Šiuolaikiniam žmogui būdingas mažas fizinis aktyvumas. Technikos tobulėjimo tempai padiktavo būtinybę intensyviai krutinti smegenis, tačiau ne kūno raumenis. Didelė dalis miesto gyventojų dirba sėdimus darbus, keliauja automobiliu ar viešuoju transportu, laisvalaikį leidžia pasyviai - prie televizoriaus, kine, teatre. Net ir gamtoje dažnas renkasi pagulėti prie ežero ar jūros užuot minęs dviratį ar rytą pradėjęs krosu.
Nors galimybių judėti pakanka, suaugus keisti sėslų gyvenimo būdą į aktyvų - sudėtinga. O mūsų vaikai? Ikimokyklinio amžiaus mažyliai nenustygsta vienoje vietoje nė minutės: nuominai šokinėja, bėgioja, žaidžia. Vaikui augant, poreikis judėti palaipsniui slopsta. Mokyklinio amžiaus vaikai pradeda daugiau laiko praleisti sėdėdami prie stalo, skaitydami knygas, žiūrėdami TV, žaisdami kompiuteriu.
Vikrumas ir greitumas yra tarpusavyje susijusios savybės, kurios padeda atlikti efektyvius ir koordinuotus judesius. Lavinant šias savybes, galima pagerinti bendrą fizinį pajėgumą, pagerinti sportinius rezultatus ir sumažinti traumų riziką. Tai yra ypač svarbu sportininkams, tačiau taip pat naudinga ir paprastiems žmonėms, nes vikrumas ir greitumas tiesiogiai veikia mūsų gebėjimą atlikti kasdienes užduotis, tokias kaip skubėjimas į darbą, vaikų vedimas į mokyklą ar namų ruošos darbai ir reaguoti į įvairias pavojingas situacijas, pavyzdžiui, išvengti kliūties gatvėje ar sugauti krentantį daiktą.
Fizinis aktyvumas nuo mažens
Puikus būdas pradėti - masažas kūdikiams. Lytėjimas - tai meilės ir dėmesio kalba, kurią kūdikiai geriausiai supranta. Jie jaučiasi gerai tuomet, kai tėveliai yra šalia, kai jaučia jų rankas, girdi balsą, mato akis. Masažas ir mankšta sujungia fiziologinį bei psichologinį vaikučio vystymąsi ir lavina jį visapusiškai.
Fizinių pratimų pobūdis, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir išsivystymo, todėl mankštas yra rekomenduojama atlikti kartu su specialisto pagalba. Tyrimai rodo, kad vaikai, kuriems buvo daromas masažas ir gimnastikos pratimai pirmaisiais gyvenimo metais, žymiai mažiau serga ir aplenkia savo bendraamžius, kurie to nepatyrė, psichiniame, protiniame ir fiziniame vystymesi.
Kūdikius galima pradėti masažuoti nuo pirmųjų dienų, tačiau dažniausiai pradeda nuo antrojo mėnesio. Tada mama su mažyliu būna apsipratusi ir kūdikis įgavęs dienos rėžimą. Masažuoti gali pati mama ar tėtis, tačiau kūdikiui sparčiai augant kas kart keičiasi (prisideda naujų) masažo pratimų vėliau ir gimnastikos pratimai.
Kaip ir suaugusiems taip ir kūdikiams masažo negalima atlikti iškart po maitinimo, geriau po valandos. Prieš masažą reikia su kūdikiu pabendrauti, nuteikti maloniai.
Vaikų fizinio užimtumo vadovas Mindaugas Pocius teigia, kad tėveliai ir patys gali užsiimti vaikų fiziniu lavinimu, jei to nori. Pasak trenerio, reikia pradėti vaikutį pratinti prie mankštos nuo tada, kai jis pradeda ropoti. Reikia tinkamai pasiruošti vaikščiojimo etapui. Mankštelės mūsų mažiausiems turi būti linksmos, paprastos, trumpos, bet efektyvios.
Kai vaikutis pradeda ropoti, pamokykite jį atsisėsti iš įvairių gulėjimo padėčių, padarykite keletą mankštos elementų (rankytėms, kojytėms). Vėliau padėkite atsistoti į ką nors įsikibus. Mokant vaikščioti, svarbiausia stebėti, ar mažylis stato pilna pėdutę ant žemės, jei ne - pataisykite su savo ranka.
