Vaiko kosulys - tai viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į gydytojus. Daugeliu atvejų kosulys yra natūrali organizmo reakcija, padedanti išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, dulkių ar kitų dirgiklių. Tačiau kai kosulys trunka ilgai, dažnai kyla nerimas: kas tai lemia, ar tai rimta ir ką daryti? Šiame straipsnyje aptarsime užsitęsusio kosulio priežastis, kada verta kreiptis į gydytoją, ir svarbiausia - kaip padėti savo vaikui.
Kas yra užsitęsęs kosulys?
Užsitęsęs vaiko kosulys - tai kosulys, trunkantis ilgiau nei įprasta ūminė kvėpavimo takų infekcija, paprastai ilgiau nei keturias savaites. Tai simptomas, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kosulys gali būti sausas arba šlapias, nuolatinis arba protarpinis, pasireiškiantis tik naktį ar tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, esant šaltesniam orui ar po fizinio krūvio. Jo pobūdis ir dažnis gali suteikti svarbių užuominų apie galimą priežastį.
Svarbu suprasti, kad kosulys yra natūrali organizmo reakcija, padedanti išvalyti kvėpavimo takus nuo gleivių, bakterijų, virusų ar kitų dirgiklių. Tačiau kai jis užsitęsia, tai gali rodyti, kad kvėpavimo takai nėra visiškai sveiki arba kad juos nuolat veikia dirginantys veiksniai. Pavyzdžiui, sausas kosulys gali būti susijęs su alergijomis ar astma, tuo tarpu šlapias kosulys būdingas infekcijoms arba lėtinėms ligoms. Kadangi kosulio tipai ir trukmė gali labai skirtis, būtina įsigilinti į simptomus, kad būtų galima tinkamai diagnozuoti problemos šaltinį.
Tėvams svarbu stebėti ne tik kosulio trukmę, bet ir kitus lydinčius simptomus, tokius kaip dusulys, karščiavimas, apetito praradimas ar nuovargis. Tai padeda nustatyti, ar kosulys yra tik laikinas organizmo apsaugos mechanizmas, ar rimtesnės sveikatos problemos požymis. Galiausiai, laiku pastebėtas užsitęsęs vaiko kosulys ir tinkamas dėmesys gali užkirsti kelią komplikacijoms ir padėti vaikui greičiau pasveikti.
Vaikų kosulį V. Sutkus skirsto į: ūminį - trunkantį iki 2-3 savaičių; lėtinį - užsitęsiantį 4 savaites ir ilgiau. Taip pat, anot jo, būna specifinis kosulys, kuris padeda atpažinti ligą, arba nespecifinis - t.y. nebūdingas specifinei ligai. Kosulys gali būti sausas - kai neatsikosėjama; drėgnas/šlapias - kai atkosima sekretu.
Pagrindinės užsitęsusio kosulio priežastys
Infekcijos yra bene dažniausia vaikų užsitęsusio kosulio priežastis. Po virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas ar gripas, kvėpavimo takai gali išlikti jautrūs ir vaikas gali kosėti net kelias savaites. Taip pat bakterinės infekcijos, tokios kaip plaučių uždegimas ar kokliušas, gali sukelti ilgalaikį kosulį. Kokliušas dažnai pasireiškia stipriais kosulio priepuoliais, kurie gali trukti net kelis mėnesius, ypač jei vaikas nebuvo skiepytas arba paskiepytas ne pilna vakcinacijos schema.
„Pati dažniausia ūminio kosulio priežastis yra sloga. Dažniausiai ji praeina pati ir be jokių komplikacijų. Maždaug dešimtadaliui kosinčių vaikų nustatomas bronchitas arba bronchiolitas - dažniausiai tai yra drėgnas kosulys, o kartu girdimas ir garsus šnopavimas. Jei pastebime, kad vaikui darosi sunkiau kvėpuoti, būtinai reikia pasirodyti gydytojui. Dar dešimtadalis vaikų kosėja dėl astmos, šiuo atveju būdingas specifinis sausas kosulys“, - dažniausias vaikų kosulio priežastis išskiria vaikų ligų gydytojas.
