Luisas Danielis Armstrongas (angl. Louis Daniel Armstrong), pravarde Satchmo, gimė 1901 m. rugpjūčio 4 d. Naujajame Orleane, Luizianoje, JAV, ir mirė 1971 m. liepos 6 d. Niujorke. Jis buvo vienas įtakingiausių džiazo muzikos figūrų, garsus trimitininkas, dainininkas ir kompozitorius, kurio karjera tęsėsi penkis dešimtmečius ir apėmė kelias džiazo istorijos epochas.
Vaikystė ir muzikinio kelio pradžia
Luisas Armstrongas gimė Naujajame Orleane, labai skurdžioje juodaodžių šeimoje. Tėvas paliko šeimą netrukus po to, kai gimė Luisas, o motina vertėsi prostitucija. Iki penkerių metų Luisą augino močiutė. Šešerių pradėjo lankyti vietos mokyklą. Jo sunki vaikystė turėjo didelės įtakos jo muzikai. Luisas augo kovos lauku vadinamame gete, maisto ieškojo rausdamasis šiukšlynuose. Labai sėkminga diena būdavo, kai gaudavo pardavinėti laikraščius.
Jis išmoko groti kornetu paauglių pataisos namuose, kur buvo įkalintas už tai, jog 1912 m. Naujųjų Metų naktį į dangų iššovė iš patėvio pistoleto. Gyvenimas pataisos namuose buvo varganas: čiužinių nebuvo, o maistas dažnai tetrukdavo duonos ir melasos. Tačiau ten Luisas tobulino savo korneto įgūdžius grodamas pataisos namų orkestre, kurio vadovu jį pasirinko Peteris Deivisas, jo pirmasis mokytojas. Po pusantrų metų, 1914 m. birželio 14 d., Armstrongas buvo paleistas ir perduotas tėvo bei pamotės globai. Po kelių mėnesių, kai pamotė susilaukė dukters, tėvas jo nepriėmė, todėl Luisas grįžo pas motiną, kur teko dalintis lovą su ja ir seserimi.
Kiek vėliau Luisas Armstrongas pradėjo groti kornetui giminingu trimitu. Dainuoti pradėjo jau pagarsėjęs kaip trimitininkas. Nuo 1925 m. jis pradėjo pūsti trimitą. Jo muzikinė karjera prasidėjo grojant Naujojo Orleano raudonųjų žibintų kvartale ir kruiziniuose laivuose.
Profesionalios karjeros pradžia ir auganti šlovė
1918 metais Luisas Armstrongas pakeitė į Čikagą po muštynių ir įkalinimo išvykusį didžiausią tuo metų savo autoritetą iš Kreolų džiazo grupės (Creole Jazz band) Oliverį Kingą. 1922 m. Luisas Armstrongas išvyko į Čikagą, tai buvo jo profesionalios karjeros pradžia. Čia jis grojo antruoju kornetu Oliverio Kingo Creole Jazz Band orkestre, kur galėjo uždirbti pakankamai pinigų, kad atsisakytų dienos darbų.
1924 m. jis prisijungė prie Fletcher Henderson Orchestra Niujorke. Kitais metais jis perėjo nuo korneto prie trimito ir pradėjo įrašinėti savo vardu su savo ansambliais Hot Five ir Hot Seven. Šiuose įrašuose, kur vyravo kolektyvinė improvizacija, atsiskleidė jo auganti solo ir vokalisto jėga. Iki 1928 m. savo įrašu „West End Blues“ Armstrongas įtvirtino virtuoziško solo svarbą džiaze.
Greitai jis tapo vienu žinomiausių džiazo atlikėjų gimtojoje šalyje, o dabar jo vardas yra vienas geriausiai žinomų visame pasaulyje, tapęs džiazo simboliu. Jo šlovė augo sparčiai ir lėmė, kad Luisas Armstrongas tapo pirmuoju afroamerikiečiu džiazo atlikėju, dalyvavusiu tiesioginėje radijo transliacijoje, pirmuoju juodaodžiu, pasirašiusiu kontraktą su įrašų studija, gavusiu teisę apsigyventi baltųjų viešbučiuose. Nuo 1929 m. su ansambliais koncertavo Jungtinėse Valstijose, o 1932 m. pirmą kartą gastroliavo Europoje.
Įtaka ir palikimas
Luisas Armstrongas buvo ne tik išradingas trimitininkas ir kornetininkas, bet ir įtakingas dainininkas bei vokalistas. Jo sodrus, šiurkštus balsas buvo lengvai atpažįstamas. Jis taip pat buvo įgudęs skat dainavimo (improvizuoto džiazo, naudojant beprasmius skiemenis) meistras ir vienas pirmųjų, jį įrašiusių.