Pratimai iki 1,5 metų
- Nuo 10 min. mažylį paguldyti ant nugarytės ir rankytes ištiesti į šonus bei sukryžiuoti ant krūtinės.
- Mažylį paguldyti ant nugaros, kojytes paimti už kulkšnies, sulenkti ir ištiesti pakaitomis.
- Kai vaikutis tvirtai sėdi, jo mėgstamą žaisliuką ar kamuoliuką padėkite jo šone. Jo kojytes prilaikykite vienoje vietoje, o mažylis turi pasisukti ir paimti žaisliuką.
- Vaikas guli ant pilvuko, kaire savo ranka prilaikote pėdutes, o vaikas siekia priekyje padėto mėgstamo žaisliuko. Vaiką reikia paskatinti, pagirti. Jei jis nebando siekti, dešinę ranka pakiškite po pilvuku ir paslinkite jį link žaisliuko.
- Iš gulimos padėties, laikydami vaikutį už sulenktų alkūnių, pakelkite ant keliukų, o tada padėkite atsistoti.
- Vaiką pasodinkite, duokite jam žiedelius į kuriuos galėtų įsikibti ir padėkite jam atsistoti.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinis aktyvumas
Ikimokyklinio amžiaus vaikai labai sparčiai auga, jų raumenukai, sąnariai nespėja sustiprėti ir bet koks krūvis (ilgas sėdėjimas, nešama kuprinė) gali padaryti žalos. Tėvai savo pradinukus pradeda vesti į įvairius sporto būrelius, bet dažnai pavėluoja: vaikams jau būna padaryta žala. Nuo kokio amžiaus pradėti pratinti vaikutį prie judesio, mankštų? Kur tokį mažą vaiką vesti?
Vaikų norai greitai keičiasi. Tėčio emocingai stebimas futbolo čempionatas gali paskatinti norą spardyti kamuolį, o krepšininkų pergalė - mėtyti į krepšį. Dažnas vaikų noras keisti sporto šaką gali padėti surasti jam tinkamiausią. Sportas vaikams suteikia pasitikėjimo savimi, ugdo drausmę, stiprina fiziškai, padidina bičiulių ratą bei sukelia malonių emocijų. Galimas ir neigiamas sportinės veiklos poveikis.
Pavojingiausias - netinkamai parinktas fizinis krūvis bei fiziniai pratimai. Tinkamas fizinis lavinimas būtinas nuo mažų dienų, nes pasekmės gali būti negrįžtamos. Tėveliai turėtų suprasti, kad kiekvienas paaugtas vaiko centimetras ir padidėjęs svoris reikalauja ir stipresnių raumenukų, sanarių.
Pasak „Strakaliuko“ vadovo atletinio rengimo trenerio Mindaugo Pociaus, paruošusio ne vieną Lietuvos čempioną vaikų amžiaus grupėje, labai svarbu, kad tėveliai neskubėtų nulemti vaiko sportinės ateities, anksti parinkdami vieną sporto šaką, nepalikdami pasirinkimo. Visi tėveliai nori, kad atžalos pasiektų kuo geresnių rezultatų pasirinktose sporto šakose. Jie dažnai galvoja, kad kuo anksčiau vaikai pradės sportuoti tam tikrą sporto šaką, tuo geresni bus sportiniai įgūdžiai ir aukštesni rezultatai. Pasak Mindaugo, tokia nuomonė yra klaidinga.
Ši teorija taikytina tik jaunose sporto šakose, kurių sportininkai baigia karjeras būdami 18-20 metų amžiaus.
Kaip ugdyti staigumą ir vikrumą ikimokyklinukams
Ugdyti koordinaciją, staigumą, vikrumą. 10-14 metų vaikams pasirinkti sporto šaką ir pradėti tikslingai sportuoti.
3-4 metų vaikų greitumą ugdyti geriausiai yra per žaidimus, o jau 4-7 metų galima duoti ir papildomų pratimų. Tai būtų estafetės, judrieji žaidimai, žaidimai su sporto elementais. Vaikystėje labai svarbu lavinti ir vaikų judesių koordinaciją, nes jų judesiai dar nėra tikslūs ir koordinuoti. Vaikai dar netiksliai vertina ir nustato kūno dalių padėtį erdvėje, dėl to jie judesius atlieka su klaidomis.
Vaikų jėgai ugdyti labiau tinka dinaminiai pratimai.
