Galinsogà (Galinsoga), astrinių (Asteraceae) šeimos vienamečių žolių gentis, apimanti 14 rūšių. Šie augalai savaime paplitę Centrinėje ir Pietų Amerikoje, o kitose pasaulio dalyse jie dažniausiai aptinkami kaip užneštiniai. Lietuvoje paplitusios 2 galinsogų rūšys, abi laikomos piktžolėmis.
Viena iš jų - smulkiažiedė galinsoga (Galinsoga parviflora), pasiekianti 20-80 cm aukštį. Jos stiebas šakotas, plikas arba tik viršutinė dalis apaugusi trumpais, retais plaukeliais. Lapai auga priešiniais poromis, yra kiaušiniški, o viršutiniai - pailgesni ir negiliai dantyti. Graižai smulkūs. Vienas augalas gali subrandinti apie 50 000 sėklų. Ši rūšis dažnai aptinkama daržuose, soduose ir šiukšlynuose.
Kita Lietuvoje auganti rūšis - blakstienotoji galinsoga (Galinsoga quadriradiata). Jos aukštis svyruoja nuo 20 iki 100 cm. Stiebas šakotas, šiek tiek briaunotas ir apaugęs pasišiaušusiais plaukeliais, ypač jauni augalai. Lapai kiaušiniški, viršūnėje siauresni, dantyti ir plaukuoti. Graižai taip pat smulkūs.
Nors galinsogos dažnai laikomos nepageidaujamais augalais daržuose ir soduose, jos pasižymi ne tik gebėjimu greitai plisti, bet ir vertingomis savybėmis. Augalas pradėtas vadinti piktžole - augalai, kurie nereikalauja didelės priežiūros arba plinta ir užgožia silpnus augalus dažnai taip vadinami. Į Europą Galinsoga parviflora buvo atvežtas 1796 metais ir papildė Kew Karališko Botanikos Sodo (Londone) kolekciją. Vėliau augalas išplito Britanijos saloje, o vėliau ir visame Europos žemyne.
Šio augalo naudingumo paslaptis slypi jo sudėtyje. 100 g šio augalo yra 3.2 g augalinių baltymų ir 1.1 g ląstelienos (palyginimui tame pačiame kiekyje špinatų tėra 2.9 g baltymų ir 2.6 g ląstelienos). Galinsoga parviflora turi daug kalcio: 284 mg - 100 g (palyginimui petražolės turi 140 mg), vitamino A (beta karotino), magnio, kalio, cinko organinių junginių, B1 (tiamino), B2 (riboflavino), B3 (niacino), ir vitamino C (askorbo rūgšties). Šio augalo naudingumas lyginamas su špinatais, tačiau Galinsoga paviflora laimi dvikovą.
Liaudies medicina nuo seno vertina galinsogas dėl jų gydomųjų savybių. Gydymo tikslais naudojamas visas augalas - ir šaknys, ir visa antžeminė dalis. Augalas raunamas prasidėjus žydėjimui iki vėlyvo rudens. Jo švieži lapeliai, kotai ir žiedai (vasarą) tinka naudoti salotoms, kokteiliams, bet kokiems patiekalams, o sudžiovinti (žiemą) - atstoja raudonėlį troškiniuose, sriubose, visur, kur gali būti naudojamas raudonėlis.
Galinsoga parviflora laikoma vaistažole. Jos lapeliai numalšina niežėjimą po nudilginimo, o lapelis, uždėtas ant žaizdos, stabdo kraujavimą. Šio augalo liaudyje populiariai vadinama „amerikonka“ yra vienas veiksmingiausių gamtėje sutinkamų vaistų nuo aukšto kraujospūdžio. Augale esantys antioksidantai ir fenolio junginiai mažina per didelį cukraus kiekį kraujyje ir yra puikus vaistas nuo hipertenzijos, siejamos su 2 tipo diabetu.
Liaudies medicina pataria - žolės nuoviras vartojamas gydant vandenligę, o esant mažakraujystei (arba kitaip anemijai) ir skydliaukės sutrikimams patariama naudoti kaip pagalbinį vaistą. Šaknų nuovirą patariama gerti, esant aukštai temperatūrai ir karštligei. Patariama šviežią žolę kramsnoti, gydant burnos ertmės negalavimus - gingvitą, stomatitą, burnos gleivinės apdangalo pažeidimus. Turint I ir II laipsnio arterinę hipertenziją patariama gerti nuovirus iš galinsogos žolės, šaknų arba viso augalo. Opas ir žaizdas patariama plauti, dėti tamponėlius, sudrėkintus šaknų ar žolės nuoviru, galima ir jos sultimis.
Liaudies medicina teigia, kad šios žolės šaknų preparatai pasireiškia karščiavimą mažinančiu ir karštligę slopinančiu poveikiu, o pačios žolės preparatai reguliuoja medžiagų apykaitą. Lapuose esančios medžiagos skatina medžiagų apykaitos procesus ir normalizuoja imuninės sistemos darbą.
Kaip pasigaminti galinsogos preparatus:
- Galinsogos žolės nuoviras: 1 valgomąjį šaukštą sudžiovintos arba 3 valgomuosius šaukštus žalios susmulkintos žolės užpilti stikline šalto vandens, užvirus įdėti į kitą puodą su verdančiu vandeniu ir palaikyti jame 3-5 min. Nukaitus, palikti šiltai, apsukus indą su nuoviru rankšluosčiu 1 valandai. Nufiltravus patariama gerti 1-2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną.
- Galinsogos šaknų nuoviras: 1 valgomąjį šaukštą sausų, susmulkintų šaknų užplikyti stikline verdančio vandens ir dar pavirinti 4-5 min. Nukėlus nuo viryklės, palikti ramybės būsenoje 1 val. Nufiltravus, gerti 1-2 valgomasis šaukštus 3-4 kartus per dieną.
- Užpilas reumatizmo gydymui (išoriniam naudojimui): Paikite 1 stiklinę sudžiovintos žolės ir užpilkite 1 litru verdančio vandens. Statykite ant labai silpnos ugnies ir pavirkite 3-5 minutes. Po to palikite atšalti. Patariama naudoti kompresėliams ant probleminių vietų.
Galinsogos šaknų nuoviras, liaudies medicinos žinovų nuomone, padės sustabdyti kraujavimą iš gimdos, sumažins arterinį kraujospūdį, pagerės žaizdų užgijimas, dedant ant jų tamponėlius, sudrėkintus nuovire.
Portulakas: privalumai ir panaudojimas
Nors galinsogos gali būti įkyrios daržų ir sodų „gyventojos“, jų vertingumas liaudies medicinoje ir maistingumas verčia permąstyti požiūrį į šį augalą. Tai vienas iš daugelio gamtos turtų, kuris, atidžiau pažvelgus, atsiveria naujomis, naudingomis savybėmis.
Lietuvoje taip pat paplitusios ir kitos piktžolės, kurios, kaip ir galinsogos, turi vertingų savybių: varpučiai, kiaulpienės, kiečiai, žliugės. Varpučiai išsiskiria itin stipria šaknų sistema, kiaulpienės - storomis ir ilgomis šaknimis, kiečiai - maloniu kvapu ir eteriniu aliejumi, o žliugės - gebėjimu išgyventi nepalankiomis sąlygomis.