Jo kūryba padarė didžiulę įtaką džiazo raidai, pakeisdamas muzikos fokusą nuo kolektyvinės improvizacijos prie solo pasirodymų. Armstrongas nustatė naujus techninius standartus trimito grojimui savo galinga tonacija, plačiu diapazonu ir nuostabiu greičiu. Jo vibrantiškas melodinis frazavimas, išradinga harmoninė improvizacija ir svyruojanti ritminė samprata sukūrė džiazo muzikos kalbą.
Luisą Armstrongą puikiai vertino tiek klausytojai, tiek džiazo kritikai. 1952 m. džiazo žurnalas „Down Beat“ išrinko jį geriausiu metų atlikėju. Jis pelnė daugybę apdovanojimų, įskaitant „Grammy“ apdovanojimą už geriausią vyro vokalo atlikimą už dainą „Hello, Dolly!“ 1965 m., taip pat po mirties - „Grammy“ apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus 1972 m. 1960 m. Armstrongui skirta žvaigždė Holivudo Šlovės alėjoje. Jis įtrauktas į Rokenrolo ir Ritmenbliuzo šlovės muziejus.
Armstrongas buvo vienas pirmųjų populiarių afroamerikiečių pramogų atlikėjų, sulaukusių plačios populiarumo tarp baltųjų ir tarptautinės auditorijos. Jo žinomiausios dainos yra „What a Wonderful World“, „La Vie en Rose“, „Hello, Dolly!“, „On the Sunny Side of the Street“, „Dream a Little Dream of Me“, „When You're Smiling“ ir „When the Saints Go Marching In“.
Luiso Armstrongo gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojai pabrėžia jo ypatingą ryšį su iš Lietuvos kilusia Karnovskių šeima, kuri jį globojo vaikystėje ir paauglystėje Naujajame Orleane. Karnovskiai suteikė jam ne tik namus ir maistą, bet ir palaikymą bei paskatinimą muzikinėje veikloje, paskolino pinigų pirmam instrumentui - kornetui. Tai parodo, kaip svarbu yra turėti globėjus ir palaikančius žmones, ypač sunkiomis gyvenimo akimirkomis.
Louis Armstrong: Broke Down Barriers for African American Artists | Biography
Santykis su Karnovskių šeima
Litvakai, emigrantai, Karnovskiai... Tai viskas, ką apie legendą sukūrusius Luiso Armstrongo globėjus žinojome iki šiol Lietuvoje. Eugenijus Bunka, tyrinėdamas šią istoriją, atrado, kad Karnovskių šeima, kilusi iš Vilkijos, suteikė Luisui ne tik globą, bet ir išmokė svarbių gyvenimo pamokų. Anot Džeikobo Karno, Karnovskių giminės metraštininko, jo protėviai Lietuvoje turėjo susidurti su diskriminacija, todėl jie suprato ir jautė panašius išgyvenimus patyrusį jaunąjį Luisą.
Karnovskiai vertėsi šiukšlių rinkimu ir perpardavimu, o Luisas jiems talkino. Jie rūpinosi juo, maitino, davė darbo. Žydų tradicija puoselėti vaikų gabumus lėmė, kad Karnovskiai globotiniui davė pinigų nusipirkti pirmą instrumentą - kornetą. Jie jį skatino net kalėdamas pataisos namuose, kur jis turėjo galimybę mokytis groti trimitu. Dainuoti Luisas Armstrongas pradėjo irgi Karnovskių padrąsintas.
Net ir tapęs pasaulinio garso žvaigžde, Armstrongas palaikė šiltus santykius su Karnovskių šeima. 1949 m. jis netikėtai susitiko su Mejeriu Karnovskiu Naujajame Orleane. Tuo metu Luisas Armstrongas nešiojo Dovydo žvaigždės grandinėlę, prie namų durų staktos buvo prikalta mezuza, jis laisvai kalbėjo jidiš, mėgo macą ir kūryboje naudojo žydišką tematiką bei muziką. Pasakojama, kad koncerto Maskvoje organizatoriai paprašė jo iš repertuaro išbraukti dainas su žydus menančiomis melodijomis ir tekstais, bet Luisas Armstrongas atsisakė, paklausdamas: „O juodaodžių daug?“. Jis priėmė savo santykius su Karnovskiais kaip žydų tautinį bruožą ir sakė: „Aš visą gyvenimą juos mylėsiu“.
JAV veikia Karnovskio vardo projektas, kuriame dalyvauti gali kiekvienas, norintis remti vaikus, neturinčius galimybių muzikuoti, remdamasis Luiso Karnovskio pavyzdžiu. Taip pat svarbu paminėti ir vieną didžiausių Karnovskių sūnų - garsų onkologą Dovyą Karnovskį (David A. Karnofsky), kurio vardu pavadintas garbingiausias Amerikos klinikinės onkologijos asociacijos (AKOS) kasmetinis apdovanojimas už pasiekimus vėžio gydyme. Jo sukurta ligonio vertinimo skalė naudojama visame pasaulyje.
