Gyvūnų terapija, dar vadinama zooterapija, apima įvairių gyvūnų naudojimą terapinių tikslų pasiekimui, siekiant pagerinti emocinę gerovę ir fizinę sveikatą. Ši terapija remiasi idėja, kad gyvūnai gali padėti žmonėms spręsti psichologinius, emocinius ir socialinius iššūkius. Pastaraisiais metais gyvūnų terapija išpopuliarėjo, o moksliniai tyrimai patvirtino jos naudą įvairių grupių, įskaitant vaikus, senjorus ir asmenis, patyrusius traumų ar ligų.
Viena iš gyvūnų terapijos formų yra felinoterapija - terapija, kurios metu naudojamos katės. Nors felinoterapija nėra tokia populiari kaip šunų ar žirgų asistuojamoji terapija, visgi ji gali būti labai naudinga. Ji ypač tinkama tiems, kurie dėl savo ligos negali bendrauti su dideliais gyvūnais, yra alergiški šunims, turi tam tikrų nuostatų ar baimių kitų gyvūnų atžvilgiu.
Katės, lygiai taip pat kaip šuo ar žirgas, gali būti naudingos žmogaus sveikatai. Felinoterapija - vienas iš gyvūnų asistuojamosios terapijos būdų, kuomet į terapinį procesą įtraukiamos katės. Tiesa, tai turi būti specialiai tam atrinkti ir paruošti gyvūnai.
Katės terapinės savybės
Nors katės mistinėmis, ypatingų galių turinčiomis būtybėmis laikomos nuo senų senovės, visgi terapinės katės savybės buvo atrastos gerokai vėliau. „Manoma, kad tikslingos felinoterapijos, kaip ji suprantama dabar, užuomazgos galėjo atsirasti maždaug XVIII amžiuje. O XX amžiuje kačių terapija išpopuliarėjo visame pasaulyje“, - pasakojo gyvūnų elgsenos specialistė.
Katės sugeba pasiimti iš žmogaus neigiamą energiją: tą, kurią gauname dienos metu ir ypač tą, kurią spinduliuoja nesveikas organas. Katės gydo ligas, bandydamos „užlopyti“ mūsų biolauko energines skyles. Taip pat šie gyvūnai geba spinduliuoti tam tikras vibracijas, kurios teigiamai veikia žmogaus sveikatą. Pavyzdžiui: garso bangos, vibracijos, gyvūno šiluma, silpnos srovės elektros srovė.
Katės murkimas skleidžia 27-44 Hz garso bangą; tai ultragarsinės bangos diapazonas, dažnai naudojamas gydomuosiuose prietaisuose. Todėl šis garsas teigiamai veikia žmogaus organizmą ir sugeba pagerinti imunitetą. Katės kūno temperatūra šiek tiek didesnė nei žmogaus - 38-39 laipsniai; tai yra optimali temperatūra, naudojama šildančiosioms procedūroms atlikti. Kai katė yra glostoma, ji generuoja silpnas elektros bangas, kurios pajėgios raminti ir normalizuoti nervų sistemos veiklą, sumažinti padidėjusį arterinį spaudimą, mažinti skausmą.
Eksperimentais yra įrodyta (Foks M. ir kiti, 2006), kad katės glostymas normalizuoja pulsą ir arterinį kraujospūdį bei formuoja psichologinio komforto jausmą. Remiantis neseniai spausdinta literatūra (2009 m.), kačių mylėtojai tris kartus rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, jų gyvenimo trukmė ilgesnė 4 - 5 metais bei jie 18 proc. rečiau patiria insultą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad sąveika su gyvūnais gali teigiamai paveikti emocinę gerovę, mažinant stresą, nerimą ir depresiją. Tyrimų rezultatai patvirtina, kad pacientai, dalyvaujantys gyvūnų terapijoje, dažnai praneša apie geresnę bendra savijautą. Pavyzdžiui, studijos skelbia, kad asmenys, kurie turėjo galimybę bendrauti su terapiniais gyvūnais, patyrė mažesnį streso lygį ir pagerėjo jų psichinė būsena.
Kalbant apie fizinę sveikatą, gyvūnų terapija taip pat gali būti naudinga reabilitacijos procesams. Tyrimai rodo, kad gyvūnų buvimas gali sumažinti skausmą ir padidinti reabilitacijos veiksmingumą. Pavyzdžiui, pacientai, kurie dirba su terapiniais gyvūnais, dažnai rodo didesnį fizinį aktyvumą ir motyvaciją atlikti pratimus, kurie yra būtini jų sveikatos atstatymui.
