Eilėraščiai vaikams - tai ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti. Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.
Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.
Kaip supažindinti vaikus su eilėraščiais?
- Parinkite eilėraščių, tinkamų vaiko amžiui ir raidos etapui. Paprastas eilėraščio rimas, patraukli, vaiko interesus atliepianti poezijos kūrinio tema paskatins vaiko susidomėjimą, o mokymosi procesas bus malonus ir efektyvus.
- Mokymo procesą pradėkite garsiai skaitydami vaikui eilėraščius.
- Sukurkite palankią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save. Skatinkite juos pasidalinti mintimis ir jausmais, aplankančiais išklausius eilėraštį.
- Kartojimas - būtinas veiksmas siekiant įsiminti. Kartu su vaiku periodiškai deklamuokite eilėraštį.
- Džiaukitės vaiko pastangomis ir pasiekimais mokantis ir deklamuojant eilėraščius.
Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui.
Eilėraščių pavyzdžiai ir juose slypinčios temos
Lietuvių autorių eilėraščiai vaikams dažnai atspindi gamtos grožį, gyvūnų pasaulį, kasdienius vaiko išgyvenimus ir emocijas. Pavyzdžiui, eilėraštis apie kiškį gali supažindinti su jo gyvenimo būdu gamtoje:
Kiški piški, Greitakoji,
Pasakyk, Kur tu nakvoji?
- Prie miškelio, Po egle,
Balto sniego Patale.
Kiški piški, Stačiaausi,
Kur šiandieną Tu keliausi?
- Pamiškėj Ugnelė dega,
Kepsiu ten Vaikams pyragą.
O ar mums Pyrago duosi,
Kiški piški, Skeltanosi?
- Kas klausys Mamytės, tėtės, Tam...
Kiti eilėraščiai gali pasakoti apie metų laikus, pavyzdžiui, žiemą:
Apšerkšniję mūsų žiemos -
Balta, balta - kur dairais -
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas -
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas.
Poezija taip pat gali atskleisti gamtos elementų grožį ir paslaptis:
Banga suklups prie kranto:
Bangele, ką darai?
Tau iš prijuostės Krenta
Į krantą Gintarai.
Ir tas, kas ieško - Randa.
įsižiūrėk gerai.
Nubarstė visą krantą
Geltoni Gintarai.
Arba pasinerti į paslaptingą miško pasaulį:
Trolis uždegė žvakelę
Seno miško pakrašty.
Šen, balti žiemos vaikeliai,
Balto gandro atnešti.
Prie žalių ledinių kūdrų
Varvekliukų skambesy
Pažiūrėti trolio burtų
Susirinksime visi.
Kai kurie eilėraščiai gali kalbėti apie skirtingus gyvūnus ir jų ypatybes:
Ką barsukas? - Koks vėžlys! Ir... Kaip puiku! Bapt! Capt!
Netgi paprasti garsai gali tapti eilėraščio dalimi:
Staiga cip cip! Bet.. - Ku kū! Ku kū! Drykt! - Būsiu mokinė.. - Ū ū! Ū ū! Ū ū! Visų stebuklų pasaką? Ūžu žu! - Kilk laimingas į aukštį! Pamojuoju jam aš.
Poezija gali lavinti ne tik vaizduotę, bet ir skatinti sąmoningumą bei dėkingumą. Aguona, kaip laikinumo simbolis, primena apie svarbą gyventi čia ir dabar.
Aguona - man asmeniškai yra ne šiaip gėlė. Dėl trumpo žydėjimo ji vadinama laikinumo simboliu. Kiekvienas laikinumą suprantame savaip. Man laikinumas - tai suvokimas, kad turiu būti ir gyventi tiesiog čia ir dabar. Aguonos mane lydi visur ir primena, kad turiu būti sąmoninga ir suvokti dabarties akimirką.
Štai kaip galime pritaikyti aguonos simboliką kasdieniame gyvenime:
- Ramiai priimti savo praeitį. Juk jos jau nebėra. Reikia išlaisvinti savo širdį nuo pasenusių neigiamų nuostatų bei jausmų ir negadinti jais šiandienos.
- Nebūgštauti dėl ateities, kurios kol kas nėra. Juk nežinome, kas mūsų laukia, kas bus ar ko nebus, nes ateitis dar visiškai paskendusi miglotoje nežinomybėje tarsi tirštame rūke.
- Nesisielokime dėl savo vakarykščių sprendimų, kurių pasekmių numatyti vis vien negalime. Nevertinkime ateities pagal savo praeitį. Patikėkime, kad esame verti geresnės ateities, nei buvo praeitis. Tai, kas mums nutiks rytoj, spręs visata atsižvelgdama į mūsų šios dienos poelgius, mintis, ketinimus ir dorybingumą.
- Reikia džiaugtis gyvenimu šiandien, dabar ir nustoti bėgti nuo problemų, sunkumų bei nesėkmių. Reikia tiesiog priimti visa tai kaip naują patirtį ir eiti pirmyn pakelta galva. Reikia būti dabartyje, gaudyti kiekvieną gyvenimo akimirką ir už tai dėkoti Dievui. Reikia tiesiog būti harmoningam čia ir dabar mintimis, kūnu ir siela. Juk viską, ką darome gyvenime, darome siekdami būti laimingi.
Mokomės skaityti lietuviškai! Linksmas mokomasis filmukas vaikams. Pamokėlės vaikams
Dalė Antano Jonyno eilėraščių rinkinio "Aguonų pelenai" nagrinėja panašias temas, skatindamas susimąstyti apie gyvenimo akimirkos svarbą.
Aguonų pelenai: Eilėraščiai.
Mėgstate klausytis deklamuojamų eilėraščių? Išmokus ilgą eilėraštį mintinai, atsipalaiduokite žaisdami! Mėgstate minti mįsles? Tai, kaip ir eilėraščių mokymasis, gali būti labai naudinga veikla. Mėgstate žiūrėti filmus? Jie gali būti išties naudingi. Rūpinatės visapusišku vaiko lavinimu?
tags: #eilerasciai #vaikams #aguonos
