39 savaitė nėštumo: kaip atpažinti ir gydyti viduriavimą saugiai

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, kupinas jaudulio, laukimo, tačiau taip pat ir daugybės fizinių bei emocinių pokyčių. Kūnas nėštumo metu yra jautresnis, todėl kiekvienas sutrikimas gali turėti įtakos bendrai savijautai. Viena iš nemalonių, tačiau gana dažnų problemų, su kuriomis gali susidurti būsimos mamos, yra viduriavimas. Nors daugelis nėščiųjų gali išsigąsti šio simptomo, svarbu žinoti, kad jis ne visada kelia grėsmę ir gali būti siejamas su natūraliais organizmo procesais. Tačiau tam tikrais atvejais viduriavimas gali būti signalas, kad su organizmu vyksta kažkas rimtesnio, todėl būtina suprasti jo priežastis ir mokėti tinkamai reaguoti.

Viduriavimas - tai būklė, kai tuštinamasi vandeningomis, skystos konsistencijos išmatomis tris ar daugiau kartų vienos dienos eigoje. Šis sutrikimas gali pasireikšti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, pradedant nuo pirmųjų mėnesių, kai vyksta intensyvūs hormoniniai pokyčiai, iki pat paskutinių savaičių, kai auganti gimda daro spaudimą vidaus organams.

Nėštumo metu viduriavimas nėra neįprasta būklė. Jis gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių - nuo natūralių fiziologinių pokyčių iki infekcijų ar net vartojamų maisto papildų. Svarbu suprasti, kad virškinimo sutrikimai gali atsirasti dėl natūralių fiziologinių priežasčių, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie infekciją ar kitas būkles, reikalaujančias medikų dėmesio.

Kodėl viduriuojama nėštumo metu?

Pagrindinės viduriavimo priežastys nėštumo metu yra kelios:

Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu organizme smarkiai kinta hormonų, ypač progesterono ir estrogenų, kiekis. Šie hormonai veikia ir virškinimo sistemą. Nors progesteronas dažniausiai lėtina žarnyno peristaltiką ir gali sukelti vidurių užkietėjimą, kai kurioms moterims dėl bendrų hormoninių svyravimų ir padidėjusio žarnyno jautrumo gali pasireikšti ir viduriavimas. Taip pat padidėjęs prostaglandinų kiekis vėlesniuose nėštumo etapuose gali skatinti gimdos susitraukimus ir veikti virškinamąjį traktą, sukeldamas stipresnę peristaltiką ir viduriavimą.
Mitybos pokyčiai: Sužinojusios, kad laukiasi, nemažai moterų suskumba koreguoti mitybą, siekdamos maitintis sveikiau arba dėl naujų skonio pojūčių. Dažnai padidėja vaisių, daržovių bei skaidulų vartojimas, siekiant pagerinti virškinimą ar aprūpinti vaisių visomis reikiamomis maisto medžiagomis. Tokie staigūs mitybos pokyčiai gali paveikti žarnyną ir išprovokuoti viduriavimą.
Maisto netoleravimas ar apsinuodijimas: Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis. Produktai, kuriuos anksčiau vartojote be jokių problemų (pavyzdžiui, pienas ar glitimo turintys gaminiai), staiga gali pradėti erzinti skrandį. Be to, nėščioji gali būti jautresnė maistinėms infekcijoms, pavyzdžiui, dėl bakterijų Salmonella ar Listeria. Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai šiek tiek nusilpsta, todėl moterys gali būti imlesnės virusinėms ir bakterinėms infekcijoms. Apsinuodijimas maistu, kurį sukelia bakterijos, tokios kaip Salmonella, E. coli ar Listeria, gali sukelti stiprų viduriavimą.
Stresas ir emocinė įtampa: Nėštumas - ne tik fizinis, bet ir emocinis iššūkis. Stresas, nerimas ar baimė dėl būsimų pokyčių gali tiesiogiai paveikti virškinimo sistemos veiklą ir paskatinti žarnyno veiklos sutrikimus, įskaitant viduriavimą.
Geležies ar kitų papildų vartojimas: Nėščiosioms skirti maisto papildai yra būtini vaisiaus vystymuisi, tačiau jie ne visada draugauja su būsimos mamos žarnynu. Kai kurios moterys pastebi, kad išmatas stipriai skystina jų vartojami prenataliniai vitaminai. Dažniausiai geležies preparatai sukelia vidurių užkietėjimą, tačiau kai kurios geležies formos ar didelės magnio dozės gali veikti kaip laisvinamieji.