Katino glostymas nuramina, net įveda į savotišką transą, atpalaiduoja kūną ir mintis, gydo depresiją. Katė gyvena „čia ir dabar“, mokydama ir mus pamiršti praeities nuoskaudas ir nesirūpinti perdėtai dėl rytojaus. Be to, rūpinimasis silpnesniu ugdo altruizmą, atjautą, ypač tai aktualu vaikams ir linkusiems į dirglumą žmonėms.
Taip pat teko rasti informacijos, kad katės gali puikiai gydyti skausmus dėl osteochondrozės ar kitų ligų, pagreitinti kaulų lūžimų gijimą bei padėti išvengti osteoporozės, mat kačių žemo dažnio murkimo garsas (infragarsas 4-16 Hz bei girdimojo dažnio garso bangos) veikia panašiai kaip fizioterapija.
Lietuvoje kačių terapija dar ne taip išpopuliarėjusi. Apie šią gyvūnų terapijos rūšį pasakoja gydytoja psichiatrė psichoterapeutė ZITA ALSEIKIENĖ. Žodis „gydymas“ (lot. therapia) reiškia tam tikros ligos ar problemos gydymą (siaurąja prasme) arba bendrai teigiamą poveikį sveikatai ir organizmo funkcijoms. Kai išgirstame žodį „gydymas“, pirmiausia pagalvojame apie medikamentų poveikį (na dar ir chirurgija galėtų būti), tuo tarpu antra žodžio dalis „-terapija“ pridedama prie įvairiausių gydymo metodų, pvz., elektroterapija, radioterapija, aromoterapija, animaloterapija ir kt.
Tiek namuose tarp šeimos narių ar svečių, tiek tarp pirmą kartą sutiktų žmonių. Teko girdėti nemažai istorijų, kai katės „prisijaukina“ jų nemėgstančius žmones, kurie paskui be kačių savo gyvenimo nebeįsivaizduoja.
Katės neleidžia mums jaustis vienišiems. Augintinė katė tampa šeimos pokalbių tema ir pagerina šeimos santykius.
Vis dėlto kačių terapinių galių prigimtis dar tebėra paslaptis. Gydo pats ryšys su katinu (žmogaus smegenyse atsiranda atsipalaidavimą rodančių delta bangų), taktiliniai pojūčiai (katės glostymas), jos murkimas (kaip žemo dažnio garsai ir vibracija), kailio elektrostatinis laukas bei aukštesnė nei žmogaus kūno temperatūra.
Katės sugeba sumažinti pažengusia Alzheimerio liga sergančiųjų agresiją bei sueiti į kontaktą su autistiškais vaikais net geriau už šunis, kurie tokiems vaikams gali būti pernelyg judrūs ir pažeidžiantys jų erdvę.
Katės kalėjimuose padeda ugdyti atjautą silpnesniam, moko rūpintis kitu. Kiek teko girdėti, kates kalėjimuose Lietuvoje jau leidžiama laikyti, o apie kitose uždarose įstaigose esančių kačių naudą yra tik užsienio patirtis.
Felinoterapija yra viena iš prieinamiausių gyvūnų terapijos rūšių, nusileidžianti gal tik kaniterapijai (gydymui šunų pagalba). Šunis galima lengviau dresuoti ir tinkamo charakterio šuniukus išmokyti „gydyti“, o su katėmis tai padaryti sunkiau, kaip ir prognozuoti gydymo rezultatą (ir ar iš viso katė tuo užsiims, nors ji ir atrodytų labai tinkama).
Vis dėlto, jei po kaniterapijos seansų šunys pavargsta, reikia laiko jiems atsistatyti, apie pavargusias kates girdėti neteko. Katės gydo, kaip ir žaidžia savo malonumui, ir joms tai visai nėra sunku.
