2018 m. rugsėjo 20 d. bendradarbiaujant Trakų r. savivaldybės švietimo skyriui, Trakų švietimo centrui ir Lentvario lopšeliui-darželiui „Šilas“, buvo organizuota savalaikė ir aktuali respublikinė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų konferencija tema „Kūrybiškas edukacinių erdvių kūrimas ir jų panaudojimas ugdomajame procese“. Ši konferencija pritraukė bendrų rūpesčių kamuojamus bendražygius iš įvairių Lietuvos miestų: Trakų rajono savivaldybės (Lentvario, Aukštadvario, Rūdiškių), Vilniaus miesto ir rajono (Pagirių), Visagino, Marijampolės, Kauno miesto ir Kauno r. Domeikavos, Šalčininkų r. Tenka bendradarbiauti su skirtingų savivaldybių ugdymo institucijomis, kurių kiekviena yra savita, turi savo vidinę bendrąją kultūrą ir tarpusavio bendradarbiavimo ypatumus. Visos Trakų r. savivaldybės ugdymo institucijos yra savitos, bet visas jas vienija bendras vardiklis - kūrybingas ir atsidavęs darbas dėl vaikų gerovės bendradarbiaujant tarpusavyje. Konferencijos metu buvo pateiktas atsakymas, kodėl taip yra.

Gerbiamos Trakų r. savivaldybės merės Editos Rudelienės sveikinimo kalboje nuskambėjo pasitikėjimas ugdymo įstaigomis: „Visos ugdymo įstaigos dirba savitai ir siekia vaikų gerovei sukurti palankią aplinką.“ Ko šiai dienai reikia pedagogams, ugdymo įstaigų vadovams? Tai - savivaldybių aukščiausios administracijos atstovų palaikymo, nes kiekvienas pedagogas daro viską, kiek leidžia jo gebėjimai, kad vaikams ugdymo įstaigoje būtų gera, jie jaustųsi saugūs ir galėtų mokytis bei ugdytis gyvenimui reikiamus įgūdžius.

Trakų r. Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“ sutelkė visus bendrų rūpesčių kamuojamus bendraminčius, ragindamas ir savo pavyzdžiu rodydamas, kaip bendruomenei bendradarbiauti tarpusavyje per kūrybines veiklas, kuriant netradicines erdves vaikams, kuriose jie galėtų mokytis per patyrimą ir kitokiais būdais įsisavinti vadovėlių žinias, t. y. parodė, kaip galima taikyti STEAM. Tik draugiška ir bendradarbiaujanti ugdymo įstaigos bendruomenė yra pajėgi organizuoti tokį savalaikį, inovatyvų, praktine gerąja darbo patirtimi paremtą renginį. Tokios edukacinės puotos leidžia praktikams pasidalinti savo gerosiomis darbo patirtimis, rasti naujų idėjų, kurias galės taikyti savo ugdymo institucijose siekdami edukacinių tikslų.

Šioje konferencijoje dominavo mokslo bendrystė su praktika, nes VDU Švietimo akademijos prof. dr. Onos Monkevičienės ir ŠMM ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vedėjos Laimutės Jankauskienės mintys drąsino kiekvieną praktiką nebijoti būti ugdymo tyrinio kūrėjais ir mokytis iš savo patirčių. Prelegentė pasitelkė „Banksy“ (grafičių meistro iš Anglijos) pavyzdį, kai visi žino, ką jis daro, tačiau niekas nė nenumano, kas jis - koks jo tikrasis vardas, kur jį rasti ir galų gale kaip jis atrodo! Pirmuosius „Banksy“ darbus kritikuodavo, sunaikindavo ir jo kūrybą traktuodavo kaip pastatų gadinimą, bet po daugelio metų jo kūryba buvo vertinama keliais šimtais tūkstančių, o sukurti darbai saugomi už stiklinių sienų, žinutės, kurios perduodamos visuomenei grafičių meno pagalba, yra vertinamos. Pranešėja ragino klausytojus nebijoti būti kūrėjais ir savo asmeniniu pavyzdžiu įkvėpti kitus kūrybai, o tam dažnu atveju reikia didelio pasitikėjimo savimi, kad atlaikytum kitų kritiką ir neatsisakytum noro bei siekio realizuoti save per kūrybines veiklas.