Sergant gripu būdingas sausas kosulys, pasireiškiantis kartu su karščiavimu. Lojimą primenantis sausas kosulys gali signalizuoti, kad vaikui prasidėjęs laringitas. V. Sutkus ramina, kad jei šios ligos eiga nėra sunki, galima gydytis ir namuose, tačiau jei patiems susitvarkyti nepavyksta, verčiau kreiptis į gydytoją. Esant plaučių uždegimui kosulys gali būti sausas arba drėgnas, kartu pasireiškia karščiavimas, vaikas pastebimai prastai jaučiasi ir čia dažniausiai jau reikia gydytojo įsikišimo.
Iš retesnių priežasčių, kodėl vaikas ima kosėti, gali būti į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis. Jį nesunku atpažinti, mat kosulys prasideda staiga, greičiausiai kartu su springimu. Jei patiems svetimkūnio ištraukti nepavyksta, reikia kreiptis į medikus. Kosėjama ir dėl kitų dirgiklių, pavyzdžiui, tabako dūmų, vaistų ir pan. Po kvėpavimo takų infekcijų gali pasireikšti neurogeninis kosulys - kai vaikas ir toliau kosėja iš įpročio. Kosulį gali sukelti ir alergijos, kai kurie vaistai, šaltas ir sausas oras, COVID infekcija, vardija vaikų ligų gydytojas.
Alergijos ir astma taip pat yra dažnos ilgalaikio kosulio priežastys. Alerginis kosulys dažniausiai pasireiškia kaip sausas kosulys, kuris stiprėja naktį ar ryte. Jį gali sukelti dulkės, naminių gyvūnų plaukai ar žiedadulkės. Tuo tarpu astma pasireiškia ne tik kosuliu, bet ir dusuliu, švokštimu ar sunkumo jausmu krūtinėje. Tiesa, abi šios būklės reikalauja specialaus gydymo ir ilgalaikės priežiūros.
Refliuksas (gastroezofaginio refliukso liga, GERL) taip pat gali būti kosulio priežastis. Skrandžio rūgštis, patekusi į stemplę, dirgina kvėpavimo takus ir sukelia kosulį, kuris dažnai stiprėja naktį, kai vaikas guli. Nors ši priežastis nėra labai dažna, visgi pasitaikyti gali. Žinoma, užsitęsį kosulį sukelti gali ir kitos ligos, pavyzdžiui, lėtinis bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, gerklų ir balso stygų ligos.
Aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos ilgalaikiam kosuliui. Sausas oras, įkvėpiami tabako dūmai, ar pelėsių buvimas namuose gali nuolat dirginti vaiko kvėpavimo takus ir skatinti kosulį.
Dažniausia sauso kosulio priežastis - virusinė infekcija. Skaičiuojama, kad mažiausiai 80 proc. viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukelia įvairūs virusai. Virusinės infekcijos dažniausiai prasideda sausu, dirginančiu, neproduktyviu kosuliu. Dažniausiai toks kosulys po 3-4 parų tampa drėgnu ir vaikas kosėja lengviau. Sausą, dirginantį ir varginantį kosulį laikinai galima slopinti, tačiau jei tai nebūtina, tuomet geriau stebėti, kada sausas kosulys taps produktyviu. Vaikams iki 6 metų amžiaus kosulio slopinimas gali tik dar labiau pakenkti, o ne padėti.
Bakterinių infekcijų metu gali pasireikšti didesnis karščiavimas, gali kamuoti blogesnė bendra savijauta. Vis dėlto bakterinės infekcijos pasitaiko rečiau nei virusinės. Svarbu suprasti, kad virusinės infekcijos metu antibiotikai neskiriami, nes jie virusų neveikia. Žinoma, virusinė infekcija visuomet gali komplikuotis bakterine. Jei susirgo kūdikis arba labai mažas vaikas, jei vaiko būklė negerėja arba net blogėja, tuomet geriau kreiptis į vaiko gydytoją. Ypatingai sunerimti reikėtų tuomet, jei ant vaiko odos atsiranda neblykštančių bėrimų ir jei vaikas vangus, mieguistas bei karščiavimo nemažina įprastos ibuprofeno arba paracetamolio dozės.
Vaikų kosulys pirmiausiai gali atsirasti dėl slogos. Jei „už nosies“ teka sekretas, tuomet kosulys labiausiai suintensyvėja gulimoje padėtyje. Tokiu atveju labai svarbu dažnai valyti nosytę.
Kada būtina pasirodyti gydytojui?
„Užsirašykite pas šeimos gydytoją, jei kosėjantis vaikas karščiuoja, o kosulys intensyvėja. Reiktų, kad gydytojas vaiką įvertintų ir tuo atveju, jei kosulys trunka ilgiau nei mėnesį“, - pataria V. Sutkus.
