Lietuvių literatūroje egzistuoja daugybė paslaptingų ir pasakojamųjų istorijų, kurios atskleidžia ne tik tautosakos lobynus, bet ir gilinasi į žmogaus psichologiją bei egzistencinius klausimus. Viena tokių knygų, kuri paliečia šias temas, yra Jūratės Sučylaitės „Laumės vaikas“. Šis kūrinys, kaip ir daugelis kitų lietuvių autorių darbų, kviečia skaitytoją pasinerti į pasaulį, kuriame susipina realybė ir fantazija, žmogaus ir mitinės būtybės.
Jūratė Sučylaitė, kaip ir daugelis debiutantų, savo kūryboje susiduria su panašiomis temomis ir raiškos klaidomis. Tačiau kartais autorės kalba įgauna pagreitį ir pereina į darnią prozą. