja. Kūdikiui gimus jis turi įgimtą imunitetą, o jam augant jis papildomas įgytu imunitetu. Įgimtas imunitetas yra pagrindinės organizmo gynybinės funkcijos - tai reiškia, kad organizmo apsauga nėra prisitaikiusi prie tam tikr প্রক্রiui ligų. Įgytam imunitetui priklauso barjerinė apsauga, gerosios organizmo bakterijos, uždegiminė reakcija, čiaudulys, karščiavimas. Tuo tarpu įgytas imunitetas kovoja būtent su atskiromis ligomis, bakterijomis ir virusais. Šį imunitetą vaikas gali įgyti persirgęs tam tikromis ligomis arba pasiskiepijus. Vaikui susirgus, aktyvuojasi tik tam tikros imuninės ląstelės, kurios kovoja būtent su užpuolusia liga. Sergant šios imuninės ląstelės pradeda daugintis ir gaminti antikūnius, o kai pasveikstama - imuninių ląstelių kiekis sumažėja.

Vaiko imuninė sistema priklauso nuo daugelio veiksnių, vienas jų - paveldimumas. Tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų dažnai sirgdavo vaikystėje, tai gali būti, kad vaikas taip pat dažniau sirgs peršalimo ligomis. Taip pat vaiko imunitetas ir jo formavimasis labai priklauso nuo vaiką supančios aplinkos. Svarbu, kad nuo pat pirmųjų dienų būtų laikomasi rėžimo, namuose būtų palaikomas tinkamas mikroklimatas, būtų laikomasi sveikos mitybos principų ir pan. Vaiko imunitetą silpnina ir stresas bei patiriamas nuovargis, tad, kaip minėjome, dienos režimas yra būtinas. Taip pat vaiko imunitetą silpnina ir ne iki galo išgydomos infekcinės ligos, kai vaikui nespėjus pasveikti jis vėl suserga. Dar vienas vaiko imuniteto priešas - antibiotikų vartojimas. Kadangi antibiotikai naikina natūralią žarnyno mikroflorą, organizmas tampa mažiau atsparus įvairioms ligoms.

Dažniausiai vaikai peršalimo ir kitomis infekcinėmis ligomis pradeda sirgti pradėjus lankyti darželius ir mokyklas. Žinoma, visiškai apsaugoti vaikų nuo užsikrėtimo yra neįmanoma.

Kaip stiprinti vaikų imunitetą?

Kadangi vaikų imuninė sistema dar nėra brandi, būtina ją stiprinti. Vaiko imunitetui labai svarbi sveika ir pilnavertė mityba. Kūdikių imunitetui formuotis padeda žindymas, kadangi su mamos pienu jis gauna įvairių imunitetą stiprinančių medžiagų bei imuninės sistemos pagamintų antikūnų. Taip pat vaiko imunitetas susijęs ir su miego kokybe, tad labai svarbu, kad vaikas gerai pailsėtų ir išsimiegotų. Vaikams būtina kasdien praleisti laiką lauke užsiimant aktyvia veikla. Aktyvumas gerina kraujotaką bei aktyvina organizmo saugančių sistemų darbą.

1. Subalansuota mityba

Subalansuota mityba yra viena iš svarbiausių imunitetą stiprinančių priemonių. Vaiko racione turėtų būti daug šviežių daržovių ir vaisių, kurie aprūpina organizmą vitaminais bei antioksidantais. Ypač naudingi citrusiniai vaisiai, uogos, morkos, špinatai ir brokoliai. Taip pat svarbu, kad vaikas gautų pakankamai baltymų, kurie reikalingi imuninėms ląstelėms gaminti. Į kasdienį racioną įtraukite liesą mėsą, žuvį, ankštines daržoves bei riešutus.

Geri riebalai, tokie kaip omega-3 riebalų rūgštys, padeda organizmui kovoti su uždegimais, todėl rekomenduojama vartoti lašišą, avokadus ir alyvuogių aliejų. Ne mažiau svarbūs yra probiotikai bei fermentuoti produktai, tokie kaip kefyras, jogurtas ar raugintos daržovės, nes jie palaiko sveiką žarnyno mikroflorą, kuri glaudžiai susijusi su stipriu imunitetu.

Mityba turėtų būti spalvinga ir įvairi - vaisiai, uogos, daržovės, neskaldyti grūdai, baltymai, sveikosios riebalų rūgštys. Vaikai mėgsta saldžius vaisius ir uogas, pavyzdžiui, mėlynės, braškės, avietės ar gervuogės yra puikus pasirinkimas. Daugelis vaikų mielai valgo medų (jei nėra alergiški), be to, tai gera cukraus alternatyva. Medus ne tik skanus, bet ir jame yra antimikrobinių medžiagų bei antioksidantų, kurie gali sustiprinti vaiko imunitetą.

Atsižvelgiant į tai, kad daugelis vaikų nenoriai valgo daržoves „grynai“, jas galima sėkmingai įtraukti į mitybos racioną „paslėpus“ omletuose, troškiniuose ar kokteiliuose. Nors šokoladas laikomas „nesveiku užkandžiu“, juodasis šokoladas, kuriame yra daug kakavos (bent 70 %), nedideliais kiekiais gali būti vertingas antioksidantų ir mineralų šaltinis. Dažnai renkamės baltą duoną arba klasikinius makaronus, tačiau pilno grūdo produktuose yra daug daugiau skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų.

Gamta dosniai dalijasi ištekliais, kurie šimtmečius buvo naudojami organizmo apsaugai stiprinti. Šeivamedžio uogos, medus, imbieras, česnakas turi vertingų antioksidantų, vitaminų ir fitonutrientų, kurie padeda organizmui kovoti su infekcijomis.

Taip pat svarbu nepamiršti natūralių priemonių imuniteto stiprinimui. Medus, česnakas, imbieras, citrina bei spanguolės yra natūralūs produktai, kurie padeda organizmui kovoti su virusais ir bakterijomis. Pavyzdžiui, šiltas vanduo su medumi ir citrina gali būti puikus imunitetą stiprinantis gėrimas šaltuoju sezonu.

Pirmieji gyvenimo metai ypač svarbūs kuriant žarnyno bakterijų bendruomenę, žinomą kaip žarnyno mikrobiota, kuri atlieka pagrindinį vaidmenį apsaugodama mus nuo infekcijų ir ugdydama imunitetą. Todėl svarbu, kad vaikas gautų patiekalų, kuriuose yra gerųjų bakterijų, pvz., trumpai galiojančio nesaldinto jogurto, raugintų produktų. Nepamirkite ir gerųjų bakterijų maisto (prebiotikų) - patiekalų iš avižų, miežių. Riešutai ir aliejinių augalų sėklos yra ne tik omega-3 šaltinis, juose daug ir kitų svarbių maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas A ir E. Šios maistinės medžiagos yra galingi antioksidantai, kurie mažina uždegimo riziką ir apsaugo organizmą nuo ląstelių pažeidimo, kuris įvyksta, kai susergama ūmine liga.

Vaikams reikalingas miego kiekis priklauso nuo jų amžiaus ir aktyvumo. Vaikai iki vienerių metų per parą turėtų miegoti 16-14 valandų, 1-3 metų vaikai - 14-11 valandų, o 4-7 metų (darželinukai) - bent 10 val. Tėvai teigia, kad būtent šį punktą išpildyti sunkiausia. Daugybė vaikų (ypač didmiesčiuose, kur dideli atstumai) keliami apie 6.30 val., kad spėtų į darželius ir mokyklas. Pastaruoju metu darželiuose nebėra prievolės miegot pietų. Tad jau trečiadienį susidaro miego deficitas. Norint, kad vaikas išmiegotų 10 valandų, kas yra visų tėvų siekiamybė, vaiką reikėtų guldyti ne vėliau kaip 21 valandą. Jeigu vaikas gali užmigti dieną, net ir pradėjus lankyti mokyklą, pasiūlykite jam pietų miego valandėlę.

2. Fizinis aktyvumas ir poilsis

Reguliarus mankštinimasis yra vienas iš paprasčiausių būdų natūraliai sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Jis padeda aktyvuoti limfinę sistemą, kuri atsakinga už organizmo valymą ir imuninių reakcijų koordinavimą.

Fizinis aktyvumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį stiprinant vaiko organizmą. Reguliarus judėjimas lauke, žaidimai, bėgiojimas ar net paprasčiausias pasivaikščiojimas padeda gerinti kraujotaką, stiprina raumenis ir užtikrina geresnį deguonies patekimą į organizmą. Kartu su fiziniu aktyvumu svarbu ir grūdinimas. Pripratinant vaiką prie temperatūrų pokyčių, pavyzdžiui, leidžiant vaikščioti basomis po žolę, trumpai apsiliejant vėsiu vandeniu ar grūdintis gryname ore, organizmas tampa atsparesnis peršalimams ir infekcijoms.

Fizinė veikla, ypač gryname ore, palaiko sveikatą ir mažina tikimybę susirgti. Vaikai turėtų būti aktyvūs bent 1-1,5 valandos per dieną. „Aktyvus“ nebūtinai reiškia sportą - tai gali būti žaidimas aikštelėje, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu. Kartu su vaiku žaiskite judrius žaidimus.

