Lietuvoje sparčiai daugėja gaminančių vartotojų - jų skaičius jau viršijo 172 tūkst., o vien per vasarį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prijungė beveik 1,7 tūkst. naujų klientų. Ryškiausia pastarųjų mėnesių tendencija - sparčiai augantis nutolusių gaminančių vartotojų skaičius. Iš visų vasarį prijungtų naujų klientų daugiau nei pusė pasirinko būtent šį modelį. ESO duomenimis, apie 1 tūkst. Šis modelis patrauklus dėl lankstumo - vartotojai gali paskirstyti elektrinės generaciją skirtingiems objektams. Pavyzdžiui, elektrinę įsirengus sodyboje, jos pagamintą energiją galima naudoti ir miesto bute. Per vasarį prijungtų stogo elektrinių įrengtoji galia siekė 16 MW, o nutolusiems vartotojams priskirta daugiau kaip 24 MW leistinos generuoti galios. Vidutiniai rodikliai taip pat išlieka stabilūs: privatūs vartotojai dažniausiai įsirengia apie 14 kW galios elektrines, o verslas - gerokai didesnes, vidutiniškai apie 92 kW. Nors vasarį saulės elektrinių generacija išlieka sezoniniu požiūriu kuklesnė, bendras pagamintos elektros kiekis siekė 40,1 GWh - panašiai kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu. Palyginus su situacija prieš dvejus metus, progresas akivaizdus - tuomet vasarį pagamintos elektros kiekis buvo beveik tris kartus mažesnis.
Artėjantis aktyvus saulės sezonas yra tinkamas metas vartotojams įsivertinti savo elektrinių veikimą ir pasiruošti efektyvesniam jų išnaudojimui. Vien per vasarį ESO sulaukė beveik 3 tūkst. naujų paraiškų: daugiau kaip 2,4 tūkst. gyventojų planuoja įsirengti elektrines, o dar apie 500 siekia padidinti jau turimą galią.
Šiuo metu bendra gaminančių vartotojų įrengtoji galia Lietuvoje siekia apie 2,3 GW ir sudaro maždaug ketvirtadalį visos šalies elektros gamybos galios. ESO klientai taip pat gali greitai pasitikrinti, kokią galią konkretus objektas gali perduoti į tinklą - tai padaryti galima ESO interneto svetainėje, įvedus objekto numerį.
Daugiau kaip 270 tūkst. kWh elektros energijos per metus sunaudojanti Jurbarko rajono Smalininkų technologijų ir verslo mokykla nusprendė imtis taupymo ir įsirengti saulės elektrinę. Mokykla pateikė paraišką Europos Sąjungos finansavimui ir gavo paramą įsigyti apie 25 tūkst. eurų kainuojančiai 30 kW saulės elektrinei, kuri per metus pagamintų apie 30 tūkst. kWh energijos.
Mokyklos atstovai tikėjosi, kad elektrinės prijungimas daug nekainuos, kadangi įstaiga turi 150 kW elektros įvadą, tačiau iš ESO sulauktos prijungimo sąlygos apstulbino. Bendrovė nurodė, kad visa prijungimo kaina sieks daugiau kaip 826 tūkst. eurų (lygiai 1 mln. eurų su PVM), o per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo reikėtų atlikti 600 tūkst. eurų avansinį mokėjimą.
Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ina Budrienė šios situacijos plačiau nekomentuoja, o ESO atstovai Delfi sako, kad saulės elektrinės prijungimo kainą išpūtė prasta transformatorių pastotės būklė bei siūlo mokyklai alternatyvas.
Pasiūlė galimas išeitis
ESO ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė teigia, kad bendrovės specialistai elektrinės prijungimo sąmatą paskaičiavo taip, kaip reikalauja įstatymai, o ji išaugo, nes paaiškėjo, jog prieš prijungiant elektrinę, pirmiausia reikėtų imtis remonto.
„Konkrečiame tinklo ruože skaičiuojant preliminarią sąmatą buvo įvertinta, kad reiktų atlikti transformatorių pastotės rekonstrukciją, keičiant abu galios transformatorius ir transformatorinės 110 kV ir 10 kV paskirstymo įrenginius, kur turėtų būti prijungta minėtos mokyklos saulės elektrinė“, - aiškina R. Juodkienė.
Pasak jos, ESO specialistai su mokyklos atstovais susisiekė ir paaiškino, kodėl bei kokie darbai reikalingi, taip pat pateikė ir galimas alternatyvas, kurios turint omenyje suvartojamą elektros energijos kiekį ir tai, kiek planuojama pagaminti ant stogo sumontavus saulės elektrinę, galėtų būti ekonomiškai naudingos.