Katės - laisvę mėgstantys gyvūnai, jų nepriversite daryti, ko jos nenori. Norint gauti geriausią bendravimo su kate efektą, reikia paisyti kelių taisyklių: Stebėkite gyvūną. Vien tik stebint kates, jų elgesį, žaidimus, galima patirti gausybę teigiamų emocijų. Ne veltui socialiniuose tinkluose tiek daug šių gyvūnų nuotraukų. Glostykite katę. Lietimas turi didelę reikšmę. Žmogus dažnai nesąmoningai tiesia ranką, kad paglostytų katę. Taip žmogus keičiasi energija su kate. Paklausykite katės. Bangos, kurias išskiria katės murkimas, didina apsaugines mūsų organizmo galias, tinkamai suderindamas jo vibracijas. Kai kuriose klinikose, kur gydomi psichologiniai ir neurologiniai susirgimai, naudojami kačių murkimo garso įrašai. Katinų refleksoterapija. Katės geba maigyti letenėlėmis skaudamas zonas ir net išleisti nagučius, lyg taikytų savotišką adatų terapiją. Tačiau ne visos katės taip elgiasi. Jeigu pastebėjote, kad jūsų augintinis taip elgiasi, šias savybes galima vystyti.
Jeigu nusprendėte naudotis felinoterapija, kad ji būtų efektyvesnė pasirinkite tinkamiausią tam laiką: Nuo 11 iki 13 val. - daromas poveikis širdies kraujagyslių sistemai. Nuo 15 iki 17 val. - gerai gydomos plaučių ligos. Nuo 17 iki 19 val. - raminama ir normalizuojama virškinimo sistemos veikla. Vakare - geriausias metas raminti nervų sistemą, mažinti nuovargį ir depresines būkles.
Be to, katės teigiamai veikia organizmą, jei skundžiatės galvos skausmais, neurozėmis, dantų skausmu, sumušimais ir kaulų lūžiais, peršalote, sergate judamojo aparato ligomis ir net esant onkologinėms ligoms. Tik atminkite, kad katės - ne tabletės, todėl atsisakyti gydymo neverta. Katė gali būti kaip pagalbinė priemonė, kad sveikimo procesas būtų greitesnis.
Beje, katės geresnės gydytojos nei katinai.
Felinoterapija vaikams
Vaikams katės taip pat naudingos. Mokyklinio amžiaus vaikai, kurių namuose yra katė, mokyklą praleidžia vidutiniškai 9 dienomis per mokslo metus mažiau. Tai aiškinama geresne tiek psichikos, tiek imunologine vaiko būkle.
Vienas iš paprasčiausių būdų, kaip tai padaryti, - šalia savęs turėti gyvūną, kuris gali tapti patikimu draugu ir emocinės paramos šaltiniu. Kasdieniai ritualai su gyvūnais gali padėti sustiprinti ryšį ir pagerinti emocinę gerovę. Pavyzdžiui, pasivaikščiojimas su šunimi ne tik suteikia fizinį aktyvumą, bet ir apima naujų patirčių bei socialinių sąlygų, kas skatina gyvenimo džiaugsmą. Be to, gyvūnai gali tapti puikiu pagalba sau ypač tiems, kurie rūpinasi vaikais ar senjorais. Vaikai gali išmokti atsakomybės ir empatijos, o senjorai - patirti bendravimo ir emocinės paramos jausmą.
Katės kalėjimuose padeda ugdyti atjautą silpnesniam, moko rūpintis kitu. Vaikai, dalyvaujantys felinoterapijoje, mokosi kitos gyvos būtybės kantrybės, atvirumo, empatijos, atsakomybės ir švelnumo. Užsiėmimai su katėmis taip pat teigiamai veikia emocinį vaikų vystymąsi, norą mokytis - katės elgesį, fizionomiją.
Kaip jau išsiaiškinome, lotyniškai feles yra katė, graikiškai filija - meilė, draugiškumas, o fobos - baimė. Taigi kalbame apie kačių mylėtojus ir žmones, kurie kačių nekenčia. Už ką kates mylime? Už nepriklausomą būdą, švelnumą, gudrumą, meilumą, įžūlumą. O už ką žmonės kačių nekenčia? Už naktinį gyvenimo būdą, gudrumą, įžūlumą, švelnumą ir nepriklausomą charakterį. Galų gale prieiname prie išvados, kad žmogaus požiūris į kates priklauso ne nuo kažkokios savybės, kurią turi ar neturi žmogus, o nuo to, ko jis laukia iš aplinkos ir ką jai sugeba duoti.
Be abejo, daug reikšmės turi ankstesnė patirtis su katėmis (ypač ankstyvos vaikystės), bet yra daugybė atvejų, kai žmogus kates pamilsta labiau jas pažindamas.
Bet, nepaisant visko, felinoterapija nepadės žmonėms, jei jie kačių bijo. Taip pat katės netinka ir kai žmogus alergiškas katės plaukams.
Tarp kitko, yra pastebėta, kad, kūdikiui augant šeimoje kartu su kate, ši alergija nesivysto!
