Lietuvių vaikų literatūros istorija turtinga ir įvairi, o pastaraisiais dešimtmečiais ji patyrė tikrą pakilimą. Šiuolaikiniai autoriai ne tik tęsia senas tradicijas, bet ir drąsiai eksperimentuoja, kurdami originalius ir patrauklius kūrinius mažiesiems skaitytojams.
Vaikų literatūros raidos etapai Lietuvoje
Pirmieji lietuvių rašytojų kūriniai vaikams pasirodė XIX a. viduryje, tačiau nuosekli vaikų literatūra atsirado tik XX amžiuje. 1864-1904 metais, kai Lietuva priklausė carinei Rusijai, buvo uždrausta viešai vartoti lietuvių kalbą, o tai turėjo įtakos ir literatūros vystymuisi. 1918-1940 metai, pirmieji nepriklausomybės metai, buvo produktyvus metas visoms meno rūšims, įskaitant vaikų literatūrą. 1945 m. jau buvo susiformavę visi vaikų literatūros žanrai.
Nuo 1940 iki 1990 m. Lietuva buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, todėl literatūra ir menas negalėjo savarankiškai plėtotis, buvo pilna ideologizmo ir pamokymų. Tik apie 1975 metus literatūrinė pasaka, apsakymas, poezija ir dramaturgija tapo autentiškesni, pradėjo rodyti vaiko pojūčius ir mentalitetą.
1990 metais Lietuva iškovojo Nepriklausomybę, o XXI amžiaus literatūra tapo natūralia prieš tai prasidėjusių procesų tąsa. Šiuolaikinė vaikų literatūra nebėra ideologiškai kontroliuojama, nėra cenzūros. Skaitytojai gali naudotis vadinamąja „buržuazinio“ laikotarpio literatūra bei visa pasaulinės literatūros klasika. Verstinė literatūra tapo svarbiu pavyzdžiu lietuvių rašytojams.
Šiuolaikinės lietuvių vaikų literatūros tendencijos
Kęstutis Urba, literatūros tyrinėtojas, teigia, kad visais raidos tarpsniais vaikų literatūra remiasi tautosaka. Naujaisiais laikais ypač aktyviai tautosaka naudojosi poetas Martynas Vainilaitis (1933-2006), sukūręs apie dešimt eiliuotų literatūrinių pasakų, paremtų lietuvių liaudies pasakomis, sakmėmis, padavimų motyvais. Liaudies motyvų įvaizdžiai atsiskleidė Leonardo Gutausko, Selemono Paltanavičiaus kūriniuose. Mitologines būtybes vaikams pristatė etnologas Gintaras Beresnevičius (1961-2009).
XXI amžiaus vaikų literatūroje nauja yra nonsenso stilistika, kurią įtvirtina jaunesnės kartos rašytojai. Visų pirma čia paminėtinas Vytautas V. Landsbergis (g. 1962 m.), Vilniaus universitete baigęs lietuvių filologiją ir studijavęs kino bei teatro režisūrą. Jo knygos vaikams pasižymi netikėtomis žanrinėmis jungtimis, absurdo ir dvasinių temų derinimu.
Jaunesniosios kartos autoriams taip pat priskiriami Nijolė Kepenienė (g. 1957 m.), debiutavusi pasakų knygele „Labanakt“, ir Sigitas Poškus (g. 1957 m.), eksperimentuojantis su kalba ir kuriantis knygas, kuriose žaidžiama vien garsais.
Postmodernius literatūrinius pasaulius plėtoja Renata Šerelytė (g. 1970 m.), dirbusi vaikų žurnale „Žvaigždutė“. Jos prozos teminis laukas - dažniausiai mažo miestelio buitis, kurioje nėra romantizmo, tačiau vyrauja gamtos vaizdai ir kvapai. Ši autorė geba nagrinėti skaudžias moralines ar socialines problemas.
Bitė Vilimaitė (g. 1943 m.) yra dar viena autorė, nagrinėjanti aktualias problemas. Jos novelių rinktinė „Papartynų saulė“ sulaukė didelio pripažinimo. B. Vilimaitę jaudina yranti šiuolaikinė šeima, auganti vienatvė ir nykstantis meilės jausmas. Ji geba pateikti įvairių veikėjų požiūrius ir rodyti pasaulį kito žmogaus akimis.
Kazys Saja (g. 1932 m.) - dramaturgas ir prozininkas - aktualiausias gyvenimo problemas nagrinėja naujame savo kūrinyje „… kurio niekas nemylėjo“. Knygoje vyrauja blogio pasaulis, tačiau pabaigoje konstatuojama, kad materijai prasmę suteikti gali tik meilė.
