Viena iš senovinių tiek Helovino, tiek Vėlinių tradicijų - prisiminti išėjusius artimuosius.
Manoma, kad ne tiek svarbu, ką rinksitės švęsti, bet kokią prasmę į tai sudėsite. Pradinis švenčių tikslas buvo pagerbti mirusiuosius bei apsisaugoti nuo piktųjų dvasių.
Pagerbkime mirusiuosius. „Gražus ir prasmingas yra sukurtas filmukas kompanijos Pixar „Koko” apie mirusiųjų šventės esmę ir drąsą būti savimi, nors šeima nepalaiko. Rekomenduoju pasižiūrėti.
Akcentuokime gerumo ir bendruomeniškumo svarbą. Helovinas gali tapti proga paskatinti vaikus bendrauti, dalytis džiaugsmu ir smulkmenomis su kitais. „Saldainių ar pokštų“ (angl. Trick or treat) akcija gali tapti puikiu būdu stiprinti bendruomeniškumą.
Paverskime šventę kūrybine pramoga. Skatinkime vaikus kurti smagius, įdomius kostiumus ar dekoracijas, kurios nebūtinai susijusios su kraupumu. Be to, Helovino atributika ir populiarūs siaubo įvaizdžiai, persmelkti smurto simbolikos, tarsi normalizuoja žiaurumą.
M. K. Aprašymas: Animacinis nuotykių filmas „Gyvenimo knyga“ - tai jaudinanti meilės istorija nutikusi Mirties dienos šventimo įkarštyje. Mirties dienos šventė - populiari Meksikos šventė, Lietuvoje geriau žinoma, kaip Visų Šventųjų diena arba Vėlinės. Jaunuolis Manolo blaškosi savo jausmuose - ar sekti širdies balso ar nuolankiai paklusti tėvams. Būti savimi ar tokiu, kokiu tave nori matyti kiti… Nesugebėdamas nuspręsti, kurį gyvenimo kelią pasirinkti, Manolo leidžiasi į nepaprastus, kvapą gniaužiančius nuotykius, kurie nublokš jį į tris skirtingus fantastiškus pasaulius.
Aprašymas: Mona (angl. Mona the vampire) - lakią vaizduotę turinti jauna mergaitė. Ji mano, kad jos miestelį valdo antgamtiniai monstrai. Ji pasiryžusi kiekvieną dieną stengtis juos nugalėti.
Aprašymas: Benas Tenas prieš ateivius (angl. Ben 10: Alien Force) - JAV animacinis serialas. Beno istorija tai tipiško berniuko istorija, kuris tampa labai netipiškas kai jis aptinka Omnitrix. Tai paslaptingas ateivių ginklas, turintis galią transformuoti šio prietaiso dėvėtoją į dešimt skirtingų ateivių rūšių.
Aprašymas: Galutinė erdvė (angl. Final space) yra nuotykių ir fantastikos pilnas animacinis serialas, pasakojantis apie Garį, iškalbingą ir entuziastingą astronautą. Įstrigęs kosmose su savo dirbtinio intelekto draugu vadinamu Pyragėliu, Garis susiduria su didžiausiomis visatos paslaptimis. Kartu jie keliauja po kosmosą, siekdami išsaugoti pasaulį nuo niokojančios jėgos, vadinamos Final Space.
Lietuvių etninės kultūros draugijos ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. D. Liudvikas Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves. Delmonas tai puošni Mažosios Lietuvos tautinio drabužio dalis. Tačiau jis gali būti nešiojamas ir kaip gražus, puošnus priedas, puikiai tinkantis prie šiuolaikinės kasdienės aprangos. Nuotolinėse delmonų kūrimo dirbtuvėse tradicinės tekstilės meistrė Irena Ungaro pasakoja apie delmonų dekoro elementus ir technikas, jų formas ir siuvimą.
Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ kartu su Vilniaus universiteto Kultūros centru kviečia pagilinti savo žinias apie lietuviškas Kalėdų laikotarpio, kuris tęsiasi nuo advento pradžios iki pat Trijų Karalių, papročius.
Jūsų dėmesiui antroji pasaka, skirta mano mažoms dukterėčioms iš Londono, o naudinga visiems emigrantų vaikams, padėsianti jiems geriau suprasti mūsų tautos dvasią ir nenutolti nuo Lietuvos žemės, jos tradicijų ir mitų.