Vien inovatyvių edukacinių erdvių nepakanka, kad būtų sudarytos harmoningos vaiko asmenybės kūrybingumui reikalingos ugdymosi sąlygos. Labai svarbus vaidmuo tenka pedagogui ir jo asmenybei. Taiklus sveikinimo kalboje nuskambėjęs Trakų r. savivaldybės mero pavaduotojo J. K. Kmitos palinkėjimas, kad „kiekvienas pedagogas, kiekvienas darbuotojas, kiekvienas vaikas - tai savita asmenybė, kurią privalu gerbti“. Kiekvieną konferencijos dalyvį ir prelegentą ypač pagarbiu dėmesiu apgaubė Trakų r. savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Abucevičienė, Švietimo skyriaus vedėja Janina-Hanaš, Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Alina Jakonis. Konferencijos moderatorių - Trakų r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Alinos Jakonis ir Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ direktorės Irenos Nižauskienės - bendrystė rodo, koks yra glaudus ir bendradarbiavimu bei pagalba vieni kitiems paremtas Trakų r. švietimo bendruomenės darbas.

Mažojo mokslininko laboratorijoje vaikai eksperimentuoja, o sensoriniame kambaryje turi atskirą erdvę, kurioje gali ramiai pabūti ir nurimti apimti stiprių jausmų. Lauke yra įrengtas Sveikatingumo takas (parengtas pagal Kneipo metodiką). Juo eidami vaikai patiria skirtingus potyrius, kurių pagalba aktyvinamos neuronų jungtys smegenyse, o jas reikia stiprinti kasdieniais sisteminiais vaikų potyriais per skirtingas jusles. To siekiant, pasak S. Burvytės (2016) , reikia „apkrauti“ jusles (lytėjimo, garsinę, skonio, regos ir uoslės), nes tai užtikrintų vaikams malonius potyrius ir emocinį bendravimą tarpusavyje patiriant skirtingus potyrius per skirtingus receptorius. Tai leistų susidaryti jaunoms smegenų jungtis, kurios būtų reikšmingos žmogui visą gyvenimą. Gražus Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ moto - padovanoti vaikams 2 dovanas visam gyvenimui, t. y. 1.) pasitikėjimą savimi ir 2) kūrybinę laisvę.

Praktiniai pranešimai inscenizavo ir praktiškai pagrindė prof. dr. Onos Monkevičienės mokslinių tyrimų mintis. Klausydamiesi pranešimų keliavome per įstaigos edukacines erdves lydimi pedagogų sumanaus kūrybingumo, o tai atskleidė, kad bendra Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ įstaigos kultūra orientuota (paremta) į vaiko pažinimo smalsumo skatinimą.

Į natūralios gamtos grožį mus panardino Visagino lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ auklėtoja Irena Romanovskaja. Prelegentės pranešime atsispindėjo išpuoselėtos gamtos estetiniai vaizdai, kuriais siekiama lavinti vaikų estetinį skonį stebint ir kartu su tėvais prisidedant prie aplinkos puoselėjimo: atnešant į įstaigą savo užaugintų augalų daigelių bei kartu su tėveliais juos sodinant. Bendradarbiavimas su tėvais kuriant ir puoselėjant estetišką aplinką prisideda prie vaikų darbinio ugdymo įgūdžių ugdymosi. Ugdymo įstaigoje teikiama reikšmė laisvam vaikų žaidimui gamtoje, kur jie muzikuoja ir patys kuria muziką muzikavimui ir garsų išgavimui panaudodami skirtingus instrumentus. Tai leidžia ugdyti vaikų gebėjimą kurti muziką su tais instrumentais, kuriuos turime čia ir dabar.

Z. Rinkevičiaus (2006) nuomone, reikia „apkrauti“ jusles, dažniau palaikyti su vaiku garsinį intonacinį ryšį, užtikrinant jam malonų emocinį bendravimą ir sudarant smegenyse naujas neuronų jungtis, kurios bus reikšmingos žmogui visą gyvenimą.

Marijampolės lopšelio-darželio „Šaltinėlis“ auklėtojos Rūta Brusokienė ir Jūratė Tarasevičienė atskleidė kūrybingą vandens pažinimo kelią natūralioje gamtoje. Autorių pranešime atsispindėjo vandens pažinimo svarba asmenybei per pojūčius ir patyrimą. Pasak pranešėjų, pojūčiai - pasaulio pažinimo vartai.

Tęsiant pažintinę kelionę su vandeniu, rekomenduojama (S. Šakių lopšelio-darželio „Berželis“ auklėtojos Odeta Sakalauskienė ir Raimonda Žemaitienė pratęsė vaikų patyriminio ugdymo lauke idėjas, savo pranešime akcentuodamos tai, kad laukas kviečia vaikus žaisti ir yra tinkama erdvė laisviems kūrybiniams vaikų žaidimams. Pranešime išryškėjo, kokį svarbų ugdomąjį vaidmenį atlieka pedagogas, tinkamai orientuodamas vaikus ir sudarydamas sąlygas vaikų darbiniams įgūdžiams ugdytis, t. y. po kiekvienos veiklos ar darbo reikia susitvarkyti savo darbo vietą.