Nors užsitęsęs vaiko kosulys ne visuomet yra rimtos ligos požymis, yra situacijų, kuomet tiesiog būtina kreiptis į gydytoją. Pirmasis signalas - tai kosulio trukmė. Jei kosulys tęsiasi ilgiau nei keturias savaites ir negerėja, būtina išsiaiškinti jo priežastį. Tačiau kai kurių simptomų nereikėtų ignoruoti net ir anksčiau.
Pavojingi simptomai, tokie kaip dusulys, švokštimas kvėpuojant, karščiavimas, trunkantis ilgiau nei tris dienas, ar mėlynuojantys lūpų kampai, yra aiškus ženklas, kad reikia skubios medicininės pagalbos. Taip pat verta sunerimti, jei kosulys yra labai stiprus, trukdo miegoti ar valgyti, arba jei vaikas kosėja su krauju. O jei vaikas jaučiasi itin išsekęs, greitai pavargsta, pradeda kristi svoris ar jį kamuoja krūtinės skausmas, tai taip pat gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas.
Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį į išskirtinius ženklus, kai nieko nelaukus reikia vykti nebe pas šeimos gydytoją, o tiesiai į ligoninę. Skubėkite pas medikus, jei vaikas nustoja kvėpavęs, jei matote, kad kvėpavimas apsunkintas ir dažnas (kilnojasi krūtinės ląsta ir pilvukas, o mažas vaikas, kuris dar negali nieko pasakyti, atrodo išsigandęs), jei pastebite, kad vaiko oda blyški arba pamėlusi. Taip pat pavojinga, jei vaikas atsikosėja kraujingais skrepliais arba stipriai kosėja iki vėmimo.
Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų kosulio priežastį. Vienas pagrindinių tyrimų yra kvėpavimo takų klausymas stetoskopu, siekiant išgirsti, ar nėra švokštimo, kuris būdingas astmai ar infekcijoms. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti infekcijų ar uždegimų rodiklius. Esant poreikiui, gydytojas gali paskirti krūtinės rentgenogramą, kuri padeda nustatyti galimą plaučių uždegimą ar kitas kvėpavimo takų problemas. O jei įtariamas alerginis kosulys, gali būti atliekami alergijos testai. Svarbiausia - nebijoti kreiptis į specialistus, jei kyla abejonių dėl vaiko būklės. Ankstyvas problemos nustatymas ne tik padeda greičiau išgydyti kosulį, bet ir apsaugo nuo galimų pavojingų komplikacijų.
Dėl kosinčio vaiko turėtų konsultuoti gydytojas, jei: - kosėja mažesni nei 3 mėnesių kūdikiai;- kosulys varginantis, triukšmingas, trukdantis vaiko kasdienei veiklai;- kosulys išlieka po paspringimo maistu ar kitu daiktu, net jei vaikas springo prieš keletą savaičių;- atkosima kraujingų, gelsvų, žalsvų skreplių;- vaikas karščiuoja, pakitusi jo kasdienė elgsena;- vaikas atsisako gerti ilgesnį laiką;- kosulys sukelia vėmimą;- kosulys trunka ilgiau nei 2 savaites.
Kaip padėti vaikui namuose?
Kai kosulys nėra lydimas pavojingų simptomų, padėti vaikui ir palengvinti jo būklę bei savijautą galima ir namuose. Viena svarbiausių sąlygų - užtikrinti, kad namų aplinka būtų tinkama vaiko kvėpavimo takams. Sausas oras gali dirginti kvėpavimo takus, todėl rekomenduojama naudoti oro drėkintuvus arba bent jau pastatyti didelį indą su vandeniu kambaryje. Tai ypač naudinga šaltuoju metų laiku, kai patalpų oras dėl šildymo tampa labai sausas. Taip pat verta dažnai vėdinti patalpas, užtikrinant gaivaus oro cirkuliaciją.