Neabejotinai (tą taip pat patvirtina statistika), katės pagerina psichologinę žmogaus savijautą (jei tik katė sueina į kontaktą su žmogumi). Rašau taip sąmoningai, nes, deja, paprastai katės renkasi žmogų, o ne atvirkščiai.
Tiek namuose tarp šeimos narių ar svečių, tiek tarp pirmą kartą sutiktų žmonių. Teko girdėti nemažai istorijų, kai katės „prisijaukina“ jų nemėgstančius žmones, kurie paskui be kačių savo gyvenimo nebeįsivaizduoja.
Paprastai geriau gydo katės, o ne katinai, ir paprastai tos, kurios mačiusios vargo savo gyvenime, o ne veislinės ir išlepintos. Tačiau yra ir savo poveikiu žmonėms išgarsėjusių katinų, kaip Ajovos valstijos JAV Spenserio bibliotekos katinas Ramzis, kuris suvienijo krizėje esančio miestelio žmones ir suteikė jiems optimizmo.
Ir dauguma kačių šeimininkų pasakoja apie savo augintinį daugybę mielų istorijų, tik reikia jų paklausti.
Katės neleidžia mums jaustis vienišiems (gal todėl kates laikančios moterys rečiau susiranda partnerį). Augintinė katė tampa šeimos pokalbių tema ir pagerina šeimos santykius.
Kaip pasirinkti tinkamą katę felinoterapijai?
Ne visos katės tinka šiai terapijai. Terapijai tinkama katė turi būti prieraiši, švelni, tolerantiška, rami, atsipalaidavusi, mokėti valdyti emocijas, nereaguoti į neįprastus dirgiklius bei būti sveika. Aišku, svarbu, kad ji būtų komunikabili, norėtų bendrauti su žmonėmis ir jais pasitikėtų.
Nėra aiškiai apibrėžta, kurios veislės felinoterapijai tikrai pasiteisins. Čia labai svarbu tam tikro individo polinkis ir jo charakteris - net ir tarp ramiausių kačių veislių gali būti prastai socializuotų ar per daug energingų ir vengiančių glamonių. Jau nuo kačiuko turėtumėte stebėti, jų socialinį elgesį, paklusnumą, norą ieškoti kontakto su žmonėmis, visišką agresijos trūkumą, ramų charakterį.
Pageidautina gyvūno savybė yra švelni ir stabili asmenybė, atsparumas staigiems pokyčiams, gestams, triukšmui, šviesos blyksniams. Katei turėtų būti įprasta būti su petnešomis ir pavadėliu. Prieš kiekvieną gydymo seansą katei reikia apkarpyti nagus ir užsiėmimo metu ją galima šukuoti, todėl tokios grožio procedūros jai turi patikti. Katė turi gerai toleruoti važiavimą ir nebijoti transporterio dėžės. Katei svarbu pažinti daug naujų žmonių ir patikti svečiams.
Paprastai geriau gydo katės, o ne katinai, ir paprastai tos, kurios mačiusios vargo savo gyvenime, o ne veislinės ir išlepintos.
Jei norite pasirinkti tinkamą namų gydytoją, atkreipkite dėmesį į katės veislę:
- Ilgaplaukes kates teigiamai veikia nervų sistemą: dingsta susierzinimas, depresija ir nemiga. Jos veikia psichoterapiškai.
- Persų katės padeda esant sąnarių skausmams ir osteochondrozei.
- Trumpaplaukes ir plikas kates gerai tvarkosi su virškinamojo trakto ligomis, ginekologinėmis problemomis, šlapinimosi ir lytinės sistemos ligomis.
- Pliušinių kailinukų savininkės tikros širdies kraujagyslių sistemos „specialistės“.
- Neveislinės katės dažniausiai yra universalios specialistės. Jų kraujyje primaišyta gausybė įvairių veislių.
Felinoterapijos prieinamumas ir profesionalumas Lietuvoje
Nors felinoterapija nėra tokia populiari kaip šunų ar žirgų asistuojamoji terapija, visgi ji gali būti labai naudinga. Taip pat žrFelinoterapija, kaip ir visos kitos gyvūnų asistuojamosios terapijos, teigiamai veikia žmogaus emocinę, psichologinę būklę, taip pat organizme vykstančius procesus - pastebimi kraujo spaudimo, širdies ritmo, hormoniniai pokyčiai.
