Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali sukelti įvairų diskomfortą. Šie pokyčiai yra natūrali organizmo reakcija į augantį vaisių ir ruošimąsi gimdymui bei žindymui. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria tam tikrus nemalonius pojūčius, tačiau svarbu žinoti, kad dauguma jų yra laikini.

Dažniausi nėštumo metu patiriami nepatogumai

Nėštumo metu kūnas patiria didelių pokyčių, dėl kurių raumenys, kaulai ir organai patiria papildomą stresą. Viso nėštumo metu vyksta laipsniškos adaptacijos, prisitaikančios prie vaisiaus vystymosi. Dėl hormoninių pokyčių atsipalaiduoja raiščiai, keičiasi stuburo linkiai ir laikysena. Vaisiui augant, svorio centras palaipsniui juda į priekį.

Pykinimas ir vėmimas

Pykinimas ir vėmimas yra vieni dažniausių nėštumo simptomų, pasireiškiantis beveik 90% nėščiųjų, o vėmimas - apie 60%. Šis diskomfortas dažniausiai intensyviausias 4-12 nėštumo savaitėmis dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16 nėštumo savaitę pykinimas dažniausiai liaujasi, tačiau nėštumo pabaigoje jis gali atsinaujinti dėl didėjančios gimdos spaudimo į skrandį.

Patarimai dėl pykinimo ir vėmimo:

• Esant jautrumui kvapams, svarbu vėdinti patalpas ir, jei įmanoma, maisto gaminimą patikėti partneriui.
• Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 valandas).
• Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos.
• Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą).
• Namie ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
• Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
• Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai, be staigių judesių.
• Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
• Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.

Atkreipti dėmesį: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.

Nugaros skausmas

Nugaros skausmą nėštumo metu patiria apie 50-80% moterų, dažniausiai tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.

Patarimai dėl nugaros skausmo:

• Nekilnoti sunkių daiktų.
• Avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne.
• Sėdint paremti nugarą pagalve.
• Esant skausmui, nugarą ir strėnas galima šildyti ar masažuoti.
• Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
• Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

Kojų tinimas ir venų problemos

Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja ir tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunkiau dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Dažniausiai tinsta pėdos, kurios gali padidėti puse ar net vienu batų dydžiu, taip pat gali tinti blauzdos, šlaunys, pilvas, veidas ir rankos. Tai nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių kaupia skysčius.

Patarimai dėl kojų tinimo ir venų problemų:

• Svarbus judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
• Avalynė turi būti patogi.
• Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau.
• Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
• Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
• Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
• Koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.
• Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairiojo šono pakėlus kojūgalį.

Hemorojus

Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti hemorojus. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.

Patarimai dėl hemorojaus:

• Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi.
• Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.).
• Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles.
• Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus.
• Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį.
• Vengti kietų kėdžių.

Dantenų problemos

Dantenys nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.

Patarimai dėl dantenų priežiūros:

• Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms.
• Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus.
• Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.

Odos pokyčiai

Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.

Patarimai dėl odos priežiūros:

• Spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.

Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90% nėščiųjų. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė, patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70% moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.

Mėšlungis

Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis, ypač kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.

Patarimai dėl mėšlungio:

• Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn.
• Taip pat, galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti.
• Galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti.
• Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti.
• Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.

Paruošiamieji sąrėmiai

Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.

Patarimai dėl paruošiamųjų sąrėmių:

• Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų.
• Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.

Šlapinimosi sutrikimai

Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.

Patarimai dėl šlapinimosi sutrikimų:

• Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).

Vidurių užkietėjimas

Apie 40% nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.

Patarimai dėl vidurių užkietėjimo:

• Labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys).
• Gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus).
• Mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai).
• Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.

Strijos

Strijos, dar vadinamos nėščiųjų drūžėmis, yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas, tačiau pagrindinė priežastis yra hormoninė organizmo veikla bei svorio pokyčiai nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.

Patarimai dėl strijų:

• Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.

Išskyros

Dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė, todėl gali pagausėti išskyrų.

Patarimai dėl išskyrų:

• Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius.
• Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5).
• Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite.
• Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.

Padidėjęs plaukuotumas ir plaukų augimas

Nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas.

Kvėpavimo pokyčiai

Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.

Nuovargis

Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.

Patarimai dėl nuovargio:

• Pamėginti eiti anksčiau miegoti.
• Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.

Nuotaikų kaita

Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.

Patarimai dėl nuotaikų kaitos:

• Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau.
• Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų, išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.

Fizinio aktyvumo svarba nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme vyksta labai daug fizinių bei emocinių pokyčių. Per ganėtinai trumpą laiką, kūnui tenka prisitaikyti prie kitokios nei įprasta organizmo veiklos, todėl labai svarbu tinkamai savimi rūpintis. Vienas iš ilgalaikės pagalbos būdų sau - sportas nėštumo metu.

Pirmasis trimestras (0-12 savaitės)

Šiuo jautriu laikotarpiu moteris gali jausti nuovargį, pykinimą, organizmas persitvarko, gali atsirasti emocinių pakitimų. Rekomenduojama kvėpuoti kuo dažniau, visą nėštumo laikotarpį, naudojant diafragminį kvėpavimą.

Antrasis trimestras (13-26 savaitės)

Šiame nėštumo laikotarpyje daugelis moterų jaučiasi labai gerai. Paprastai dažnas pykinimas ir nuovargis sumažėja ar išnyksta. Šiame nėštumo laikotarpyje atsiranda laikysenos pakitimai. Mankštą nėštumo viduryje rekomenduojama atlikti stovint, gulint ant nugaros ir ant šonų. Nuo 17 iki 23-25 savaitės rekomenduojama atlikti bendrojo pobūdžio pratimus ir palaipsniui didinti fizinį krūvį.

Reguliariai atliekant mankštą stiprėja dubens dugno, nugaros, kojų raumenys, mažėja kojų, klubų, nugaros skausmai.

Trečiasis trimestras (27-40 savaitės)

Mankšta nėštumo pabaigoje turi veikti atpalaiduojančiai. Pratimai ir pradinės padėtys rekomenduojamos tokios, kurių metu atsipalaiduotų nugros, dubens dugno, pilvo sienos raumenys. Tinka pratimai pėdos skliautui stiprinti. Tempimo pratimai kojų, klubo sąnarių, stuburo, juosmens paslankumui didinti.

Reguliariai atliekant mankštą trečiojo trimestro laikotarpiu moteris ruošia savo kūną gimdymui.

Mankšta ir sportas nėštumo metu teigiamai veikia moters organizmą. Įvairūs fiziniai pratimai padeda reguliuoti kūno svorio didėjimą, aktyvinti medžiagų apykaitą, kraujotaką, stiprinti kūno raumenis, gerinti bendrą savijautą. Sportuojančioms moterims nėštumo metu mažėja rizika susirgti gestaciniu diabetu, preeklampsija, patirti gimdymo komplikacijas.

Preeklampsija: rimta nėštumo komplikacija

Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai).

Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių. Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją.

Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą.

Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos. Ankstyva diagnozė per reguliarius prenatalinius patikrinimus, kraujospūdžio kontrolė, medikamentinis gydymas ir, jei reikia, skatinamas gimdymas padeda valdyti šią būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Svarbu: Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių.

tags: #tupejimas #nestumo #metu

• Kaip atlikti inhaliacijas kūdikiui
• Vystymosi stadijos: embrionas ir blastocista
• Pradžia su baletu nuo 3 metų
• Vaikams skirtos architektūros knygos
• Pradžia dailiojo čiuožimo pasaulyje