Vaikų kalba - tai priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kalbėjimo ypatybių visuma. Ji priklauso nuo vaikų anatominio, fiziologinio ir psichinio išsivystymo bei socialinės aplinkos. Ankstyvoji vaikų kalba kuriasi pagal bendrus biologinius ir kalbėjimo įgūdžių raidos dėsnius; ji menkai susijusi su konkrečios kalbos specifika. Kiekvieno vaiko kalba yra savita.
Vaikų kalbos raidos etapai
Vaikų kalbos raidos etapai apima kelis svarbius etapus:
- Riksmas, verksmas, vogravimas (nuo 5 savaitės): vaikas taria balsius a, o, e.
- Čiauškėjimas (gugavimas, nuo 4 mėn. pab.-5 mėn.): taria priebalsius m, d, b, n, v, t, geba atpažinti įvairių kalbų garsus.
- Klausymasis-atsakymas (nuo 8 mėn.): prasideda aktyvesnis bendravimas, vaikas pradeda čiauškėti, kas padeda susidaryti ryšiams tarp kalbos padargų.
- Kito kalbos supratimas, pirmieji žodžiai (nuo 1 metų): vaikas nebegali skirti garsų, kurių nėra gimtojoje kalboje.
Pusantrų metų vaikas vartoja 3-50 žodžių, dvejų metų - gramatiškai taisyklingus, dažniausiai 2 žodžių sakinius. Nuo 2 iki 4 metų vaiko žodynas kas 6 mėnesius padvigubėja. Mokyklinio amžiaus vaikai kalbos žinias susistemina, žodžius vartoja tiksliau, nuo konkrečių žodžio paaiškinimų pereina prie abstrakčių, žino sinonimus, skirsto daiktus pagal kategorijas.
Vaikų kalbos ypatumai:
- Garsinės: kai kurių garsų arba jų junginių pakeitimas kitais, pvz., „tliusis“ vietoj „triušis“.
- Gramatinės: mažiau gramatinių konstrukcijų, paties sukurti žodžiai, pvz., „sparnuoja“.
- Semantinės: žodžių ir jų grupių atranka bei vartojimas neįprastomis reikšmėmis.
Vaikų kalbos ugdymas namuose
Vaikų kalbos ugdymas namuose yra kasdienis procesas, turintis milžinišką reikšmę vaiko kalbos įgūdžių raidai. Būtent šiuo laikotarpiu vaikai pradeda įsisavinti savo gimtosios kalbos garsus, ritmą ir kitus niuansus. Pagrindinį vaidmenį, ugdant vaiko kalbėjimo įgūdžius, atlieka tėvai ir globėjai.
Kaip lavinti vaikų kalbos įgūdžius namuose nuo pat kūdikystės:
- Bendraukite su mažyliu „akis į akį“: užmegzkite akių kontaktą. Kalbėdami su vaiku stenkitės, kiek įmanoma, būti vaiko akių lygyje.
- Kalbėkite lėtai ir aiškiai: naudokite paprastus sakinius. Tai padės vaikui tiksliau išgirsti ir geriau suvokti kalbos garsus.
- Vartokite ilgesnius, išsamesnius sakinius: nebijokite ir sudėtingesnių žodžių. Su vaiku kalbėkite kaip su suaugusiu, vartokite vaizdingą kalbą.
- Kalbėkite aiškiai ir laikydamiesi gramatikos taisyklių.
- Kuo daugiau kalbėkite su vaiku ir jo klausinėkite: keisdami sauskelnes sakykite: „dabar pakeisiu tau sauskelnes“, o ruošdamiesi eiti pasivaikščioti: „dabar apsirengsime ir eisime pasivaikščioti prie upės“.
- Įvardinkite matomus daiktus: „štai - parkas“, „čia auga gėlės“, „plaukia antis“.
- Reaguokite entuziastingai į vaiko gugavimą: atsakykite jam. Būkite kantrūs ir palaikantys. Suteikite savo vaikui laiko išreikšti save ir mokytis.
- Dainuokite: tai padeda lavinti vaiko ritmo pojūtį ir kalbos intonaciją, tai svarbūs aspektai sėkmingai kalbos raidai. Dainuokite lengvų įsiminti melodijų daineles, kurių tekstuose yra pasikartojančių žodžių.
- Skaitykite knygas: pradėkite nuo paprastų vaikiškų knygų su didelėmis, spalvingomis iliustracijomis. Tardami žodžius parodykite vaikui juos atitinkančius paveikslėlius.
- Lavinkite smulkiąją motoriką: skirkite išskirtinį dėmesį jos lavinimui. Tai ypač svarbu kalbos raidai, nes rankų judesių ir kalbos centrai yra greta.