Jei vaikutis nelanko darželio ar jame gauna per mažai fizinio krūvio, reikia tėvaliams patiems domėtis, kokius žaidimus gali pritaikyti savo namuose ir su jais užsiiminėti. Vaikui išsidūkti reikia erdvės. Vasaros metu mažylis gali žaisti kamuoliu, šokinėti ant batuto, lakstyti kieme. Šaltuoju metų laiku oro sąlygos apriboja žaidimus lauke.
Namuose galima įrengti daugybę karstynių, laipynių ir čiuožyklų, tačiau jei kartu neužsiima tėvai, tai vaikai greitai praranda susidomėjimą. Visi galvoja, kad vaikams reikia daug ir brangių žaislų, tačiau jiems svarbiau dėmesys. Tėveliai, šiuo sunku metu taupydami pinigus, galėtų apgalvoti ir pritaikyti buityje esančius daiktus vaikų fiziniam užimtumui. Pavyzdžiui, žaiskite su vaiku šokinėjimą per kliūtis, išdėlioję pagalvėles, minkštus žaisliukus ir t.t.
Koordinacija lavėja žaidžiant žaidimą ,,Einu per gyvatę“. Gyvatė - tai virvė, chalato diržas ar pan. lapelius ir ,,eikite per pelkę“. Jėgą lavins žaidimas, kai vaikas iš vienos vietos į kitą turės nunešti pagalves ar minkštus žaislus. Tiesiog tėveliai turi labiau patys domėtis ir skirti laiko savo mažiesiems.
3-4 metų vaikų programa
3-4 metų vaikams programa sudaroma žaidimo pagrindu. Šiuo būdu vaikai lengviau išmoksta naujų judesių, įgyja naujų žinių, skatina pažintinį aktyvumą, didina savarankiškumą ir kelia malonius emocinius išgyvenimus. Žaidimai yra parenkami paprasti ir palaipsniui sunkinami. Užsiėmimo pradžioje vaikams leidžiama apsiprasti ir lengvai išsidūkti. Po to duodamos užduotys.
Kai pastebime nuovargio požymius, sulėtiname treniruotes tempą (pvz duodame užduotį nupiešti, pratimų ant čiužinių, pažintinių užduočių.
4-6 metų vaikų programa
4-6 metų vaikų programa paremta žaidimais ir užduotimis. Svarbu formuoti judėjimo įgūdžius ir pratinti išmoktus judesius ir veiksmus pritaikyti žaidimuose, estafetėse.
Vaikai treniruotės metu laipioja per kliūtis, atlieka įvairius pratimus šuoliaduobėje, atlieka užduotis ant čiužinių, pratimus su kamuoliais, ant gimnastikos suolelių ir sienelės, vikrumo kopėtėlių.
Kada ir kaip pradėti sportuoti?
Mindaugo Pociaus manymu, iki 5-6 metų vaikui geriausia ugdyti savo fizinius gebėjimus, neakcentuojant kokios nors konkrečios sporto šakos. Kai vaikas yra greitas, vikrus, koordinuotas, stiprus ir ištvermingas, jam bet kokioje sporto šakoje gerai seksis.
Renkant užsiėmimus svarbu įvertinti ir vaiko fizines savybes. Kartais tėveliai klausia, kaip elgtis, kai vaikas po keleto mėnesių nebenori lankyti užsiėmimų, nusibodo? Konkrečiai atsakyti sunku. Tačiau yra tendencijos, jei vaikas nenori lankyti užsiėmimų, nors kelis mėnesius mielai lankė ir gerai jam sekėsi, pirmiausiai reiktų pasidomėti, kodėl taip nutiko. Dažnai pasitaiko, kad palaipsniui sunkinant užduotis vaikui kažkas nesigauna, ir nuo sunkumų vaikas nori pabėgti. Bet jei vaikui visada ne itin patiko užsiėmimai, labiau jie patiko tėveliams, tada reiktų pripažinti, kad parinkote netinkamus užsiėmimus savo atžalai ir eiti ieškoti naujų.
Dažniausiai vaikai lygiuojasi į tėvus.
Sveikos gyvensenos svarba ir fizinis aktyvumas
Šiandien daugelis vaikų gyvena hipodinamijos (nepakankamo fizinio aktyvumo) sąlygomis. Kambarinis ir patogus gyvenimas prie kompiuterio daugeliui vaikų tapo kasdienybe. Tėvai dažniausiai būna labai užimti, daug dirba. Grįžę po darbų jau nebeturi jėgų bendrauti, todėl išpirkdami kaltę vaikams leidžia daugiau žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu.