Mielos mergaitės,tikiuosi, dar prisimenate savo Tetą iš miško. Kartą Jums jau pasakojau, kaip miško gyventojai gynėsi nuo baisaus devyniagalvio Slibino ir jo blogųjų meškų. Tačiau jūs dar nežinote, kas nutiko trims miško gyventojoms laumėms vieną rudens vakarą…
Tai nutiko labai seniai, kai miško gyventojai dar nepažinojo devyniagalvio Slibino, todėl gyveno ramiai ir laimingai. Kiekvieną rudenį mažosios laumės užleisdavo stebuklingą rūko patalą ant Lietuvos slėnių ir kalvų, o pačios šokdavo pamiškėje užburiančius šokius, žaisdavo krentančių lapų krūvose arba skalbdavo savo gražias baltas sukneles miško upeliuose.
Vieną vakarą joms taip bežaidžiant su rudeniniais lapais staiga tamsoje suspindo kažkieno siaubingos įkypos akys. Jos taip baisiai švietė ir žėrėjo tamsoje, kad mažosios laumės siaubingai išsigando. Netrukus pasirodė ir nedidelis nykštukas, dydžio sulig musmire, ir pasakė:„Atsiprašau, kad taip jus išgąsdinau, mieli kaimynai. Bet šį moliūgą čia palikau piktoms dvasioms gąsdinti. Kiekvienais metais rudenį lapkričio 1 - ąją dieną čia susirenka būrys Vėlių iš netoliese esančių pilkapių. Jos taip baisiai triukšmauja, tampo mums už drabužių, kažko prašo, kad mes ir sugalvojome palikti čia moliūgą joms gąsdinti. Nenorėjome įbauginti kaimynų.”
Tada miško gyventojai nusprendė palaukti Vėlių ir sužinoti, kodėl jos taip elgiasi. Laukė laukė ir pamatė, kaip didelis būrys baltutėlių Vėlių vėjo žirgais joja virš medžių viršūnių ir leidžiasi į lapais nuklotą slėnį, kur dar taip neseniai žaidė išsigandusios laumės.
Pamačiusios susirinkusius gyvuosius, Vėlės ėmė tampyti jiems už skvernų, kaip ir pasakojo moliūgų skulptorius nykštukas. „Valgyt, valgyt, valgyt” - šnabždėjo Vėlės. Tada miško gyventojai suprato, ko jos nori. „Jos juk alkanos!“ - sušuko nudžiugusios laumutės ir, surinkusios dar nuo vasaros likusius jonvabalius, įžiebė juos vienam vakarui pilkapiuose ir padėjo rudeninių vaišių - skanių obuolių, voveraitės atnešė lazdynų riešutų ir gilių, ežys atpuškavo nešinas grybais, o Teta iš miško padėjo didelį skanų morkų pyragą.
Nuo to laiko visi Lietuvos miško gyventojai kiekvieną lapkričio 1-ąją lanko Vėles kapuose, ten uždega mažyčių žvakelių žiburius ir kartu su išalkusiomis Vėlėmis puotauja. Daugiau niekam nebereikėjo išpjaustytų moliūgų, nes miško gyventojai išmoko gražiuoju bendrauti su protėvių Vėlėmis.
Kaip koronavirusas atėjo į pasakų mišką | Pasaka vaikams ir tėvams
Viena iš tokių galimybių - Vilniaus etninės kultūros centre sukurta vaizdo įrašų serija „Katu katu katučių“, kurioje pristatomi tradiciniai užsiėmimai su mažais vaikais. Šiame 54 mokomųjų filmukų rinkinyje pristatomi mažųjų žaidinimai - kykavimai, juokinimai, jodinimai, masažiukai. „Vaizdo įrašuose žaidinimus pristato 9 jaunos šeimos, nufilmuotos natūralioje aplinkoje. Mamos ir tėčiai rodo žaidinimus perimtus iš savo tėvų ir senelių arba išmoktus iš tautosakos leidinių. Kviečiame mamytes, tėvelius, močiutes ir diedukus pasižiūrėti ir turiningai bei kūrybiškai leisti karantino laikotarpį su savo vaikais ar anūkais!“