- Ugdikite sensorines funkcijas: leisdami vaikui liesti, jausti ir tyrinėti objektus. Apibūdinkite tekstūras, spalvas ir formas.
- Kontroliuokite ekrano laiką: sumažinkite laiką, kurį vaikas praleidžia prie telefono, kompiuterio, televizoriaus ir kitų ekranų, iki minimumo, nes bendravimas „akis į akį“ yra labai svarbus kalbos raidai.
- Sukurkite natūralios patirties aplinką: miške, prekybos centre, vaikų žaidimų aikštelėse, bibliotekoje.
- Skatinkite žaidimus su žaislais: lėlėmis, figūrėlėmis, konstruktoriais, meniniais ir kitų tipų žaidimų rinkiniais.
- Skatinkite bendravimą su kitais vaikais.
- Girkite vaiko pastangas ir pasiekimus lavinant kalbą.
- Supažindinkite su įvairiomis kalbomis: neretai užsienio kalbos mokymasis vaikams kur kas paprastesnis procesas nei suaugusiems. Vaikų iki 7 metų smegenys yra ypač plastiškos, todėl jie labai greitai mokosi ir tobulėja.
Atminkite, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai. Kai kurie vaikai pradeda kalbėti anksčiau nei kiti, tačiau nuolatinis bendravimas su vaiku, kalbėjimasis, kitų pažinimo funkcijų, smulkiosios motorikos lavinimas padės vystytis tvirtiems kalbos įgūdžiams. Kurkime vaikams stimuliuojančią, tarpusavio ryšį puoselėjančią ir patrauklią aplinką vystymuisi.
Kada reikėtų sunerimti dėl vaiko kalbos raidos?
Logoterapeutė Irena Stankuvienė pataria į specialistą kreiptis šiais atvejais:
- Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais).
- 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba.
- 2 metų vaikas netaria trumpų frazių.
- 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus.
- Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.
Logoterapeutė tėvams, auginantiems 3-5 metų amžiaus vaikus, pataria jų kalbą patikrinti ir profilaktiškai, nes šiuo raidos periodu daug vaikų garsus taria netaisyklingai. Apsilankius pas logoterapeutą yra įvertinamas vaiko kalbėjimas, numatomos korekcinio darbo gairės.
Kalbos sutrikimų priežastys gali būti įvairios:
- Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės n
Vaikų kalbos raida: nuo pirmųjų garsų iki rišlios kalbos
Vaikų kalba - tai priešmokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kalbėjimo ypatybių visuma, priklausanti nuo vaiko anatominio, fiziologinio ir psichinio išsivystymo bei socialinės aplinkos. Ankstyvoji vaikų kalba kuriasi pagal bendrus biologinius ir kalbėjimo įgūdžių raidos dėsnius; ji menkai susijusi su konkrečios kalbos specifika. Kiekvieno vaiko kalba savita.
Vaikų kalbos raidos etapai
Vaikų kalbos raida vyksta etapais:
- Rikmas, verksmas, vogravimas (5 savaitė): vaikas taria balsius a, o, e.
- Čiauškėjimas (gugavimas; 4 mėn. pab.-5 mėn.): taria priebalsius m, d, b, n, v, t, geba atpažinti įvairių kalbų garsus.
- Klausymasis-atsakymas (8 mėn.).
- Kito kalbos supratimas, pirmieji žodžiai (1 metai): nebegali skirti garsų, kurių nėra gimtojoje kalboje.
Pusantrų metų vaikas vartoja 3-50 žodžių, 2 metų - gramatiškai taisyklingus dažniausiai 2 žodžių sakinius. Nuo 2 iki 4 metų vaiko žodynas kas 6 mėnesius padvigubėja. Mokyklinio amžiaus vaikai kalbos žinias susistemina, žodžius vartoja tiksliau, nuo konkrečių žodžio paaiškinimų pereina prie abstrakčių, žino sinonimus, skirsto daiktus pagal kategorijas.
Vaikų kalbos raidos sutrikimus lemia įvairios priežastys, galinčios atsirasti tiek vaisiui dar esant gimdoje, tiek vėlesniais metais. Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai, iki valandos, deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą. Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos taip pat gali paveikti kalbą.
Be to, tam tikrais atvejais pas logoterapeutus vaikus atvedantys tėvai prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio. Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi ar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį, įsitraukiant į darbą.
Sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Tokiu atveju pastebėjus vėluojančią kalbos raidą patariama šeimoje kalbėti tik viena kalba.
Vaikų kalbos ypatybės ir sutrikimai
Skiriama šios vaikų kalbos ypatybės:
- Garsinės: kai kurių garsų arba jų junginių pakeitimas kitais, pvz., tliusis vietoj triušis.