ESO Smalininkų technologijų ir verslo mokyklai siūlo tris išeitis, kurios leistų pasinaudoti ir valstybės parama.
- Pirmoji galimybė - įsirengti kaupimo įrenginius ir gaminamą elektros energiją kaupti juose.
- Antroji alternatyva - įsirengti mažesnės galios saulės elektrinę, kurios pakaktų realiu laiku suvartojamai elektros energijai užsitikrinti, neatiduodant pertekliaus į ESO tinklus.
- Galiausiai, mokyklai taip pat buvo pasiūlyta nestatyti elektrinės ant nuosavo stogo, o apsvarstyti galimybę ją įsigyti iš saulės energetikos parkų.
„Raginame klientus prieš kreipiantis ir gaunant paramą, pirmiausia kreiptis į ESO dėl saulės elektrinės įrengimo ir išsiaiškinti, kokie yra tinklo galingumai toje vietoje, kur norima pajungti saulės elektrinę, taip pat labai svarbu gauti preliminarią ESO paskaičiuojamą preliminarią sąmatą“, - pažymi R. Juodkienė.
Reikia keisti įstatymus
Tuo metu energetikos ekspertas, Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad norint išvengti tokių situacijų, kokia susiklostė Smalininkuose, reikėtų keisti įstatymus.
„Kitaip nieko nebus. Nes dar ESO nėra įpareigoti investuoti į tinklą, siekiant prijungti daugiau gamintojų. Jie reaguoja ne proaktyviai, o reaktyviai - jei kas nors nori prisijungti, tada ESO paskaičiuoja, kiek tai kainuos, bet bendrovė pati neinvestuoja į tas pastotes ar tinklus, kur, tikėtina, gali būti daugiau gamintojų“, - aiškina M. Nagevičius.
Pasak jo, tai yra blogai, nes tokiu atveju investicijos išbarstomos ir nedaromos optimaliai bei efektyviai.
„Tokių atvejų visiškai išvengti neįmanoma, nes išties ne visur įmanoma prijungti saulės elektrinę. Bet politikams tai turėtų būti signalas, jog reikalingi pokyčiai, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau“, - teigia pašnekovas.
Anot M. Nagevičiaus, ESO įstatymais turėtų būti įpareigotas kiekvienais metais tam tikrą dalį savo investicijų nukreipti į priemones, kurios leistų padidinti saulės elektrinių kiekį, nelaukiant, kol kas nors konkrečioje vietoje užsimanys jas statyti: „Reikia ne laukti, kol ateis prašytojai, o patiems planuoti, kur jie galėtų ateiti.“
Rokiškio rajonas tapo pirmąja savivaldybe Lietuvoje, įgyvendinančia piliečių energetikos bendrijos modelį, kuris vienija viešojo sektoriaus įstaigas bendrai naudotis saulės energija. Savivaldybės inicijuota asociacija „Rokiškio saulės energijos parkas“ subūrė net 26 įstaigas ir įmones, o projektui į...
Iki gegužės 31 d. visų didesnių nei 100 kW galios saulės elektrinių savininkai Lietuvoje turės atlikti kibernetinio saugumo auditą ir pateikti saugumo atitikties deklaraciją ESO. Ekspertai tai vadina vienu reikšmingiausių pastarųjų metų pokyčių energetikos sektoriuje. Nors daliai verslų ši naujovė g...
Žiemos metu neretai sulaukiama giedrų, saulėtų dienų, todėl natūraliai kyla klausimas - kodėl saulės parkas beveik negamina elektros energijos? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad sistema neveikia, tačiau iš tiesų tai - prognozuojamas ir fiziškai pagrįstas reiškinys.
Lietuvos saulės energetikos sektorius pastaraisiais metais patyrė įspūdingą augimą. Tiek namų ūkiai, tiek verslas aktyviai investavo į saulės elektrines, siekdami mažesnių energijos sąnaudų, didesnio energetinio savarankiškumo ir atsako į geopolitinius iššūkius. Tačiau šiandien rinka susiduria su pa...
Vien per vasarį ESO sulaukė beveik 3 tūkst. naujų paraiškų: daugiau kaip 2,4 tūkst. gyventojų planuoja įsirengti elektrines, o dar apie 500 siekia padidinti jau turimą galią.
tags: #saules #energijos #inovaciju #diegimas #ikimokyklinese #istaigose