Kauno lopšelio-darželio „Linelis“ logopedė Vilma Budrikienė bei auklėtojos Ingrida Šukienė ir Rima Jasilionienė atskleidė bendradarbiavo komandoje įgūdžių ugdymąsi vykdant lauko pedagogikos užsiėmimus: gėlių rinkimas ir jų pažinimas; arbatėlės virimas iš surinktų arbatžolių ir jos ragavimas, t. y. Kauno r. Aukštadvario mokyklos-darželio „Gandriukas“ direktorė Vilija Lauruševičienė pasidalino savo įstaigoje įrengto universalaus dizaino pavyzdžiu. Šioje įstaigoje atlikta lauko erdvės pertvarka pagal vaikų poreikius. Įstaigos lauko erdvės atitvertos, bet visiems pasiekiamos. Erdvės sukonstruotos taip, kad padeda užtikrinti vaikų saugumą ir galimybę tenkinti savo poreikius. Šios ugdymo institucijos erdvės yra daugiafunkcinės ir tarnauja kaip daugiafunkcinis centras, kuris telkia skirtingas bendruomenės grupes po savo stogu.

Rūdiškių lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Diana Šeštokienė, auklėtojos Albina Zakšauskienė ir Ingrida Karčiauskienė savo pranešimuose išskyrė esminius dalykus, kad ugdymo(si) erdvė turi tarnauti šių dienų vaikams ir jų poreikiams. Svarbiausia, kad vaikas galėtų tyrinėti ir atrasti, o šis procesas vaikams turi teikti džiaugsmą. Albinos pranešime išryškėjo pedagogų sumanumo svarba sukuriant aplinką, kuri atitinka vaiko raidos poreikius, sumani pedagogo veikla leidžia vaikams ne nuobodžiauti, bet ugdymąsi paversti smagiu tyrinėjimu ir pažinimu. Svarbus yra aplinkos turtinimas, kuris sužadina vaikų norą pažinti raides, mokytis skaityti, ugdo gebėjimą valdyti sudėtingas situacijas, rasti skirtingas ir savarankiškas išeitis iš sudėtingų situacijų. Ingrida pabrėžė kalbinio raštingumo svarbą vaikų ugdymosi procese.

M. Šimelionio gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės auklėtoja Dalia Rakulevičiūtė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė Agnė Požarenkova kvietė mus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdomąsias veiklas organizuoti ne vartant knygutes grupėje apie gamtą, bet ragino gamtos pažinimą sieti ir su kitų disciplinų žinių įsisavinimu lauke, knygose pateiktą informaciją galima įsisavinti ir kitose netradicinėse erdvėse.

Trakų lopšelio-darželio „Ežerėlis“ socialinė pedagogė Rasa Povilionienė ir auklėtoja Birutė Vaicekauskienė nukėlė mus į „spalvotą“ netradicinių erdvių pažinimą, pabrėždamos, jog „nėra spalvų - nėra įvairovės“. Jų pranešimas pulsavo pedagogų raginimu drąsiai kurti įvairias edukacines veiklas, kurios sužadintų vaikų vidinę pasaulio pažinimo motyvaciją. Ugdytojos pabrėžė, kad svarbu, jog vaikas keltų klausimus ir norėtų tyrinėti jį supantį pasaulį savo ritmu, savo būdais, o ne mes primestume vaikams savo sprendimus. Prelegentės pabrėžė, kad svarbu sudaryti sąlygas, kurioms esant vaikai ugdytųsi, ir kvietė klausytojus atvirai diskutuoti, kad erdvės neturi tarnauti pedagogui, o tik vaikui, ar mes neskatiname ugdytis vartotojo, o ne kūrėjo. Jeigu ugdome vartotoją, pedagogo vaidmuo yra siekti „linksminti“ vaiką, o ugdant kūrėją - būti šalia vaiko, jį nukreipti, paskatinti ir padėti jam atrasti kūrybinį džiaugsmą.

Šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogai pasižymi išskirtiniu etnokultūrinių tradicijų puoselėjimu šiuolaikiniais inovatyviais būdais ir prisideda prie etninio tapatumo Lietuvoje išsaugojimo. Pedagogų ir vaikų pasirodymas buvo gyvas, sumanus ir paveikus. Tik sumanūs edukatoriai turi drąsos išbandyti ir pritaikyti netradicines vizualinės komunikacijos priemones - į koncertinę programą įpinant vizualinės komunikacijos elementų - origami techniką. Didžiuojuosi savo socialinių industrijų ir komunikacijos magistrantūros studente, kuri puikiai taiko studijų metu įgytas žinias praktinėse sumaniosios edukacijos situacijose.

