Nepraleiskite! Svarbiausios vaikų žaidimų aikštelių taisyklės ir reikalavimai ikimokyklinėms įstaigoms

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių įrengimo ir priežiūros reikalavimus. Tai yra labai geros priemonės, skatinančios vaikų fizinį aktyvumą, gerinančios jų emocinę būseną. Nuo 2023 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Lietuvos higienos normos HN 131:2023 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (HN 131:2023) nauja redakcija. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai vaikų žaidimų aikštelėms ir patalpoms atnaujinti atsižvelgus į praktinius reikalavimų įgyvendinimo aspektus. Buvo patikslinti reikalavimai vaikų žaidimų aikštelėms ir patalpoms, tvorai, smėlio dėžėse esančio smėlio priežiūrai ir kt.

Vaikų žaidimų aikštelių ir vaikų žaidimų patalpų įrengimo viešosiose vietose, jų naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šie reikalavimai yra privalomi vaikų žaidimų aikštelėms, įrengtoms arba numatomoms įrengti viešose vietose - aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, daugiabučių namų kiemuose, prekybos, viešojo maitinimo, apgyvendinimo įstaigose ar jų teritorijose, taip pat, kitose teritorijose, pastatuose ar patalpose, kuriuose asmenys gali laisvai lankytis.

NVSC specialistai ragina aikštelių eksploatuotojus ar savininkus atsakingai laikytis nustatytų reikalavimų ir sudaryti saugias sąlygas vaikams žaisti.

Atsakingi eksploatuotojai ar savininkai

Pagal Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (HN 131:2015) reikalavimus, už žaidimų aikštelių priežiūrą ir saugą atsako juos eksploatuojantys juridiniai ar fiziniai asmenys. Savininkams nepaskyrus žaidimų aikštelių eksploatuotojo, už jų priežiūrą ir saugą atsako savininkai. Atkreipiame dėmesį, kad prieš pradedant naudoti vaikų žaidimų aikšteles, turi būti įvertinta jų atitiktis Lietuvos standartų reikalavimams. Įvertinimą turi atlikti akredituota įstaiga. Išduotą kontrolės dokumentą privaloma saugoti.

Pagal Lietuvos higienos normą HN 131:2023, prieš pradedant naudoti naujai įrengtas žaidimų aikšteles, būtina jas patikrinti - įvertinti įrangos, dangos atitiktį minėtų Lietuvos standartų reikalavimams. Patikrinimą turi atlikti įstaiga, akredituota Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17020:2012 atitikčiai kaip A tipo kontrolės įstaiga.

Už žaidimų aikštelių priežiūrą ir saugą atsako juos eksploatuojantys juridiniai ar fiziniai asmenys. užtikrinti, kad ne rečiau kaip 1 kartą per 12 mėnesių būtų atlikta žaidimų aikštelių pagrindinė metinė kontrolė, kurios metu įvertinta jų įrangos, dangos atitiktis Lietuvos standartų reikalavimams, įskaitant meteorologinių veiksnių poveikį, supuvimą ar koroziją, įrangos saugos lygio pasikeitimą dėl atlikto remonto, pridėtų, pakeistų sudedamųjų dalių.

Reikalavimai aikštelių įrengimui ir saugai

Žaidimų aikštelės turi būti prižiūrimos ir valomos. Žolė turi būti nušienauta, o žiemos metu takeliai turi būti neslidūs. Smėlis žaidimų aikštelėse įrengtose smėlio dėžėse turi būti keičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį, taip pat esant užteršimui šiukšlėmis ar kitomis priemaišomis. Labai svarbu parinkti tinkamą žaidimų aikštelių dangą atsižvelgiant į kritimo ir apsaugos zonas bei reikalingą smūgio absorbciją. Tai gali būti danga iš natūraliųjų biriųjų medžiagų (smėlis, smulkus žvyras, medžių skiedros ir t.t.).

NVSC specialistai primena, kad žaidimų aikštelės turi būti įrengtos ne arčiau kaip 10 m nuo šiukšlių konteinerių aikštelių, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, elektros tinklo įrenginių ir ne arčiau kaip 15 m atstumu nuo automobilių saugyklų ištraukiamosios vėdinimo sistemos angų. Žaidimų aikštelė, kurios ribos nutolusios nuo gatvės važiuojamosios dalies mažiau nei 20 m, turi būti aptverta tvora ar gyvatvore. Tvora turi būti be išsikišančių, aštrių elementų ir įrengta taip, kad nekeltų rizikos užstrigti vaiko kūnui ar kūno daliai.