Vytautas Račickas (g. 1954 m.) yra vienas populiariausių vaikų rašytojų, kasmet patenkantis į skaitomiausių autorių penketuką. Jo realistinės prozos pavyzdys - knyga paaugliams „Baltos durys“.
Gendrutis Morkūnas (1960-2009), fizikos mokslų daktaras, kūrė vaikams tik 5 metus, tačiau jo knygos, tokios kaip „Iš nuomšiko gyvenimo“, „Vasara su kaštonu“, „Grįžimo istorija“, „Velniškai karštos atostogos“, pasižymi realizmo apraiškų susipynimu su nonsenso triukais, vizijomis ir metaforiškais vaizdais.
Pastaraisiais metais praturtėjo problemų novelės kryptis, kuri pasirodė jau 1985 m. Gintarė Adomaitytė (g. 1954 m.) apysakoje „Laumžirgio namai“ vaizduoja moterų, mergaičių likimus naujoje socialinėje realybėje.
Naują reiškinį pristato Vilė Vėl (g. 1953 m.), kurios knygoje „Parašyk man iš Afrikos“ pagrindinis herojus yra diplomato sūnus.
Ona Jautakė (g. 1954 m.) sėkmingai sukūrė šiuolaikinį teigiamą herojų - paauglį.
Vyresniosios kartos rašytoja Vytautė Žilinskaitė (g. 1930 m.) ir toliau aktyviai kuria. Jos apysaka-pasaka „Kelionė į Tandadriką“ pasakoja apie vaikų išmestus žaisliukus, kurie randa erdvėlaivį ir išskrenda laimės ieškoti į žaislų planetą. Knyga savyje talpina gerokai daugiau nei paprastą nuotykių istoriją, autorė neslepia aštrių kampų, kalba linksmai, bet kartu ir rimtai.
Dabartinis skaitytojas mėgsta intriguojančius siužetus, atspindinčius šiuolaikines realijas, ir mielai renkasi žaismingas, linksmas istorijas. Šia kryptimi populiarumo siekia ir užsienio rašytojos Meg Cabot, Hotense Ullrich, Louise Rennison. Kristina Gudonytė parašė romaną „Blogos mergaitės dienoraštis“, kurio herojė - maištaujanti 15 metų Kotryna. Autorė puikiai apnuogina suaugusiųjų „ego“.
„Trise prieš mafiją“ - bene pirmoji lietuvių detektyvinė apysaka, į nelengvą vaikų globos namų auklėtinių gyvenimą įvedanti meilę, išdavystę, apgaulę ir nuoširdumą.
Lietuvoje jaučiamas didžiulis lietuvių autorių knygų vaikams pakilimas - gražios, įdomios, išskirtinės, iliustruotos, eiliuotos, socialinėmis temomis kalbančios, jautrios knygos džiugina mažuosius skaitytojus ir jų tėvus.
Vaikų rašytojos Evelinos Daciūtės eilėraščiai patiks 3-8 metų vaikams. Lengvi, žaismingi, šilti eilėraščiai pasakoja apie vaikų patirtis, kasdienybę, svajones, meilę ir užsispyrimą. Svarbiausia, kad visada šalia būtų mama.
Tomas Dirgėla yra vienas populiariausių lietuvių vaikų rašytojų, kurio knygos leidžiamos pakartotinai ir verčiamos į užsienio kalbas. Jo detektyvinė serija „Domas ir Tomas“ tiesiog pakeri vaikus. T. Dirgėla stengiasi, kad skaitymas taptų pramoga, tačiau po humoru slepia ir rimtesnes temas, pavyzdžiui, disleksijos sutrikimą ar tėvų skyrybas.
Indrė Zalieckienė pati rašo ir iliustruoja savo knygas. Jos knygoje „Stebuklingi senelio batai“ rasite tris spalvotus langelius, pro kuriuos žvelgiant į iliustracijas, ryškėja trys skirtingos tikrovės: tai, ką mes įpratę matyti, kaip herojus iš tiesų jaučiasi, ir ko jis norėtų.
Poetė, daugelio vaikiškų knygų autorė Ramutė Skučaitė, viena iš nedaugelio vaikų poečių, apdovanota nacionaline kultūros ir meno premija, savo knygoje „Miesto pasakos“ nedidelėmis, šmaikščiomis, nostalgiškomis ar pamokančiomis eiliuotomis istorijomis supažindina vaiką su pirmaisiais skaičiais ir pagrindinėmis spalvomis.
