Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis, tarp kurių svarbią vietą užima bakteriniai uždegimai. Šie susirgimai gali sukelti pavojų tiek motinos, tiek besivystančio vaisiaus sveikatai, todėl itin svarbu žinoti jų priežastis, simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją.

Kas yra bakterinis uždegimas nėštumo metu?

Bakteriniai uždegimai nėštumo metu gali apimti įvairias organizmo sistemas, tačiau dažniausiai susiję su šlapimo takų ir lytinių organų infekcijomis. Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra dažnos nėštumo metu ir gali kelti didelę grėsmę tiek motinos, tiek besivystančio vaisiaus sveikatai. Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra infekcija, galinti pasireikšti bet kurioje šlapimo sistemos dalyje, įskaitant inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę.

Vaginitas, kitaip tariant, makšties gleivinės uždegimas, taip pat gali būti sukeltas bakterijų. Tai viena dažniausių moterų ginekologinių problemų, pasireiškianti simptomais, tokiais kaip niežulys, nenormalios išskyros, deginimo pojūtis ar skausmas lytinių santykių metu. Bakterinė vaginozė yra dažnas negalavimas, diagnozuojamas 30-40 procentų besikreipiančių moterų. Tai nėra infekcija - tai makšties floros sutrikimas. Makšties bakterijų pusiausvyrą palaiko laktobacilos, kurios apsaugo nuo bakterijų, sukeliančių šlapimo ir lyties infekcijas. Bakterinės vaginozės atveju laktobacilų visiškai išnyksta arba labai sumažėja, pakinta makšties pH.

B grupės streptokokai (BGS) - tai bakterijos, kurias žarnyne ir/ar makštyje turi apie 10-40 proc. moterų. Nors dažnai nesukelia jokių simptomų, nėštumo metu jos gali sukelti rimtų komplikacijų.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali padidinti jautrumą infekcijoms. Hormoniniai pokyčiai, susilpnėjęs imunitetas (ypač trečiajame nėštumo trimestre), dažnesnis šlapinimasis - visa tai gali prisidėti prie šlapimo takų ir lytinių organų uždegimų atsiradimo.

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI):

• Bakterijos į šlapimo takus patenka lytinių santykių metu arba netinkamai valantis išangę pasituštinus.
• Dažniausiai ŠTI sukelia Escherichia coli (E. coli), tačiau kolonizaciją gali sukelti ir kitų rūšių bakterijos.
• Nėštumo metu šlapimo takuose vyksta pokyčiai, dėl kurių bakterijoms gali būti lengviau patekti ir daugintis.
• Šlapimo takų obstrukcija (blokavimas), kai sutrikdomas šlapimo tekėjimas, taip pat gali padidinti riziką.
• Nors neradus mikroorganizmų šlapime nėštumo pradžioje, vėliau per nėštumą gali išsivystyti šlapimo takų infekcijos.

Bakterinė vaginozė:

• Didelę įtaką bakterinei vaginozei atsirasti turi higienos įpročiai, netinkamas tamponų ar sintisinių įklotų vartojimas.
• Neigiamai makšties florą veikia ir kelnaitės su juostele bei netinkamas higieninių prausiklių pasirinkimas.
• Kita bakterinės vaginozės priežastis, ypač kai ji kartojasi, gali būti lytinių partnerių kaita.
• Riziką didina ir hormoniniai svyravimai, ypač nėštumo metu, bei intrauterinės spiralės (IUS) naudojimas.
• Dažniausi bakterinės vaginozės išsivystymą lemiantys veiksniai yra nauji arba keli lytiniai partneriai, netinkama higiena, rūkymas, antibiotikų vartojimas bei nusilpusi imuninė sistema.

B grupės streptokokai (BGS):

• Nėštumo metu BGS gali sukelti šlapimo pūslės uždegimą, endometritą (gimdos gleivinės uždegimą).
• B grupės streptokokų buvimas dažnai nesukelia jokių simptomų.

Simptomai

Bakterinių uždegimų simptomai nėštumo metu gali būti įvairūs ir kartais sunkiai atskiriami nuo įprastų nėštumo požymių. Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus pakitimus.

ŠTI simptomai:

• Dažnas šlapinimasis.
• Deginimo pojūtis šlapinantis.
• Drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas.
• Dubens skausmas ir nuovargis.
• Besimptomė bakteriurija pasireiškia nėščiosios šlapime esant bakterijų, tačiau moteriai nepatiriant šlapimo takų infekcijoms būdingų simptomų.

Vaginito (įskaitant bakterinę vaginozę) simptomai:

• Pagausėjusios „žuvies“ kvapo išskyros.
• Niežulys, išorinių lytinių organų perštėjimas.
• Skausmas lytinių santykių metu.
• Apatinės pilvo dalies skausmai, kraujingos išskyros tarp menstruacijų, gausios menstruacijos.
• Psichologinis diskomfortas, nerimas dėl nemalonaus kvapo.

B grupės streptokokų (BGS) simptomai:

• Dažniausiai nesukelia jokių simptomų.
• Gali pasireikšti šlapimo pūslės uždegimo požymiais.
• Jei aptinkami 35-38 nėštumo savaitę, gali reikšti būsimą riziką vaisiui gimdymo metu.

Skausmas lytinių santykių metu gali neigiamai paveikti intymius santykius, sumažindamas lytinį potraukį ar sukeldamas įtampą poroje.