Kosulį gydant namuose vaikams galima duoti žolinių preparatų: gebenės - skystina gleives; raktažolės ir čiobreliai - kosulį silpnina; skėstašaknis kamras - taip pat silpnina kosulį. Tarp naminių priemonių gydytojas pamini ir medų. „Vis daugiau straipsnių aprašoma, kad medus veikia antibakteriškai ir silpnina kosulį. Medaus kosančiam vaikui galima duoti nuo pusės šaukštelio iki dviejų ir geriausia vartoti prieš miegą. Jei matote, kad per tris dienas tokio gydymo jokio poveikio nėra, nėra prasmės medaus duoti ilgiau, bent jau dėl kosulio. Tik atminkite, kad medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų, nes jame gali būti botulino toksino, kuris vaikams gali sukelti botulizmą. Vyresniems vaikams tai nepavojinga“, - kalba gydytojas.
Kosuliui palengvinti galima naudoti ir eterinius aliejus: eukaliptų, čiobrelių, pipirmėtės, levandos ir t.t. Eteriniai aliejai gali būt geriami, tepami ar garinami. Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį, kad galimi ir šalutiniai reiškiniai - odos arba gleivinių sudirginimas. Taip pat galima taikyti inhaliacijas - inhaliuoti tiek su paprastu, tiek su negazuotu mineraliniu vandeniu, fiziologiniu tirpalu ar pačių namuose pasigamintu 1 proc. druskos tirpalu (tokį pasidarysite ištirpinę porą gramų druskos stiklinėje vandens). „Tiek inhaliacijos, tiek skysčiai drėkina kvėpavimo takus ir tokiu būdu palengvina vaikams atsikosėjimą, jis darosi mažiau skausmingas“, - rekomenduoja gydytojas.
Ypatingai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių, nes jie padeda drėkinti kvėpavimo takus ir skystina gleives. Tai gali būti paprastas vanduo, šiltos arbatos su medumi (vaikams vyresniems nei vienerių metų) ar net lengvi sultiniai. Tačiau reikia vengti pernelyg karštų gėrimų, kurie gali dirginti gleivines. Be jokios abejonės, natūralios priemonės, tokios kaip garų inhaliacijos, taip pat gali būti veiksmingos. Garai padeda atlaisvinti gleives ir palengvina kvėpavimą.
Mityba taip pat yra labai svarbi. Maistas, kuriame gausu vitaminų ir mineralų, stiprina imuninę sistemą. Tad įvairūs vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir maistas, turintis daug vitamino C, gali padėti organizmui kovoti su infekcijomis. Na ir galiausiai, apsaugokite vaiką nuo bet kokių dirgiklių, tokių kaip cigarečių dūmai, stiprūs kvapai ar dulkės, nes jie gali paskatinti kosulį.
Jei vaikas kosėja dėl peršalimo, t.y. virusinės kvėpavimo takų infekcijos, reikėtų: - vaikui duoti gerti pakankamai skysčių; - palaikyti reikiamą drėgmę gyvenamojoje patalpoje, ypač kambaryje, kur vaikas miega. Drėgmė turėtų siekti ne mažiau kaip 40 procentų. - Esant varginančiam sausam (lojančiam, laringitiniam) kosuliui, pabūti su vaiku vonios kambaryje, atsukus karštą dušą.
„O jei matote, kad tokių naminių gydymo priemonių nepakanka, kreipkitės į šeimos gydytoją, kad jis paskirtų tyrimus arba atitinkamą gydymą“, - sako V. Sutkus.
Tinkamai valant nosį rečiau kamuoja ir kosulys - tam puikiai tinka jūros vanduo. Vaiko aplinka turėtų būti švari - jam negalima būti dulkėtose ar prirūkytose patalpose.
Ar verta naudoti vaistus?
Kosuliui gydyti vartojamos kelios rūšys vaistų. Kosulį slopinantys vaistai slopina kosulio refleksą. Dekongestantai mažina nosies gleivinės paburkimą, antihistamininiai - alergijos simptomus. Ekspektorantai - skystina gleives, dėsto V. Sutkus. Atkreipkite dėmesį, kad dauguma šių vaistų skiriami tik nuo paauglystės ir prieš vartojant geriau pasitarti su gydytoju, nors juos galima įsigyti ir be recepto.
Vienas iš dažniausių tėvų klausimų susidūrus su užsitęsusiu vaiko kosuliu yra toks: ar reikalingi vaistai? Atsakymas priklauso nuo kosulio priežasties ir vaiko būklės. Nors kai kuriais atvejais vaistai yra būtini, daugeliu atvejų kosulys praeina ir be jų. Svarbu suprasti, kad kosulys yra organizmo gynybos mechanizmas, todėl vaistai, kurie tik slopina šį simptomą, gali būti ne visada naudingi.