Knyga „Kakė Makė ir svajonių gimtadienis“ su miela, išdykėle heroje Kakę Make, pasakoja paprastučiais tekstais ir, žinoma, piešiniais.
Knygos vaikams autorius ir leidėjas, režisierius Vytautas V. Landsbergis teigia, kad knygos vaikams gali atlikti labai svarbų darbą ir turi dvejopą paskirtį, ypač neramumų laikais.
Rašytojas ir iliustruotojas Kęstutis Kasparavičius įsitikinęs, kad pasakų skaitymas su vaikais kuria saugumo jausmą, padeda atsiverti ir užduoti klausimus, kurių vaikai šiaip klausti nedrįstų. Jo knygos, pavyzdžiui, „Iš nuomšiko gyvenimo“, pasižymi realizmo ir nonsenso derinimu.
Kęstutis Kasparavičius yra vienas iš tų autorių, kurie kuria ir tekstą, ir patys iliustruoja savo knygas. Jo kūryba yra išversta į daugybę kalbų ir išleista tolimiausiose šalyse.
Gintarė Adomaitytė (g. 1954 m.) apysakoje „Laumžirgio namai“ vaizduoja moterų, mergaičių likimus naujoje socialinėje realybėje.
Marius Marcinkevičius - knygų vaikams rašytojas, poetas, prozininkas, gydytojas, keliautojas ir tėtis. Gražiausių knygų „Draugystė ant straublio galo“, „Maži eilėraščiai mažiems“ autorius. Už knygą vaikams „Sivužas“ apdovanotas dr. A. Petriko literatūrine premija. Jo knygos išverstos daugiau nei į dešimtį kalbų, pagal jas statomi spektakliai, kuriamos dainos vaikams.
Viena naujausių knygų - „Vilnius. Vija ir Meška miestinėja“. Tai pažintinė knyga - miesto gidas 7-12 m. vaikams ir visai šeimai. Nuotaikingoje kelionėje po Lietuvos sostinę jus lydės mergaitė Vija ir išdykusi jos šunytė Meška.
Knygos autorė Rūta Norkūnė - kūrybinga gidė ir edukatorė, viena iš „Idėjų karalystės” įkūrėjų, arba tiesiog - Vilniaus istorijų pasakotoja. Ji veda ekskursijas vaikams ir suaugusiems.
Antroji knyga apie laukinį arklį Dominyką, pamilusį rugiagėlę Svajonę. Dominykas iškeliauja į kosmoso platybes ieškoti savo mylimajai stebuklingo karšto brangakmenio.
Knygos autorė rašytoja ir leidėja Danguolė Kandrotienė nuo pat mažens mėgo skaityti, todėl nenuostabu, kad dienų dienas leisdavo bibliotekoje.
Knyga „Mažas kaip vabalėlis” - trumpa istorija apie pasaulį atrandantį vabalėlį. Dėl unikalaus jos turinio skirtingos amžiaus grupės knygą pažins skirtingais lygmenimis.
Knygos autorė Kotryna Zylė - vaikų ir jaunimo knygų autorė - rašytoja, iliustruotoja, dizainerė, už savo kūrybą pelniusi ne vieną apdovanojimą.
Dvidešimt septynios istorijos - ir tiek pat Juzulių. Jie iš Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, kitų etnografinių Lietuvos rajonų. Todėl kartais vietos tarme prabyla.
Marius Marcinkevičius - knygų vaikams rašytojas, poetas, prozininkas, gydytojas, keliautojas ir tėtis.
Naujausia mylimos poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių knyga vaikams su Marijos Smirnovaitės iliustracijomis.
Knygos autorės - sesės Agnė ir Monika - kviečia tave pasivaikščioti miesto gatvių labirintais kartu!
Rašytoja Ignė Zarambaitė skaitytojų ir literatūros kritikų jau įvertinta už vaikams ir paaugliams skirtas knygas „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“, „Stebuklingi senelio batai“, „Skudurinukė“, „Juodavandeniai“.
Tomas Dirgėla yra vienas populiariausių lietuvių vaikų ir jaunimo rašytojų. Jo knygos leidžiamos pakartotinai ir verčiamos į užsienio kalbas.
Dabartiniai populiarūs autoriai ir jų kūryba
Vienas iš populiariausių vaikų rašytojų, kasmet patenkąs į skaitomiausių autorių penketuką, yra Vytautas Račickas (g. 1954 m.). Jo realistinės prozos pavyzdys gali būti kūrinys „Baltos durys“.