Pagirių lopšelio-darželio direktorė Edita Gujienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Lukšienė, priešmokyklinio ugdymo pedagogė Danuta Gurina ir meninio ugdymo mokytoja Egidija Voverienė parengė sumaniosios edukacijos pavyzdį, kaip galima sumaniai ir šiuolaikiškai ugdyti vaikų etninį tapatumą. Pranešimo autorės pabrėžė, kad susikurti sėkmingą ateitį galima tik žvelgiant į praeitį. Popiežius Pranciškus taip pat savo kalboje siuntė vieną iš žinučių Lietuvai, t. y. ragino ieškoti savo šaknų, jas puoselėti ir saugoti bei rasti jėgų daryti gerus darbus vieni kitiems. Pranešėjos teigė, kad Lietuvoje nebeturime specialistų, kurie etninį tapatumą gebėtų vaikams perteikti profesionaliai. Ugdymas etnokultūra turi būti šiuolaikiškas, nes senųjų tradicijų ir papročių perdavimo tradiciniais metodais vaikai nebepriima, iššūkis pedagogams - keistis reaguojant į šiuolaikinių vaikų raidos ypatumus. Sumanus pedagogių technologijų pritaikymas ugdant ir sudominant vaikus etnokultūra.

Vilniaus lopšelio-darželio „Žilvitis“ pedagogės Rasa Pakšienė, Sigita Kundrotienė, Daiva Vaitkevičienė ir Dalia Šmatavičienė konferencijoje pademonstravo lankstumą ir empatiją konferencijos dalyvių atžvilgiu, nes sugebėjo pakoreguoti savo suplanuoto pranešimo pristatymo formatą. Pedagogės sugebėjo pristatyti savo edukacines stoteles, kurios įrengtos vaikų grupių lauko pavėsinėse ir naudojamos per sumaniosios edukacijos renginius. Kiekvieno renginio metu auklėtojos sugalvoja vis skirtingas užduotis tėvams ir vaikams.

Viso šio prasmingo ir savalaikio renginio nebūtų buvę, jeigu tyliai, kruopščiai ir atsidavusiai edukacinėms puotoms netalkintų Trakų švietimo centro direktorė Nijolė Lisevičienė ir Danutė Vizmanaitė. Man teko garbė būti pakviestai pasidalinti savo įžvalgomis, kaip netradicinėse edukacinėse erdvėse ugdosi kūrybingi ir laimingi žmonės, bei apibendrinti konferencijos įžvalgas, kurias sudėjau į šį straipsnį. Kiekvienas pranešėjas buvo vaikų ugdymo turinio kūrėjas, kuris savo pavyzdžiu ugdo vaikų kūrybingumą. Mano palinkėjimas ateičiai būtų, kad ši konferencija taptų tradicinė ir pritrauktų dar daugiau edukatorių kūrėjų iš visos Lietuvos.

Erdvių modeliavimas ugdymo(si) kokybei užtikrinti

Grupėse įrengti nusiraminimo kampeliai - jaukios vietos, kuriose vaikai gali ramiai pabūti vieni, pailsėti ar atgauti emocinę pusiausvyrą. Grupės erdvės suskirstytos į mažesnes zonas pagal ugdomas kompetencijas, sukuriant aiškius veiklos centrus su atitinkamoms veikloms pritaikytomis priemonėmis. Aplinka darželyje yra informatyvi ir vizualiai aiški - naudojamos nuorodos, simboliai, ženklai, kurie padeda vaikams suprasti taisykles, veiklos vietas bei orientuotis kasdienėje veikloje. Darželyje taip pat įrengtas sensorinis kambarys. Tai unikali, specialiai pritaikyta aplinka, skirta visų pojūčių sužadinimui ir stimuliavimui. Čia vykdomos įvairios edukacinės veiklos, taikomi specialūs pratimai, kurie gali padėti vaikams nusiraminti arba, priešingai, suaktyvinti jų sensorinius pojūčius.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

Ikimokyklinio ugdymo principai:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.).

Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Erdvių tipai ir jų paskirtis:

• Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realų ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Modeluojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata ir esminiai gebėjimai:

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

• A1. Maisto ir higienos įgūdžiai: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A2. Saugaus elgesio įgūdžiai: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
• B1. Judėjimo ir koordinacijos gebėjimai: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
• B2. Smulkiosios motorikos ir koordinacijos gebėjimai: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

tags: #erdviu #pritaikymas #priesmokykliniam #ugdymui

• Kada planuoti šeimą
• Vakcinacija 2 mėnesių kūdikiui
• Saugumas skrendant nėštumo pradžioje
• Traktoriai vaikams
• Parama vaikų su negalia ugdymui namuose