Viduriavimas nėštumo metu gali būti klasifikuojamas pagal trukmę ir priežastį:

Ūmus viduriavimas: Trunka iki 14 dienų ir dažniausiai atsiranda netikėtai. Dažniausi sukėlėjai - virusai, bakterijos ar parazitai. Taip pat ūmus viduriavimas gali būti sukeltas maisto netoleravimo ar apsinuodijimo. Nors daugeliu atvejų jis praeina savaime per keletą dienų, nėščiosioms svarbu ypač atidžiai stebėti skysčių balansą ir organizmo reakciją.
Lėtinis ar pasikartojantis viduriavimas: Jei viduriavimas trunka ilgiau nei dvi savaites arba vis kartojasi su pertraukomis, tai jau laikoma lėtiniu. Tokiu atveju gali būti įtariamos virškinimo sistemos ligos, maisto netoleravimas ar net stresas.
Viduriavimas dėl infekcijos: Šis viduriavimas dažniausiai pasireiškia staiga, su papildomais simptomais - pykinimu, vėmimu, pilvo spazmais, kartais net karščiavimu. Tokiu atveju būtina saugotis dehidratacijos ir nedelsti.
Neinfekcinis viduriavimas: Ne visada problema kyla dėl bakterijų ar virusų. Kartais viduriavimą sukelia hormoniniai pokyčiai, nervinė įtampa, netoleruojamas maistas ar nauji papildai. Ši forma dažniausiai yra lengvesnė, be karščiavimo ar dehidratacijos požymių, tačiau vis tiek reikalauja dėmesio.

Nėštumo pabaigoje, ypač likus kelioms savaitėms ar dienoms iki gimdymo termino (nuo 37-os savaitės), viduriavimas gali būti visiškai natūralus reiškinys ir signalas, kad netrukus prasidės gimdymas. Tai nėra tiesiogiai kenksminga vaisiui, tačiau svarbu atskirti, ar tai susiję su artėjančiu gimdymu, ar su kitomis priežastimis.

Kada viduriavimas nėštumo metu yra pavojingas?

Nors viduriavimas dažnai praeina savaime ir nesukelia ilgalaikių pasekmių, nėštumo metu situacija yra kiek jautresnė. Organizmo dehidratacija, mikroelementų netekimas ir bendras silpnumas gali paveikti ne tik motinos, bet ir vaisiaus būklę. Ypač pavojinga, jei viduriavimas yra labai intensyvus, dažnas (6-8 kartus per dieną ar daugiau) ir lydimas kitų simptomų.

Pavojingi simptomai, dėl kurių būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:

Viduriavimas trunka ilgiau nei 2 dienas ir nėra jokių pagerėjimo ženklų.
Išmatose pasirodo kraujo ar gleivių.
Lydi aukšta temperatūra (>38°C).
Atsiranda stiprūs pilvo skausmai ar spazmai.
Prasideda vėmimas, kuris neleidžia išgerti pakankamai skysčių.
Pasireiškia sąrėmių tipo pilvo susitraukimai ar kraujingos išskyros iš makšties.
Jaučiamas stiprus silpnumas, galvos svaigimas, padažnėjęs pulsas.
Sumažėjęs šlapinimasis, burnos džiūvimas, sausos akys, raumenų trūkčiojimai - tai ženklai, kad organizmas netenka daug skysčių ir elektrolitų (dehidratacija).

Šie simptomai gali rodyti rimtesnį infekcinį procesą arba net kelti grėsmę nėštumo eigai, todėl laiku suteikta pagalba gali būti lemiama.

Ką daryti esant viduriavimui nėštumo metu?

Pastebėjus viduriavimo požymius nėštumo metu, pirmas žingsnis - nepanikuoti. Daugeliu atvejjų tai būna laikinas organizmo atsakas į mitybos, hormonų ar aplinkos pokyčius. Tačiau svarbu nedelsti ir imtis tinkamų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias dehidratacijai ir komplikacijoms.