Kai tik mažylis pradeda savarankiškai sėdėti, ugdykite norą plauti rankas. Mažyliai noriai mėgdžioja suaugusiuosius. Kol susiformuos rankų plovimo įgūdis, vaikui teks padėti. Padėdami neskubėkite, švytėkite žaisminga šypsena, pasakokite, ką ir kaip darote, kodėl reikia plauti rankutes. Rankos plaunamos su muilu ir vandeniu apie minutę. Naudokite įvairių spalvų vaikišką muilą, spalvingus rankšluosčius. Rankas plaukite prieš valgį ir po jo, po tualeto, po žaidimo gryname ore, grįžus iš lopšelio ar darželio, mokyklos. Neužtenka vien tik plauti rankas. Uždenkite alkūne burną ir nosį, kai kosėjate, čiaudote. Kai virusų siautėjimo metu tenka būti ten, kur daug žmonių, pvz., parduotuvėse, viešajame transporte, nešiokite kaukę, nes galite užsikrėsti ir ligos sukėlėją parsinešti į namus. Būkite atokiau nuo kosėjančių, čiaudinčių, sloguojančių žmonių.

3. Miegas ir poilsis

Miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, stiprinančių vaiko organizmą. Pavyzdžiui, vaikams iki 6 metų reikia bent 10-12 valandų miego per parą, kad jie galėtų visiškai atsigauti ir atsispirti infekcijoms.

Miegas ir poilsis yra dar vienas svarbus veiksnys. Vaikų organizmas atsinaujina ir stiprėja būtent miego metu, todėl labai svarbu užtikrinti kokybišką poilsį. Ikimokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama miegoti bent 10-12 valandų per parą, o vyresniems - ne mažiau kaip 9-10 valandų. Miego aplinka turėtų būti rami, patalpa gerai išvėdinta, o ekranų naudojimas prieš miegą ribojamas, nes mėlyna šviesa trikdo melatonino gamybą, kuris reguliuoja miego kokybę.

Nepakankamas arba nekokybiškas miegas. Būtent miego metu organizmas efektyviausiai atsinaujina, todėl reguliarus ir pakankamai ilgas miegas yra imuninės sistemos sąjungininkas.

Gerai žinoma, kad miego trūkumas gali padaryti vaikus jautresnius ligoms, nes sumažėja tam tikros rūšies imuninių ląstelių. Kitaip tariant, miego trūkumas susilpnina vaiko imuninę sistemą ir padaro ją labiau pažeidžiamą.

4. Vitaminai ir maisto papildai

Maisto papildai vaikų imunitetui stiprinti yra specialiai sukurti siekiant padėti mažinti sergamumo dažnumą ir stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms. Šie papildai dažnai apima vitaminus C ir D, cinką, probiotikus ir ežiuolę, kurie kartu gali suteikti vaikams reikalingą palaikymą sveikai imuninės sistemos veiklai.

Vitaminas C, žinomas dėl savo antioksidacinių savybių, gali sustiprinti imuninę sistemą ir padėti organizmui kovoti su virusais bei bakterijomis. Cinkas yra svarbus mineralas, kuris taip pat prisideda prie imuniteto stiprinimo ir gali padėti organizmui greičiau atsigauti po infekcijų.Vitaminas D yra būtinas normaliam imuninės sistemos veikimui ir gali padėti apsaugoti nuo peršalimo ir gripo ligų. Jis prisideda prie imuninės sistemos reguliavimo ir bendros sveikatos palaikymo. Probiotikai, naudingos bakterijos, palaiko sveiką žarnyno mikroflorą, kuri yra esminė imuninės sistemos sveikatai, nes žarnynas yra didžioji dalis organizmo imuninės sistemos. Probiotikai gali padėti užtikrinti, kad organizmas būtų gerai apsaugotas nuo patogenų ir padidinti bendrą atsparumą ligoms.Ežiuolė, natūralus augalas, taip pat gali būti naudinga stiprinant imuninę sistemą ir mažinant infekcijų riziką.

Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pasakoja, kad augančiam organizmui reikia gauti visų reikalingų maistinių medžiagų, tad svarbu įvairi, subalansuota mityba, kurioje būtų gausu šviežių daržovių, vaisių, grūdų, baltymų šaltinių ir sveikų riebalų. Jeigu nepavyksta visko gauti su maistu, tuomet rekomenduojama mitybą papildyti vaikams skirtais, mažesnių dozių maisto papildais.

„Vienas iš vitaminų, kurių dažniausiai trūksta vaikams - vitaminas D, kurio rekomenduojama dozė priklauso nuo vaiko amžiaus. Vaikams, nevalgantiems mėsos, arba kurių mityboje trūksta vaisių, daržovių, pieno produktų, sveikų grūdų ar baltyminio maisto, pastebimas vitamino B12, omega-3 riebalų rūgščių, kalcio trūkumas.Kalcio, magnio, geležies labai reikia greitai augantiems vaikams ir paaugliams. Pasitaiko atvejų, kada geležies trūkumas sukelia mažakraujystę, o tai ypač aktualu paauglėms, kurioms dėl menstruacijų gali reikėti daugiau šio mineralo. Tuo tarpu kalcio trūkumas gali lemti kaulų augimo sulėtėjimą ir padidinti lūžių riziką“, - apie vitaminų trūkumo pasekmes pasakoja „Camelia“ vaistininkė.

