Nevaisingumas yra sudėtinga sveikatos problema, paliečianti daugybę porų visame pasaulyje. Manoma, kad apie 15-20 proc. porų susiduria su nevaisingumo problema, o maždaug pusė šių atvejų siejama su vyrų nevaisingumu. Tai lemia nuolat blogėjanti vyrų spermos kokybė, kurią įtakoja ne tik žinomi rizikos veiksniai, bet ir naujai nustatomos priežastys, susijusios su moderniu gyvenimo būdu.
Spermatozoidų kokybę mažinantys veiksniai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, kad vyrų spermos kokybė nuolat blogėja. Pagal 1999 m. PSO spermos ištyrimo rekomendacijas, normali spermos koncentracija buvo laikoma 40 mln./ml spermatozoidų, o 2010 m. rekomendacijose ši riba sumažinta iki 15 mln./ml spermatozoidų. Ši tendencija siejama su įvairiais rizikos veiksniais, kuriuos galima suskirstyti į kelias pagrindines grupes.
Cheminiai veiksniai
Vienas iš reikšmingų veiksnių, turinčių įtakos spermos kokybei, yra Bisfenolis A (BFA). Tai plačiai naudojamas cheminis junginys, esantis plastiko gaminiuose, maisto ir gėrimų pakuotėse, virtuvės reikmenyse. BFA patenka į organizmą su maistu, vandeniu, o kaitinant BFA turinčius indus, jo dalelės patenka į maistą ir kaupiasi organizme. Nustatyta, kad padidėjęs BFA kiekis šlapime koreliuoja su sumažėjusiu spermatozoidų skaičiumi, judrumu ir gyvybingumu.

Biologinis vyro amžius
Nors anksčiau buvo manoma, kad spermatozoidai gaminasi nuolat visą gyvenimą, naujausi tyrimai rodo, kad vyresnis tėvo amžius yra susijęs su padidėjusia rizika būsimam kūdikiui. Su amžiumi spermatozoidų ląstelės kaupia mutacijas, todėl mažėja spermatozoidų judrumas ir morfologija, formuojasi nekokybiškas embrionas. Vyresnio amžiaus vyrams nustatomi pokyčiai spermoje, siejami su senėjimo procesu ir sėklidžių funkcijų silpnėjimu, spermatozoidų DNR fragmentacija didėja su amžiumi.
Sveikatos sutrikimai ir ligos
Įvairios ligos ir organizmo būklės gali pažeisti sėklidžių audinį, sutrikdyti spermatozoidų gamybą ar padaryti spermatozoidus nepilnaverčiais. Tarp tokių ligų:
- Infekcinės ligos: Pavyzdžiui, parotitas (kiaulytė), persirgus kuriuo gali būti pažeista spermatozoidų gamyba iki visiško jų nebuvimo ejakuliate. Taip pat kitos infekcinės ir lytiniu keliu plintančios ligos (gonorėja, sifilis, tuberkuliozė ir kt.).
- Onkologinės ligos: Chirurgija, chemoterapija ar spindulinis gydymas, taikomas gydant vėžį, gali turėti neigiamos įtakos spermatogenezei ir vyro vaisingumui. Šie gydymo metodai gali sumažinti spermatozoidų skaičių, sutrikdyti jų judrumą ir netgi sukelti laikinus ar nuolatinius vaisingumo sutrikimus.
- Sunkios traumos su nugaros smegenų pažeidimu: Tokios traumos taip pat gali paveikti spermatozoidų gamybą.
- Kitos ligos: Lėtinis alkoholizmas, narkotinių medžiagų vartojimas, infekcinės ligos, tokios kaip bruceliozė, gripas, epideminis parotitas, sifilis, tuberkuliozė, drugys, gali sukelti sėklidžių atrofiją, sutrikdyti spermatozoidų judumą ir sumažinti jų skaičių.