Pavyzdžiui, įvairūs sirupai išties gali suteikti laikiną palengvėjimą, tačiau jie negydo pagrindinės priežasties. Be to, sirupų su medžiagomis, slopinančiomis kosulį ar skystinančiomis gleives, reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes netinkamas jų naudojimas gali turėti šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, sausam ir dirginančiam kosuliui gali būti skiriami sirupai, slopinantys kosulio refleksą, o šlapiam kosuliui - atsikosėjimą lengvinantys ir gleives skystinantys preparatai.
Flavamed sudėtyje yra veikliosios medžiagos ambroksolio hidrochlorido, priklausančio mukolizinių (gleives skystinančių) ir atsikosėjimą skatinančių vaistų grupei. Flavamed geriamasis tirpalas vartojamas sergant ūmiomis ar lėtinėmis plaučių ir bronchų ligomis, kai kosulio metu susidaro klampios gleivės. Flavamed tinka vartoti vyresniems negu 2 metų vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems. Flavamed suskystina klampias gleives ir jos gali lengviau kosulio metu pasišalinti. Jeigu per 4-5 dienas vaiko savijauta nepagerėjo arba net pablogėjo, būtinai kreiptis į gydytoją. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Na, o antibiotikai yra būtini tik tuo atveju, jei kosulį sukelia bakterinė infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas ar kokliušas. Jie neduoda jokios naudos, jei kosulio priežastis yra virusinė infekcija ar alergija. Be to, per dažnas ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas gali sukelti vaiko organizmo atsparumą šiems vaistams, todėl jie turėtų būti skiriami tik gydytojui nustačius tikslią diagnozę. Trumpai tariant, vaistai turėtų būti naudojami tik tada, kai to iš tiesų reikia. Pagrindinis tėvų tikslas turėtų būti ne tik simptomų slopinimas, bet ir pagrindinės kosulio priežasties pašalinimas.
Miško gyvūnai | Su užduotimi "Koks tai gyvūnas?"
Svarbu vaikui duoti gerti kuo daugiau skysčių. Retas pagalvoja, kad būtina palaikyti optimalią patalpų drėgmę - ypač ten, kur vaikas miega. Jei kosulys sausas ir dirginantis, labai naudinga pabūti vonios patalpoje ir atsukti karštą vandenį - garais prisotintoje patalpoje vaikui lengviau atsikosėti. Naudingos specialiais aparatais atliekamos inhaliacijos. NEGALIMA vaiko kūnelio trinti spiritu - tai pavojinga ir galima tik dar labiau pakenkti. Be to, karščiavimo mažinimui nenaudojamas aspirinas (acetilsalicilo rūgštis). Pirmo pasirinkimo vaistai karščiavimui mažinti - paracetamolis ir ibuprofenas, kurie vartojami atsižvelgiant į vaiko svorį.
Kosulio gydymas priklauso nuo kosulį sukėlusios priežasties. Pavyzdžiui, virusinės infekcijos gydomos simptomiškai. Kai kosulys jau yra drėgnas, galima vartoti atsikosėjimą gerinančių vaistinių preparatų, kurie gali būti augaliniai arba ne.
Labai svarbi nosies higiena. Mažiausiems vaikams turite padėti nosį atsiurbdami, didesni jau gali ir patys išsipūsti. Galima nosį ir praplauti, nes nosyje esantis sekretas gali nubėgti į kvėpavimo takus ir tokiu būti skatinti kosulio refleksus. Jei taip nutinka, padeda ir burnos skalavimas druskos tirpalu. Prieš nakties miegą keletą parų galima vartoti nosies gleivinės kraujagysles sutraukiančius preparatus, tačiau dėl jų vartojimo geriau pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Ilgai vartojami dekongestantai gali sukelti pripratimą - tuomet gali išsivystyti taip vadinama „medikamentinė“ sloga.