Medikai hipodinamiją vadina naująja amžiaus liga. Dėl jos sutrinka vaiko kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, ypač paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta.
Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3-4 valandos. Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, lėtina organizmo augimą, mažina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą.
Mokslininkai suskaičiavo, kad vaikai 3-4 metų per parą turėtu nužingsniuoti nuo 9000 iki 10000 žingsnių, 5-6 metų nuo 11000 iki 13500, 7 metų - nuo 14000 iki 15000, 8-10 metų - nuo 15000 iki 20000. Jei vaikas lanko darželį, tėveliams reikėtų pasidomėti, kiek vaikas gauna fizinio krūvio.
Kai kuriuose darželiuose krūvis būna pakankamas, bet kai kurie, net privatūs darželiai, neturi net sporto salių, kur vaikai galėtų šaltuoju metų laiku išsidūkti. Tokiu atveju tėveliai turėtų paieškoti vaikams papildomai patinkančių būrelių, kuriuose vaikas gautų aktyvų fizinį krūvį.
Pastebiu, kad pasisekus užduočiai, išmokus naują pratimą, vaikų pasitikėjimas savo jėgomis auga. Beje, tai vyksta tik savo aplinkoje, draugų rate. Pakeitus aplinką arba jei treniruotę stebi tėveliai, ne visi vaikai pasitikėjimą savimi išlaiko. Vieniems vaikams tėvelių buvimas šalia ir plojimai padeda, o kitus priverčia pasijusti nejaukiai, jie negali parodyti visko, ką moka geriausiai.
Todėl reguliariai organizuojame mažytes varžybas savo auklėtiniams. Taip skatiname vaikus pasitikėti savo jėgomis, net ir jiems iš pradžių nepažįstamoje aplinkoje.
Kaip išlaikyti vaikų motyvaciją sportui?
Kuo mažesnis sportininkas, tuo greičiau jam gali nusibosti lankomas būrelis. Ko gero, yra dvi pagrindinės priežastys. Viena, kai vaikui nuo pat pradžių nepatinka būrelis, kurį parinko tėvai pagal savo norus. Tokiu atveju reikia paieškoti naujo, tinkamo būrelio vaikui.
Kita priežastis - vaiko susidūrimas su sunkumais, nuo kurių jis stengiasi pabėgti, o ne juos spręsti. Tada reikia vaiką motyvuoti, skatinti stengtis susikaupti, ir viskas pavyks, vėl bus smagu lankyti būrelį. Treneriai turi būti kūrybingi, stengtis, kad kiekvienas užsiėmimas praeitų kitaip, kad kaskart vaikai išmoktų kažką naujo. Būtina motyvuoti vaikus, kaskart įvesti naują pratimą, kad vaikams nebūtų nuobodu.
Šis klausimas kyla daugeliui tėvelių, kai vaikai pasako nebenorintys daugiau lankyti sporto užsiėmimų. ,,Strakaliuko“ specialistų nuomone, jėga niekada nieko nereikia daryti. Taip galima vaikui sukelti antipatiją bet kokiam sportui visam gyvenimui. Jei vaikui nepatinka judrūs žaidimai, bėgiojimai, tai nereikia vesti į tokius užsiėmimus. Gal tokiam vaikui patinka konstruoti, kurti - gal jis bus mokslininkas, išradėjas.
Vaikai iki 3,5 metų amžiaus lenktyniavimo, pirmavimo nesureikšmina. Varžybų metu jiems visiems teikiami vienodi medaliai. Nuo 4 metų jie pradeda suvokti lenktyniavimo esmę, ir tuomet kyla įvairių problemų. Su vaikais, kurie visur ir visada nori būti pirmi, pirmiausia daug kalbamės apie tai, kad ne visada gali būti pirmas.
Pati svarbiausia pažanga - jo paties. Kai vaikui pavyko atlikti kokį nors pratimą, kurio iki šiol nepavykdavo padaryti, visada reikia tai pastebėti, pagirti. Jei vaikui patinka užsiėmimai, atliekama veikla, tai specialiai motyvuoti ir nebūtina. Jį patį pagauna azartas kaskart pasirodyti geriau. „Strakaliuke“ vyresnėliai (nuo 4 metų) turi asmenines pasiekimų knygeles, į kurias kas mėnesį įrašomi pagrindinių rungčių rezultatai. Tad vaikai kartu su tėveliais gali stebėti savo laimėjimus.