Diagnostika

Bakterinių uždegimų diagnostika nėštumo metu prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Svarbu atlikti reikiamus tyrimus, siekiant nustatyti tikslią priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.

• Šlapimo tyrimas: Į sterilų indelį turi būti surenkama vidurinė rytinio šlapimo porcija. Tai padeda nustatyti bakterijų buvimą šlapimo takuose.
• Ginekologinė apžiūra ir tepinėlis: Gydytojas gali nustatyti vaginozę, mikroskopu ištyręs tepinėlį. Paėmus tepinėlį, galima užlašinti kalio šarmo, jei yra vaginozė, pajusime specifinį žuvies kvapo.
• Bakterijų pasėlis: Siekiant nustatyti konkrečią bakteriją ir jos jautrumą antibiotikams.
• B grupės streptokokų (BGS) tyrimas: Atliekamas 35-37 nėštumo savaitę.

Gydymas

Bakterinės infekcijos nėštumo metu įprastai gydomos antibiotikais. Svarbu, kad gydymą skirtų gydytojas, atsižvelgdamas į infekcijos tipą, nėštumo laikotarpį ir moters būklę.

• ŠTI gydymas: Pakanka 7-10 dienų trukmės gydymo kurso antibiotikais. Veiksmingiausius antibiotikus gydytojas paskirs atsižvelgęs į infekciją sukėlusių bakterijų tipą. Baigus gydymo kursą, reikės dar kartą apsilankyti pas gydytoją ir pakartotinai atlikti šlapimo tyrimą.
• Bakterinės vaginozės gydymas: Gydymui dažniausiai skiriami antibiotikai - metronidazolis arba klindamicinas. Jie gali būti vartojami per burną arba vietiškai - makšties ovulių pavidalu. Gydymo trukmė priklauso nuo paskirtų vaistų formos ir infekcijos pasikartojimo dažnio. Nėščiųjų bakterinės vaginozės gydymas yra labai individualus, priklauso nuo nėštumo laiko ir situacijos. Pirmąjį nėštumo trimestrą dažniausiai skiriamas vietinis gydymas.
• B grupės streptokokų (BGS) gydymas: Jei nėštumo pradžioje nustatoma, kad moters organizme yra BGS, skiriama antibiotikų. Aptikus juos 35-38 nėštumo savaitę, moteris gimdymo metu gydoma antibiotikais.

Vaginito gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų sunkumo ir paciento būklės. Infekcinis vaginitas gydomas specifiniais vaistais, o neinfekcinis - pašalinant dirgiklius ar koreguojant hormonų lygį.

Vaginito komplikacijos nėštumo metu

Nors vaginitas dažnai yra lengvai gydomas, negydomas jis gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač nėštumo metu.

• Padidėja persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika.
• Gali lemti didesnę priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir infekcijos tikimybę.
• Gali sukelti pogimdyminės infekcijos tikimybę.
• Bakterinė vaginozė gali sukelti vaisiaus dangalų uždegimą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį vaisiaus dangalų plyšimą, infekcijas po gimdymo.
• Dauguma lytiškai plintančių bakterijų ir virusų gali lengviau patekti į gimdos kaklelį ir sukelti jo uždegimą bei displaziją - ikivėžinį gimdos kaklelio pakitimą.

Prevencija

Nors ne visas infekcijas galima išvengti, tinkamos prevencinės priemonės gali žymiai sumažinti riziką.

• Tinkama higiena: Kruopšti rankų higiena, taisyklingas išangės valymas po tuštinimosi (ne link makšties, bet aukštyn nugaros link).
• Apatinių drabužių ir higienos priemonių pasirinkimas: Dėvėti orui laidžius medvilninius apatinius, vengti sintetinių įklotų, aromatizuotų muilų ir higienos priemonių. Rekomenduojama naudoti prausiklį, kurio pH 3,5-4,5.
• Saugūs lytiniai santykiai: Riboti lytinių partnerių skaičių.
• Imuniteto stiprinimas: Sveika mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis, kuo mažiau streso.
• Skysčių vartojimas: Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens ir spanguolių sulčių.
• Reguliarūs patikrinimai: Jei turite pasikartojančių infekcijų, lėtinių ligų ar rizikos veiksnių, reguliariai tikrinkitės pas gydytoją.

Norint sumažinti bakterinės vaginozės tikimybę, svarbu palaikyti natūralų makšties mikrofloros balansą - ypač po antibiotikų vartojimo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite vaginito požymius, tokius kaip nenormalios išskyros, niežulys, deginimas ar skausmas, nedelsdami kreipkitės į ginekologą ar šeimos gydytoją. Skubiai kreipkitės, jei simptomai lydimi karščiavimo, stipraus dubens skausmo ar yra nėštumo metu, nes tai gali rodyti rimtesnę būklę.

Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip higienos korekcija, probiotikų vartojimas ar seksualinė higiena, aptarkite šiuos veiksmus su gydytoju, kad jie būtų saugūs ir tinkami jūsų situacijai.

tags: #bakterinis #uzdegimas #nestumo #metu

• Erkinio encefalito ir Laimo ligos profilaktika
• Saugumo aspektai akušerijoje
• Vandens taupymas daržininkystėje
• Viskas apie kūdikių loveles ir čiužinius
• Dantų infekcijos nėštumo metu