Mitybos korekcija ir lengvas racionas

Pirmosiomis dienomis rekomenduojama rinktis lengvai virškinamą, švelnų maistą, kuris neapsunkina žarnyno, bet tuo pačiu suteikia būtinų medžiagų. Geriausiai tinka:

Virti ryžiai be prieskonių
Virtos morkos ar moliūgas
Trapučiai, skrudinta balta duona
Bananai (juose yra natūralaus kalio)
Virtos bulvės be riebalų

Kol simptomai nepraeina, reikėtų vengti žalių vaisių ir daržovių, pieno produktų, riebių ar keptų patiekalų, aštrių prieskonių bei kavos. Taip pat patariama laikytis mažai skaidulų turinčios dietos, kuri neapkrautų skrandžio ir palengvintų virškinimo sistemos darbą tol, kol normalizuosis žarnyno būklė.

Skysčių ir elektrolitų atstatymas

Svarbiausia - nuolatinis ir pakankamas skysčių vartojimas. Rekomenduojama gerti:

Paprastą virintą vandenį mažais gurkšneliais
Silpną arbatą (pvz., ramunėlių arba juodą be cukraus)
Elektrolitų tirpalus iš vaistinės (pvz., „Rehydron“)
Kompotus ar lengvus ryžių nuovirus

Labai svarbu atstatyti prarastus organizmo skysčius, todėl rekomenduojama gerti daug vandens ir elektrolitų turinčių gėrimų. Jei šlapinimasis tampa retas ar šlapimas tamsus, tai jau ženklas, kad organizmui trūksta skysčių - tokiu atveju reikia gerti dar dažniau.

Vaistų saugumas nėštumo metu

Svarbu atsiminti, kad ne visi vaistai nuo viduriavimo yra saugūs nėščioms moterims. Be gydytojo leidimo nerekomenduojama vartoti „Imodium“ ar kitų stipriai veikiančių preparatų. Kai kurie priešviduriavimo vaistai gali būti nesaugūs tam tikrais nėštumo tarpsniais. Saugiausiais laikomi:

Smecta (diosmektitas): natūralios kilmės adsorbuojanti medžiaga, tinkama nėščiosioms.
Probiotikai: padeda atkurti žarnyno mikroflorą, ypač jei viduriavimą sukėlė maistas ar stresas.

Bet kokiu atveju prieš vartojant bet kurį vaistą svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei tai pirmas nėštumas arba yra buvę komplikacijų.

Vaistų vartojimas nėštumo metu 1

Kada būtina medicininė pagalba?

Jei per 24-48 valandas nebūna pagerėjimo, o simptomai stiprėja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba nėštumą prižiūrintį specialistą. Nereikia laukti, kol situacija pablogės - ypač jei jaučiamas bendras silpnumas, dehidratacijos požymiai ar vaisiaus judesių pokyčiai. Kai kuriais atvejais priežastis gali būti infekcija, kuri reikalauja gydymo antibiotikais.

Trumpalaikis viduriavimas dažniausiai nekelia grėsmės kūdikiui. Pavojus atsiranda tik tada, jei organizmas smarkiai netenka skysčių ir maistinių medžiagų. Svarbiausia klausyti savo organizmo signalų, išlikti ramioms ir, jei kyla abejonių, pasitarti su gydytoju.

Siekiant išvengti nemalonių virškinimo sutrikimų nėštumo metu, ypatingą dėmesį reikėtų skirti higienai ir maisto saugai. Nėščiųjų imuninė sistema yra jautresnė, todėl svarbu atidžiai rinktis maistą, vengti nepasterizuotų pieno produktų, žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies, mėsos bei kiaušinių. Vaisius ir daržoves būtina plauti itin kruopščiai.

Viduriavimas nėštumo metu - tai nemaloni, bet dažnai negrėsminga būsena, kurią sukelia hormoniniai pokyčiai, pasikeitusi mityba, emocinis stresas ar net papildai. Svarbiausia - gebėti atskirti, kada tai yra laikinas nepatogumas, o kada signalas apie rimtesnę sveikatos problemą. Laiku sureagavus, pakeitus mitybą ir užtikrinus pakankamą skysčių kiekį, dažniausiai viskas susitvarko be komplikacijų.