„Žmogui gyvūno asistuojama terapija padeda pasijusti geriau dėl pasikeitusio jo psichoemocinio bei hormoninio fono. Beje, manoma, kad net katės murkimas teigiamai veikia žmogų. O glostant ar kitaip maloniai bendraujant su gyvūnu, išsiskiria nemažai teigiamai organizmą veikiančių taip vadinamųjų laimės hormonų. Taip pat sumažėja streso hormonų, tokių, kaip kortizolis“, - sakė specialistė.
Lietuvoje tikslinis kačių pasitelkimas terapijai dar nėra populiarus. Visgi pasaulyje ši tendencija plinta vis labiau, tad, tikėtina, felinoterapija netrukus ims sparčiau vystytis ir mūsų šalyje.
Jei norite pasinaudoti gyvūnų terapija, pirmiausia verta apsvarstyti, kur kreiptis dėl specialistų pagalbos. Lietuvoje yra kelios organizacijos ir specialistai, siūlantys profesionalias gyvūnų terapijos paslaugas. Viena iš galimybių yra ieškoti licencijuotų terapeutų, kurie turi reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Taip pat yra įvairių centrų ir organizacijų, kurios specializuojasi gyvūnų terapijoje. Pavyzdžiui, lokalaus gyvūnų terapijos centro paieškos internete gali padėti rasti specialistus, kurie dirba jūsų rajone.
Renkantis specialistą, verta atsižvelgti į keletą aspektų. Pirmiausia, pasidomėkite terapeuto kompetencija ir darbo stiliumi. Tai gali priklausyti nuo jūsų asmeninių poreikių ir emocinės gerovės lygio. Būtina užduoti klausimus, kad suprastumėte, kokią pagalbą galite tikėtis.
Prieš vizitą pas specialistą, rekomenduojama tinkamai pasiruošti. Sužinokite, ko galima tikėtis per sesiją, ir apsvarstykite, kaip galite prisidėti prie proceso. Tai gali būti mintys apie emocinę gerovę, situacijas, dėl kurių kreipiatės, ir kaip gyvūnų terapija galėtų padėti jums pasiekti asmeninių tikslų, kaip tai, kad gyvūnas tapo pagalba sau.
Tiesa, ligos atvejai (toksokarozė, toksoplazmozė, echinokokozė) yra gana reti. Vis dėlto būtina laikytis asmens higienos, kačiukus skiepyti ir dehelmintizuoti („nukirminti“). Be to, glostant laukines kates galima užsikrėsti pasiutlige bei grybelinėmis ligomis.
Geriausia būtų, jei katės gyventų kiekvienoje uždaroje įstaigoje: senelių ir vaikų globos įstaigose, kalėjimuose ir ligoninėse. Tada jos pačios pasirinktų, kas turi būti jų pacientais ir kiek dažnai juos lankyti.
Nors daug medikų ir neabejoja jos veiksmingumu, Lietuvoje profesionaliai felinoterapija dar nėra plačiai taikoma. Yra mėgėjų, bet šiai sričiai sunku įgyti pripažinimą. Kadangi katinai gydo, kada jie to patys nori, neįmanoma paskirti pacientui reguliarių seansų kurso.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad gyvūnas yra didelė atsakomybė. Gal kartais geriau dažniau nueiti katės paglostyti į svečius ar į kačių kavinę.
Norint gauti geriausią bendravimo su kate efektą, reikia paisyti kelių taisyklių: stebėti gyvūną, glostyti jį, klausytis jo murkimo. Katės geba maigyti letenėlėmis skaudamas zonas ir net išleisti nagučius, lyg taikytų savotišką adatų terapiją.
Felinoterapija vaikams gali padėti ne tik gerinant emocinę savijautą, bet ir ugdant atsakomybę bei empatiją. Katės ramina, suteikia saugumo ir padeda vaikams lengviau įveikti kasdienius iššūkius.

Įsigyti gyvūną yra ne tik džiaugsmas, bet ir didelė atsakomybė. Nors katės gali teikti daug naudos sveikatai, svarbu atsiminti, kad jos reikalauja priežiūros ir dėmesio.

Katės poveikis, kaip ir visų priemonių, yra besitęsiantis kurį laiką, bet ne visam gyvenimui. „Gydymą“ po kurio laiko tenka kartoti.

Katės neleidžia mums jaustis vienišiems. Augintinė katė tampa šeimos pokalbių tema ir pagerina šeimos santykius.
Katės terapinės galios dar tebėra paslaptis, tačiau jų teigiamas poveikis žmogaus sveikatai ir savijautai yra akivaizdus.