Vitaminas D padeda stiprinti kaulus ir dantis, palaiko imuninę sistemą, skatina kalcio ir fosforo pasisavinimą. Tuo tarpu kalcis - tai kaulų ir dantų vystymosi pagrindas, taip pat reikalingas raumenų ir nervų sistemos veiklai. Vitaminas A svarbus regėjimui, jis taip pat, kaip ir vitaminas C, stiprina imunitetą, skatina augimą, odos, dantenų ir kitų audinių atsinaujinimą. Vitaminas C taip pat padeda organizmui įsisavinti geležį, kuri ypač reikalinga kraujo gamybai, padeda aprūpinti organizmo ląsteles deguonimi ir skatina energijos gamybą. Geležies dažnai trūksta paaugliams, ypač bręstančioms merginoms. Ne mažiau vaiko organizmo augimui reikalingi ir cinkas, magnis, omega-3 riebalų rūgštys. Pastarosios svarbios smegenų ir regėjimo vystymui, taip pat imunitetui ir širdies sveikatai.

Neretai tėvus, ieškančius būdų sustiprinti atžalų sveikatą ir imunitetą, konsultuojanti vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė ragina prieš nusprendžiant vaiko mitybą papildyti vitaminais ir mineralais, nepamiršti pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

„Kai kurie vitaminai ir mineralai, tokie kaip vitaminas D ar omega-3, naudingi vaiko organizmui, kai vartojami reguliariai, tačiau kiti - turėtų būti vartojami ciklais arba pagal poreikį, o per didelės jų dozės gali turėti ir šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, vitaminus A, D, E, K taip pat multivitaminus ir mineralus patartina vartoti su maistu. Tokiu būdu jie ne tik bus geriau įsisavinami, bet ir sumažės skrandžio dirginimo rizika. Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad vaikams netinka suaugusiems skirti maisto papildai, mažiesiems reikalingi pagal amžiaus grupę pritaikyti vitaminai ir mineralai“, - sako vaistininkė.

J. Aganauskaitė-Žukaitė primena, kad vaikams skirtų maisto papildų galima rasti ne tik tabletėmis ar kapsulėmis, bet ir kramtomomis, skystomis, gaminukų ar lazdelių formomis. Anot vaistininkės, kadangi vaikai neretai nenori vartoti vitaminų, skundžiasi nemaloniu jų skoniu ar nepatogia forma, įdomesni pasirinkimai vaikams gali atrodyti patraukliau ir netgi patikti.

„Besižvalgantiems lengvesnių būdų praturtinti atžalų mitybą, multivitaminai gali būti geras pasirinkimas, nes vaikas gauna nedideles įvairių maistinių medžiagų dozes vienu metu. Tačiau, jei žinote, kokių vitamino atžalai trūksta, patarčiau rinktis atskirų maistinių medžiagų maisto papildus, taip užtikrinant, kad vaikas gaus didžiausią galimą naudą“, - pataria vaistininkė.

5. Venkite streso

Stresas ir emocinė sveikata daro didelę įtaką imunitetui, todėl svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus ir laimingas. Nuolatinė įtampa ir nerimas gali silpninti organizmo atsparumą ligoms, todėl reikia užtikrinti, kad vaikas turėtų pakankamai laiko poilsiui, žaidimams bei kokybiškam laikui su šeima. Dėmesys, meilė ir pozityvi emocinė aplinka yra tokie pat svarbūs kaip ir sveika mityba ar fizinis aktyvumas.

Suaugusieji nėra vieninteliai, kurie patiria stresą. Vaikai irgi turi baimių, rūpesčių ir nerimo, o tai gali pakenkti ne tik jų psichinei sveikatai, bet ir imuninei sistemai. Kasdien raskite laiko pabūti su vaiku, išklausyti, kas jį jaudina. Svarbu, kad vaikas turėtų pakankamai laiko žaisti ir linksmintis.

6. Skiepai

Skiepai gali apsaugoti vaiką nuo pneumokokinės, meningokokinės infekcijos, tymų, kokliušo, kiaulytės, vėjaraupių, gripo, COVID-19 ir kitų infekcijų. Vaiko imuninė sistema iki 7-8 metų nėra visiškai susiformavusi, kyla didesnė rizika susirgti. Skiepai stiprina imuninę sistemą, padėdami jai vystytis ir išmokti apsisaugoti nuo įvairių tipų bakterijų, virusų.