- Gramatinės: mažiau gramatinių konstrukcijų, paties sukurti žodžiai, pvz., sparnuoja.
- Semantinės: žodžių ir jų grupių atranka bei vartojimas neįprastomis reikšmėmis.
Vaikams gali kilti sunkumų ir su girdimuoju suvokimu ar nesusiformavus garsų artikuliavimo vaizdiniams - tai vadinama fonologiniais kalbos sutrikimais. Dėl jų vėliau gali būti sunku išmokti skaityti ir rašyti. Pastarųjų įgūdžių įgyti bus sunkiau ir tada, jei vaikui būdingas hipernosinumas - dėl gomurio nesuaugimo ar minkštojo gomurio sutrikimų kylantis balso tembro ir garsų tarimo pasikeitimas, dėl kurio sutrinka tarimas, nepakankamai išlavėja klausa. Tokie vaikai vartoja siaurą žodyną, nemoka rišliai kalbėti.
Taip pat vaikams gali būti būdingi balso (aukštumo, stiprumo, rezonavimo, tembro) sutrikimai, kurie kyla tiek dėl anatominių pasikeitimų, tiek dėl psichinių veiksnių, mėgdžiojimo, netinkamų įpročių (pvz., garsiai kalbėti), isterijos. Kalbos sutrikimų atsirasti gali ir tada, kai kalbos aparatas ir klausa normaliai funkcionuoja. Gali pasireikšti garsų tarimo sutrikimas: netaisyklingas garsų tarimas, vienų garsų (dažniausiai s, z, š, ž, c, č, dz, dž, r, l) keitimas kitais ar visiškas netarimas. Šie garsų tarimo trūkumai gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkamai išaugusių dantų, liežuvio ar gomurio pakitimų, netaisyklingo sąkandžio, žandikaulių deformacijos, negalėjimo greitai ir sklandžiai atlikti garsų tarimui reikalingus judesius, netaisyklingos aplinkinių kalbos mėgdžiojimo. Taip pat juos gali lemti ir kalbos padargų paralyžius, parezė, neišoperuoti adenoidai, polipai, somatinės ligos, sulėtėjusi psichinė raida, netinkama socialinė aplinka.
Vienas sunkiausių sutrikimų - mikčiojimas, kai sunku ištarti žodžius, išsakyti mintis, kartojami garsai ar net žodžiai. Mikčiojimas labiau būdingas ikimokyklinukams, dažniau - berniukams nei mergaitėms. Jis dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais. Tuo metu vaikas sunkiai suranda reikiamų žodžių, jaudinasi, skuba kalbėdamas - dėl to sutrinka, užsikerta vaiko kalba. Jam įveikti būtina ne tik logoterapeuto, bet ir neurologo, psichologo pagalba ir paties mikčiojančio žmogaus pastangos.
Kada tėvams reikėtų sunerimti?
Kūdikiai čiauškėti pradeda apie ketvirtą - penktą mėnesį. Metinukai jau taria nuo 2 iki 30 žodžių, o trimečiai jau gali ištarti apie 1500. Jei jūsų vaikui treji, o jis taria tik kelis žodžius, pvz., „mama“, „tete“, „baba“, nereiktų laukti stebuklo. Kreipkitės į logoterapeutą, nes kuo ilgiau mažylis nekalbės ar kalbės netaisyklingai, tuo vėliau lavės jo gebėjimas girdėti garsus, mokytis rišliai pasakoti, skaityti, rašyti.
Specialistė pataria į logoterapeutą kreiptis, jei:
- Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais).
- 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba.
- 2 metų vaikas netaria trumpų frazių.
- 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus.
- Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.
Tėvams, auginantiems 3-5 metų amžiaus vaikus, patariama jų kalbą patikrinti ir profilaktiškai, nes šiuo raidos periodu daug vaikų garsus taria netaisyklingai. Apsilankius pas logoterapeutą yra įvertinamas vaiko kalbėjimas, numatomos korekcinio darbo gairės.
Kaip lavinti vaikų kalbos įgūdžius namuose?
Vaikų kalbos lavinimas namuose - tai kasdienis procesas, turintis milžinišką reikšmę vaiko kalbos įgūdžių raidai. Būtent šiuo laikotarpiu vaikai pradeda įsisavinti savo gimtosios kalbos garsus, ritmą ir kitus niuansus. Pagrindinį vaidmenį, ugdant vaiko kalbėjimo įgūdžius, atlieka tėvai ir globėjai.