Gendrutis Morkūnas (1960-2009), fizikos mokslų daktaras, kūrė vaikams tik 5 metus. Jo knygos „Iš nuomšiko gyvenimo“, „Vasara su kaštonu“, „Grįžimo istorija“, „Velniškai karštos atostogos“ pasižymi realizmo apraiškų susipynimu su nonsenso triukais, vizijomis ir metaforiškais vaizdais.
Gintarė Adomaitytė (g. 1954 m.) apysakoje „Laumžirgio namai“ vaizduoja moterų, mergaičių likimus naujoje socialinėje realybėje.
Vilė Vėl (g. 1953 m.) pristato naują reiškinį knygoje „Parašyk man iš Afrikos“, kurios pagrindinis herojus yra diplomato sūnus.
Ona Jautakė (g. 1954 m.) sėkmingai sukūrė šiuolaikinį teigiamą herojų - paauglį.
Vytautė Žilinskaitė (g. 1930 m.) parašė apysaką-pasaką „Kelionė į Tandadriką“, kurioje pasakojama apie vaikų išmestus žaisliukus, ieškančius laimės.
Kristina Gudonytė parašė romaną „Blogos mergaitės dienoraštis“, kurio herojė - maištaujanti 15 metų Kotryna.
Tomas Dirgėla yra vienas populiariausių lietuvių vaikų ir jaunimo rašytojų. Jo knygos leidžiamos pakartotinai ir verčiamos į užsienio kalbas. Jo detektyvinė serija „Domas ir Tomas“ sulaukė didelio populiarumo.
Evelina Daciūtė rašo eilėraščius vaikams, kurie patiks 3-8 metų amžiaus skaitytojams.
Kęstutis Kasparavičius yra ne tik rašytojas, bet ir iliustruotojas. Jo knygos išverstos į daugybę kalbų.
Ramutė Skučaitė yra viena iš nedaugelio vaikų poečių, apdovanota nacionaline kultūros ir meno premija.
Lina Žutautė yra žinoma knygų vaikams autorė, ypač populiari jos herojė Kakė Makė.
Knygų leidybos ir skaitymo skatinimo tendencijos
Šiuo metu vykdoma įvairių skaitymo skatinimo programų. Nuo 2018 m. autoriams už knygų panaudą bibliotekose kasmet paskirstomas kompensacinis atlyginimas. 2018 m. autoriams buvo paskirstyta 239 957 Eur.
2017 m. bibliotekose populiariausių autorių ir knygų dešimtukuose vyravo tokie autoriai kaip Vytautas Račickas, Lina Žutautė, Kęstutis Kasparavičius, Vytautas V. Landsbergis vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje.
Dabartinis skaitytojas mėgsta intriguojančius siužetus, atspindinčius šiuolaikines realijas, ir mielai renkasi žaismingas, linksmas istorijas. Šia kryptimi populiarumo siekė užsienio rašytojos Meg Cabot, Hotense Ullrich, Louise Rennison.
Tradicinis, kasmetinis literatūros festivalis vaikams ir jaunimui „Vaikų knygų sala“ vyksta virtualioje platformoje, kviesdamas į susitikimus su garsiausiais knygų rašytojais ir iliustruotojais.
Kęstutis Kasparavičius įsitikinęs, kad meilė knygoms prasideda nuo paveikslėlių, juk juos pirmiausia nagrinėjame knygose, kol dar nemokame skaityti.
Evelina Daciūtė tiki, kad skaitantis ar knygos besiklausantis vaikas pirmiausia turi justi, kad pasakojama apie jo pasaulį. Svarbu nepamiršti, kad vaikai mėgsta juoktis.
Prof. Jolantos Zabarskaitės pokalbis su vaikų rašytoju Tomu Dirgėla
Kiekviena tauta turi savo literatūros kanoną, klasikines knygas. Tai, kas išsilaiko per šimtmečius, ilgus dešimtmečius, yra vertinga. Vaikų literatūra turi išlaikyti tam tikrą kokybės egzaminą.
Viena iš svarbiausių tendencijų yra knygų iliustracijų suklestėjimas. Tai padeda pritraukti vaikų dėmesį ir padaryti knygas patrauklesnes.
Deja, reikia paminėti ir vieną liūdną reiškinį: menkėja poezija vaikams, kuri Lietuvoje turi labai stiprias ir senas tradicijas. Tačiau tikimasi, kad ši situacija yra laikina.
tags: #dabartinis #lietuviu #vaiku #rasytojas