Tam, kad vaikų susibūrimo vietose būtų ne tik smagu bet ir saugu, žaidimų aikštelės, kurių ribos nutolusios nuo gatvės važiuojamosios dalies mažiau nei 20 m, turi būti aptvertos tvora ar gyvatvore.

Vaikų žaidimų aikštelių danga, atsižvelgiant į jose įrengtą žaidimų įrangą, žaidimų įrangos įrengimas ir priežiūra turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-1208 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo", reikalavimus.

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Higienos normos 19 ir 71 punktai. Šie punktai nustato reikalavimus vaikų žaidimų aikštelėms.

Higienos normos 24 punktas nustato, kad, užtikrinant vaikų saugą, laiptuose ir laiptų aikštelėse draudžiama įrengti horizontalaus dalijimo aptvarus ir turėklus. Vertikalaus dalijimo bekliūtis tarpas turi būti ne didesnis kaip 0,10 m.

NVSC specialistai primena, kad vaikų žaidimų aikštelėse draudžiama sodinti ir auginti šiuos nuodinguosius augalus: amerikinę fitolaką, baltąjį čemerį, brugmansijas, darželinį pupmedį kt. Visą draudžiamų augalų sąrašą galite rasti HN 131:2015.

Priežiūra ir valymas

Tinkamas dėmesys turi būti skiriamas jų priežiūrai - aikštelės turi būti valomos, žolė šienaujama, ištuštinamos šiukšliadėžės. Jeigu yra įrengtos smėlio dėžės, smėlį būtina uždengti neslidaus paviršiaus uždangalu. Smėlis žaidimų aikštelėse įrengtose smėlio dėžėse turi būti pakeičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes, taip pat susiteršus šiukšlėmis ar kitomis priemaišomis. Smėlyje neturi būti askaridžių, plaukagalvių, toksokarų echinokokų ir kitų helmintų kiaušinių.

Higienos normos 64 punktas nustato reikalavimą, kad smėlis vaikų žaidimų aikštelių smėlio dėžėse turi būti keičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes, smėlyje neturi būti askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinių, pakeitus ar atnaujinus smėlį smėlio dėžėse turi būti atliekamas smėlio parazitologinis tyrimas, jei smėlio tyrimo rezultatų nepateikė smėlio tiekėjas.

Žaidimų aikštelės turi būti prižiūrimos ir valomos. Žolė turi būti nušienauta, o žiemos metu takeliai turi būti neslidūs.

Smėlis žaidimų aikštelėse įrengtose smėlio dėžėse turi būti keičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį, taip pat esant užteršimui šiukšlėmis ar kitomis priemaišomis.

Šiukšliadėžės turi būti reguliariai ištuštinamos.

Žiemą takeliai turi būti neslidūs.

Žymėjimas ir komunikacija

Svarbu, kad būtų sudaryta galimybė susisiekti su asmenimis, atsakingais už aikštelės eksploatavimą ir priežiūrą. Kiekvienoje vaikų žaidimų aikštelėje turėtų būti pritvirtinta žymena, kurioje būtų pateiktas telefono numeris, kuriuo galima skambinti įvykus avarijai, telefono numeris, kuriuo galima skambinti techninės priežiūros personalui, žaidimų aikštelės pavadinimas, adresas, savininkas, informacija apie tai, kokio amžiaus vaikams žaidimų aikštelė skirta bei kita reikalinga informacija. Kiekvienoje vaikų žaidimų aikštelėje turėtų būti pritvirtinta žymena.

Reikalavimai žaidimų patalpoms

Daugiau reikalavimų yra skirta žaidimų patalpoms įrengti. Įstiklintos durų dalys iš abiejų pusių turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio susidūrimo, atsitrenkimo, smūgių ir susižalojimo rizikos. Varstomi langai turi turėti langų atidarymo ribotuvus arba kitas apsaugos nuo kritimo priemones, jeigu jie yra pasiekiami vaikams ir kelia iškritimo pavojų. Žaidimų patalpose elektros lizdai vaikams prieinamose vietose turi būti uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis. Grindų danga turi būti neslidi, lygi, lengvai valoma drėgnu būdu. Tiek vaikams įrengti baldai, tiek prie žaidimų patalpų įrengti sanitariniai mazgai turi atitikti jų ūgį. Žaidimų patalpose turi būti įrengtos individualios spintelės ar kiti įrenginiai drabužiams ir daiktams pasidėti, išskyrus atvejus, kai visuomeninės paskirties pastate lankytojams įrengtos bendro naudojimo rūbinės. Žaislai turi atitikti vaikų amžių, nekelti pavojaus jų sveikatai (dėl rizikos juos nuryti, įkvėpti ar susižeisti jais palietus odą, gleivinę, akis). Valymo ir dezinfekcijos priemonės turi būti laikomos vaikams neprieinamoje vietoje.