Spermogramos svarba ir pasiruošimas
Norint įvertinti vyro vaisingumo laipsnį, būtina atlikti spermogramą, kuri leidžia įvertinti spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Prireikus gali būti atliekami ir išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas. Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, labai svarbu tinkamai pasiruošti spermos pateikimui. Prieš analizę vyras turi susilaikyti nuo lytinių santykių mažiausiai tris dienas, bet ne ilgiau kaip vieną savaitę. Taip pat rekomenduojama atsisakyti riebaus ir kepto maisto, vengti perkaitimo. Spermatozoidų rodiklius gali pagerinti sveiki produktai, kuriuose gausu vitaminų ir skaidulų, baltymai, pieno produktai.
Nevaisingumo diagnostika ir gydymo metodai
Poros, susiduriančios su nevaisingumo problema, turėtų kreiptis į specializuotas klinikas, kuriose dirba patyrę specialistai. Tyrimas pradedamas, jei moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau, arba 6 mėnesius ar ilgiau, jei jai yra 35 metai ar daugiau. Taip pat tyrimas rekomenduojamas, jei žinoma aiški nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, buvę dubens organų uždegimai, endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.
Imunologiniai nevaisingumo aspektai
Apie 20 proc. nevaisingumo atvejų gali būti susiję su imuninės sistemos funkcionavimu. Nėštumas yra išskirtinė būsena, kai moters organizmas priima naują gyvybę, kuri turi tėvo genų ir gali būti traktuojama kaip svetimkūnis. Imunologinio nevaisingumo tyrimai yra išsamūs ir kompleksiniai. Tarp galimų priežasčių minima antikūnai prieš spermatozoidus, kurie gali paveikti spermatozoidų judėjimą ir apvaisinimo gebėjimus. Taip pat trombofilija ir antifosfolipidinis sindromas, kurie yra autoimuninės ligos, didinančios kraujo krešulių susidarymo riziką ir galinčios sutrikdyti vaisiaus vystymąsi.
Pagalbinio apvaisinimo procedūros
Kai nepavyksta pastoti natūraliai, taikomos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Viena iš tokių procedūrų yra intrauterininė inseminacija (IUI), kai sperma kateteriu įvedama tiesiai į gimdos dugną. Tokiu būdu spermatozoidai nepatiria sąlyčio su spermos antikūnais. Jei antikūnų prieš spermatozoidus yra daugiau arba jie pasklinda po moters reprodukcinę sistemą, tuomet taikomas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF).
Išplėstinės pagalbinio apvaisinimo procedūros apima:
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI): Į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ši procedūra taikoma, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi.
- Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija (PICSI): Tai ICSI atmaina, kurioje spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį, taip parenkant brandesnius ir kokybiškesnius spermatozoidus.
- Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA): Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų, jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių.

„Baltijos Amerikos klinika“ ir kiti vaisingumo centrai Lietuvoje taiko moderniausius vaisingumo problemų diagnostikos ir gydymo metodus. Nuo 2016 m. Lietuvoje gali būti kompensuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai. Svarbu žinoti, kad nevaisingumo gydymas yra jautrus ir atsakingas procesas, reikalaujantis nuoširdaus bendradarbiavimo tarp partnerių ir gydytojų.
Daugelis porų, susiduriančių su nevaisingumu, gali sulaukti sėkmingo gydymo rezultatų. Svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos, atlikti visus reikiamus tyrimus ir kartu su gydytojais pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.

Mitai ir tiesa apie nevaisingumą
Aplink nevaisingumą egzistuoja daug mitų, kurie gali sukelti nereikalingą nerimą. Pavyzdžiui, klaidingai manoma, kad kontraceptikų vartojimas sukelia nevaisingumą, arba kad pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai. Taip pat mitas yra teiginys, kad po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai bus nevaisingi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaisingumas yra absoliučiai susijęs su moters amžiumi, ir tikimybė pastoti po vaisingumo procedūrų, ypač moterims virš 40 metų, ženkliai sumažėja.
Taip pat svarbu suprasti, kad nevaisingumas nėra paveldimas. Jei motina turėjo sunkumų pastojant, tai nereiškia, kad jos dukrai taip nutiks automatiškai. Kiekviena pora yra unikali, kaip ir jos kelias į tėvystę.
tags: #spermatozoidu #anomalijos #apvaisinimui