Kiekvienas toliau nušoktas centimetras, keliomis šimtosiomis sekundės dalimis greičiau nubėgta distancija yra didžiausia motyvacija vaikui. „Už vaikų pastangas keletą kartų per metus rengiame varžybas lengvosios atletikos manieže. Ten varžytis susirenka visi mūsų auklėtiniai, varžybų stebėti ateina tėveliai, seneliai. Vaikai turi galimybę pasijusti tikrais sportininkais bei pabendrauti su varžybų garbės svečiu - garsiu sportininku.
Tėvų vaidmuo ir pavyzdys
Vaikams iki 3 metų tėveliai yra geriausias pavyzdys. Judesio studijoje „Strakaliukas“ užsiėmimų metu vaikai kartu su savo tėveliais sportuoja: bėga, ropoja, daro mankšteles. Treneriams nieko nėra maloniau, kaip matyti dvimetę mergytę lenktyniaujančią - ropojančią per kliūtis su savo tėčiu. Vaikai gauna ne tik fizinės naudos, bet ir daug gerų emocijų. Tvirtėja ryšys su tėveliais. Bendri užsiėmimai - prasmingai praleistas laikas, vertingas visai šeimai.
Vyresniems vaikams tokio tėvelių palaikymo nereikia. Juk jie jau dideli ir nori daryti tai, ką nors patys, nori savarankiškumo. Tuomet labai svarbus tampa emocinis palaikymas. Vaikams svarbu, kad juos pagirtų, paskatintų. Vaikus reikia leisti į tokius būrelius, kuriuose jiems patinka ir kuriuose jie gali save realizuoti. Juk ten, kur vaikas negauna gerų emocijų, jis ilgai neliks.
Jei labai judrų vaiką nuvesime į šachmatų būrelį, ten jis kels chaosą, jam bus nuobodu. Jo energiją reikia pakreipti tinkama linkme. tvarkos, turės išmokti ramiai pasėdėti, pailsėti, susikaupti. Drovių vaikų nereikėtų stumti į jiems nepatogią padėtį.
Kineziterapijos pratimai namuose
Tinkama fizinė veikla - sportas - yra naudinga daugeliu aspektų. Hiperaktyviems vaikams padeda išsikrauti, moko susikaupti. Rami...
Kai vaikystėje žaisdavome kieme iki sutemų, niekas nesuko galvos dėl fizinio aktyvumo normų. Šokinėjome per balas, laipiojome medžiais, bėgiojome iki uždusimo. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 80% paauglių nesurenka minimalaus rekomenduojamo 60 minučių vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo per dieną. Stebime paradoksą - technologijos, turėjusios palengvinti gyvenimą, atėmė iš vaikų natūralų judėjimą. Rezultatas? Daugėja laikysenos sutrikimų, plokščiapėdystės atvejų, silpnėja raumenų korsetai, mažėja plaučių talpa. Bet užuot skambinę pavojaus varpais, geriau imkimės veiksmų. Kinezeterapija - judesio terapija - gali būti lengvai pritaikoma namuose, net neturint specialaus išsilavinimo. Kinezeterapija reikalinga ne tik gydymui, bet ir prevencijai. Mano praktikoje dažnai susiduriu su tėvais, kurie atsiveda vaikus tik tada, kai problema jau įsisenėjusi. Prisimenu Matą, kuris atėjo pas mane būdamas 9-erių. Berniukas jau turėjo ryškų stuburo iškrypimą, o pradėjus klausinėti paaiškėjo, kad jis kasdien praleidžia po 5-6 valandas prie kompiuterio. Prireikė pusės metų intensyvaus darbo, kad situacija pagerėtų.
Pirmiausia - įvertinkite situaciją. Stebėkite vaiką įprastoje aplinkoje: kaip jis sėdi, vaikšto, bėgioja. Paprašykite jo atsistoti tiesiai, nusifotografuokite iš priekio, šono ir nugaros. Antra - sukurkite rutiną. Pratimai veikia tik tada, kai atliekami reguliariai. Geriau 10 minučių kasdien nei valandą kartą per savaitę. Trečia - padarykite tai žaidimą. Vaikai nemėgsta monotonijos. Jei liepsite jiems „daryti pratimus”, greičiausiai susidursite su pasipriešinimu.