Higienos normoje, atsižvelgiant į technologijų vystymąsi, atsisakyta nuostatos, kad patalpų dirbtiniam apšvietimui gali būti naudojamos tik liuminescencinės ar kaitrinės lempos. Tačiau nustatyta, kad patalpose, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos lempos, kurių bendrasis spalvų atgavos rodiklis ne mažesnis kaip 80, o šviesos susietoji spalvinė temperatūra ne didesnė kaip 4500 K, savaitinių grupių miegamuosiuose - 3000 K.

Atkreiptinas dėmesys, kad papildytas nuodingųjų augalų, draudžiamų sodinti ir auginti sklype/teritorijoje bei patalpose, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, sąrašas.

Vaiko elgesys žaidimų aikštelėje

Viena svarbiausių žaidimo aikštelių taisyklių - visada būkite netoli ir MATYKITE savo vaiką. Niekada nežinai, kada jam, o gal ir kitam vaikui prireiks pagalbos sprendžiant sunkesnę situaciją. Ar aš galiu sudrausminti kitą vaiką? Visuomet į situaciją ateikime per pagalbos požiūrį. Vaikui reikia pagalbos. Ar tai pagalba susilaikyti nuo smėlio pylimo į akis, pagalba susilaikyti nuo stumdymosi, o gal svetimo žaislo ėmimo. Taigi, mes neturime ir negalime auklėti svetimo vaiko, tačiau visada galime padėti vaikui ar paprašyti jo tėvų pagalbos: „Sveiki, mūsų vaikai žaidžia kartu. Prie sūpynės jau kelių vaikų eilutė laukia pasisupti, tačiau tėtis įnirtingai supa dukrą, vis perklausdamas, gal jau gana? „Ne", - šaukia mažoji. Priėjusi užklausiu: „Sakykit, prašau, o kada kitų vaikų eilė?" Išgirstu atsakymą ir žagteliu - „Dar nebaigė dukra suptis. Kaip ir taip, bet visiškai ne. Požiūris ir taisyklės į dalinimąsi stipriai skiriasi, kai mes kalbame apie namų ar darželio aplinką. Tuo tarpu viešoje vietoje turime mokyti vaikus daryti dalykus pakaitomis, kad supyne, čiuožyne ar kitu viešu daiktu galėtų pasinaudoti visi vaikai. Sutikime, kad vaikų žaidimų aikštelės - įtraukianti vieta. O kai vaikai įsitraukia į žaidimą, neretai sunku išgirsti, ką sako tėvai. Ypač, jei jie sako tai, ko nesinori girdėti. Todėl visada bus efektyviau prieiti prie vaiko, užmegzti akių kontaktą ir padėti jam išspręsti vieną ar kitą situaciją, nei plyšauti per visą aikštelę, ką ir kaip vaikas turi padaryti ar nedaryti. Ilgus metus mus mokė pastovėti už teisybę, savo vietą po saule. Tik išmokyti vaikus įvertinti, jog situacija yra nesaugi, nemaloni ir geriau yra atsitraukti - be galo svarbu. Jei nepavyksta elgtis maloniai, jei kitas vaikas vargina ar kelia grėsmę, o tėvams neatrodo prasminga įsikišti, atsitraukimas yra geriausia strategija. Gal pereikime į kitą smėlio dėžės pusę, aikštelės kraštą ar netgi kitą aikštelę. Stebėjome, buvome, įsitraukėme ir visgi nesustabdėme nelaimingo nutikimo. Būna. Ir tikrai dažnai vaikų žaidimų aikštelėse juoką nustelbia vaikų verksmas. Na, o jei mūsų vaikas pasielgė nemaloniai ar kažką nemalonaus pasakė - atsiprašykime. Vyresnių galime paklausti, kaip jie siūlo ištaisyti situaciją, o už mažesnius tiesiog atsiprašykime. Taip, perskaitėte teisingai - ne verskime mažuosius atsiprašyti, o padarykime tai už juos.