Bendraukite su mažyliu ,,akis į akį“: užmegzkite akių kontaktą. Kalbėdami su vaiku stenkitės, kiek įmanoma, būti vaiko akių lygyje. Kalbėkite lėtai ir aiškiai, naudodami paprastus sakinius. Tai padės vaikui tiksliau išgirsti ir geriau suvokti kalbos garsus. Vaikui augant vartokite ilgesnius, išsamesnius sakinius, nebijokite ir sudėtingesnių žodžių. Su vaiku kalbėkite kaip su suaugusiu, vartokite vaizdingą kalbą. Kalbėkite aiškiai ir laikydamiesi gramatikos taisyklių. Kuo daugiau kalbėkite su vaiku ir jo klausinėkite.
Apibūdinkite kasdienius veiksmus ir aplinką: keisdami sauskelnes sakykite: „dabar pakeisiu tau sauskelnes“, o ruošdamiesi eiti pasivaikščioti: „dabar apsirengsime ir eisime pasivaikščioti prie upės“. Įvardinkite matomus daiktus: „štai - parkas“, „čia auga gėlės“, „plaukia antis“.
Sensoriniai žaidimai: naudingi kalbos įgūdžiams. Kalbos raidą ypač skatina kelių pojūčių lavinimas vienu metu. Ugdykite vaiko sensorines funkcijas, leisdami jam liesti, jausti ir tyrinėti objektus. Apibūdinkite tekstūras, spalvas ir formas.
Dainavimas ir deklamavimas: dainavimas padeda lavinti vaiko ritmo pojūtį ir kalbos intonaciją, tai svarbūs aspektai sėkmingai kalbos adai. Dainuokite lengvų įsiminti melodijų daineles, kurių tekstuose yra pasikartojančių žodžių. Deklamavimas taip pat yra puiki priemonė kalbos įgūdžiams stiprinti. Vaikas ne tik išmoksta teisingai tarti žodžius ir tvarkingai formuluoti sakinius, bet ir supranta teksto struktūrą. Be to, deklamavimo metu vaikas vysto savo emocinę raišką - nes bando perteikti eilėraštį ar pasakojimą kuo įtaigiau.
Skaitymas: pradėkite nuo paprastų vaikiškų knygų su didelėmis, spalvingomis iliustracijomis. Tardami žodžius parodykite vaikui juos atitinkančius paveikslėlius. Skaitymas garsiai stiprina kalbos supratimo gebėjimus, lavina atmintį ir skatina vaikų koncentraciją.
Smulkiosios motorikos lavinimas: priklausomai nuo vaiko amžiaus, skirkite išskirtinį dėmesį jo smulkiajai motorikai lavinti. Smulkioji motorika yra gebėjimas kontroliuoti mažas kūno dalis, tokias kaip pirštai. Rankų judesių ir kalbos centrai yra greta, dėl to, stiprindami smulkiąją motoriką, geriname bei aktyviname ir kalbos centro darbą. Smulkiųjų motorikos įgūdžių lavinimui puikiai tinka lipdymas (minkštuoju plastilinu, žaidimo tešla), piešimas (pieštukais, kreidelėmis, flomasteriais ir būtinai dažais), kirpimas / klijavimas, konstravimas (kaladėlės, lego ir kt.), smulkių detalių rinkimas / ėmimas (pvz., pupelės, sagos, karoliukai).
Ribokite ekranų laiką: kontroliuokite laiką, kurį vaikas praleidžia prie telefono, kompiuterio, televizoriaus ir kitų ekranų, trukmę. Sumažinkite šį laiką iki minimumo, nes bendravimas „akis į akį“ yra labai svarbus kalbos raidai.
Skatinkite žaidimus ir socialinę sąveiką: kurkime vaikams natūralios patirties miške, prekybos centre, vaikų žaidimų aikštelėse, bibliotekoje. Skatinkite vaiko žaidimus su žaislais, tokiais kaip lėlės, figūrėlės, konstruktoriai, meniniai ir kitų tipų žaidimų rinkiniai. Vaikui svarbu žaisti ir bendrauti su kitais vaikais.
Pagirkite vaiko pastangas: pagirkite vaiko pastangas ir pasiekimus lavinant kalbą.
Sužinokite apie kitas kalbas: jei turite galimybę, supažindinkite vaiką su įvairiomis kalbomis. Neretai užsienio kalbos mokymasis vaikams kur kas paprastesnis procesas nei suaugusiems. Vaikų iki 7 metų smegenys yra ypač plastiškos, todėl jie labai greitai mokosi ir tobulėja.
Atminkite, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai. Kai kurie vaikai pradeda kalbėti anksčiau nei kiti, tačiau nuolatinis bendravimas su vaiku, kalbėjimasis, kitų pažinimo funkcijų, smulkiosios motorikos lavinimas padės vystytis tvirtiems kalbos įgūdžiams. Kurkime stimuliuojančią, tarpusavio ryšį puoselėjančią ir patrauklią aplinką vystymuisi.