Pradėkite nuo paprastų pratimų ir palaipsniui didinkite sudėtingumą. Kinezeterapijos pratimai skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir vystymosi etapo.
Kineziterapijos pratimų pavyzdžiai
- Gyvūnų imitacija - vaikščiojimas kaip meška (ant visų keturių), šokinėjimas kaip varlė, šliaužimas kaip gyvatė.
- Kamuolio ridenimas - sėdint ant grindų su ištiestomis kojomis, ridenti kamuolį vienas kitam.
- Balansavimas - vaikščiojimas tiesia linija, apsimestine sija, stovėjimas ant vienos kojos.
- „Tiltelis” - gulint ant nugaros, sulenkti kelius, pėdas pastatyti ant žemės, rankas ištiesti palei šonus ir pakelti klubus aukštyn. Išlaikyti 5-10 sekundžių.
- „Supermenas” - gulint ant pilvo, vienu metu pakelti ištiestas rankas ir kojas nuo žemės, išlaikyti 3-5 sekundes.
- Pusiausvyros lenta - stovėjimas ant specialios pusiausvyros lentos arba ant minkšto paviršiaus (pvz., pagalvės).
- Plankė - atremti alkūnes į grindis, ištiesti kūną taip, kad jis sudarytų tiesią liniją nuo galvos iki kulnų. Išlaikyti 20-30 sekundžių.
Visada pradėkite nuo 5-10 minučių ir palaipsniui ilginkite pratimų laiką iki 20-30 minučių.
Papildomos fizinio aktyvumo idėjos
- Aktyvus transportas. Jei įmanoma, į darželį ar mokyklą eikite pėsčiomis arba važiuokite dviračiu. Net jei važiuojate automobiliu, pastatykite jį toliau ir dalį kelio nueikite.
- Namų ruoša kaip treniruotė. Įtraukite vaikus į namų tvarkymo darbus - dulkių šluostymas, grindų plovimas, lovos klojimas reikalauja įvairių judesių ir stiprina skirtingas raumenų grupes.
- Sėdėjimo pertraukos. Įveskite tėisyklę - po 30 minučių sėdėjimo būtina 5 minutės aktyvaus judėjimo.
- Taisyklinga ergonomika. Užtikrinkite, kad vaiko darbo vieta būtų pritaikyta jo ūgiui - kojos turi siekti grindis, alkūnės patogiai gulėti ant stalo.
- Prisimenu vieną šeimą, kuri įvedė „šokių valandėlę” - kasdien po vakarienės visa šeima 15 minučių šokdavo pagal mėgstamą muziką.
- Išmanieji laikrodžiai ir žingsniamačiai. Vaikai mėgsta iššūkius - nustatykite dienos žingsnių tikslą (pvz., 10 000) ir sekite progresą.
- Judėjimo žaidimai.
- Kinezeterapijos programėlės. Rinkoje yra nemažai programėlių, siūlančių vaikams pritaikytus pratimų kompleksus su animuotais personažais ir žaidybiniais elementais. Tačiau svarbu nepamiršti, kad technologijos turėtų būti tik pagalbinė priemonė, o ne pagrindinis judėjimo šaltinis.
Profesionalus kinezeterapeutas atliks išsamų vaiko įvertinimą, nustatys tikslią problemą ir sukurs individualų pratimų planą.
Baigdamas noriu pabrėžti tai, kas iš tiesų svarbiausia - judėjimo džiaugsmas. Galime sukurti tobuliausią pratimų programą, bet jei vaikas ją atliks su nenoru, nauda bus minimali. Stebėkite, kas vaikui teikia džiaugsmą - galbūt tai šokis, galbūt karstymasis medžiuose, o gal plaukimas. Raskite tą judėjimo formą, kuri uždega jo akis, ir skatinkite ją. Prisiminkime, kad mes formuojame ne tik vaiko kūną, bet ir jo santykį su fiziniu aktyvumu. Tad pradėkime nuo mažų žingsnių - šiandien, po šio straipsnio perskaitymo, pakvieskite savo vaiką 10 minučių „gyvūnų parade” ar „superherojų treniruotėje”. Ir stebėkite, kaip pamažu keičiasi ne tik jo laikysena, bet ir požiūris į judėjimą.
tags: #vikrumo #pratimai #ikimokyklinio #amziaus #vaikams