Kaip gydomas kosulys? Kosulio gydymas priklauso nuo kosulio priežasties. Pavyzdžiui:- bakterinės kilmės infekcijos gydomos antibiotikais. Virusų antibiotikai neveikia, todėl virusinės infekcijos antibiotikais negydomos. Deja, virusų sukeltas kvėpavimo takų uždegimas trunka 2-3 savaites ir visą tą laiką vaikas gali kosėti.- Sergant virusine ar bakterine infekcija, būna sloga arba sinusitas. Nevalant nosies, sekretas iš nosies teka į ryklę, taip sukeldamas kosulį. Tinkamai valant nosį retėja ir kosulys.- Astma gydoma vaistais, kuriuos vaikai įkvepia tiesiai į plaučius. Šie vaistai palengvina vaiko kvėpavimą.-Jei kosulio priežastis yra svetimkūnis plaučiuose, reikia atlikti bronchoskopiją ir pašalinti svetimkūnį.- Jei kosulio priežastis - refliuksas iš skrandžio, kai rūgštus skrandžio turinys patenka į ryklę ir ją sudirgina, sukeldamas kosulį, - reikėtų atsisakyti riebaus, aštraus maisto, šokolado, gazuotų gėrimų. Vaikas turi vakarieniauti mažiausiai prieš 2 valandas iki miego.
Kosulys yra apsauginė organizmo reakcija, kurios tikslas neleisti kvėpavimo takų dirgikliui patekti giliau plaučius, todėl galima sakyti, kad kosulys yra gera organizmo reakcija. Gydant kosulį reikėtų nustatyti ir gydyti pagrindines kosulio priežastis, o tai priklauso nuo to, kas sukėlė kosulį - virusai ar bakterijos. Bakterinį kosulį galima gydyti antibiotikais, o tačiau virusiniam reikėtų imtis kitų priemonių. Virusinis kosulys dažniausiai prasideda kaip sausas dirglus kosulys, o vėliau tampa drėgnu, išsiskiria skrepliai. Tačiau kosulį galima numalšinti ir naminėmis priemonėmis. Nuo kosulio labai gerai padeda skysčių gėrimas. Skysčiai sumažina gerklės dirginimą ir palengvina skreplių atsikosėjimą. Vanduo yra tinkamas gėrimas, tačiau taip pat turėtumėte gerti ir šiltus gėrimus, arbatas, kurios skatina gleivių išsiskyrimą ir palengvina gerklės skausmą. Į arbatą galima įdėti medaus, nes jis padeda sumažinti gerklės niežulį. Maži vaikai kvėpavimo takų ligomis gali susirgti kelis kartus per metus, tačiau jiems dar neleidžiama vartoti daugelio vaistų, todėl inhaliatorius yra puiki kosulio malšinimo priemonė. Inhaliatorius yra medicininis prietaisas, kuriuo galima įkvėpti vaistus garų pavidalu. Inhaliatoriaus gaminami vandens garai ar vandens garų ir vaistų dalelių mišinys prasiskverbia giliai į kvėpavimo takus ir skatina sekreto išsiskyrimą. Inhaliatorius sudrėkina gleivinę, todėl sumažėja patinimas, edema ir dirginimo pojūtis. Be to, inhaliatorius gali būti naudojamas peršalimo, kosulio, laringito, plaučių uždegimo, bronchito, astmos ar sinusų infekcijų gydymui bei profilaktikai. Inhaliatoriuje dažniausiai naudojamas natrio chlorido tirpalas, tačiau perkant jį vaistinėje jau paruoštą, būtinai įsitikinkite, kad jis yra pažymėtas kaip tinkamas inhaliacijai.
Vaikų kosulį malšina ir sirupas nuo kosulio, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad dauguma sirupų nuo kosulio yra skirti vyresniems nei 2 metų vaikams. Juodųjų serbentų sirupas nuo kosulio „Kidsmed“ malšina gerklės niežėjimą ir kosulį. Natūraliame kosulio sirupe „Kidsmed“ yra daug su kosuliu padedančių kovoti vitaminų bei mineralų. Gerklės dirginimą gali sukelti slogos išskyros. Taigi, kad kosulys būtų suvaldytas, nosis turi būti švari. Nosies aspiratorius iš nosies pašalina infekcines daleles, kurios gali išplisti į plaučius ir sukelti kosulį. Šiuo atveju jums padės elektrinis nosies aspiratorius „Nosiboo“, kuris greitai ir patogiai pašalins iš nosies visas ten susikaupusias išskyras. Kosulio gydymas užtrunka gana ilgai, tačiau jeigu kosulys nepraeina, tikrai vertėtų kreiptis patarimo į gydytoją. Kosulio gydymas gali užtrukti, todėl vertėtų apsišarvuoti kantrybe. Gydant kosulį reikia gerti daug skysčių, daryti inhaliacijas ir vartoti leistiną sirupo nuo kosulio dozę.
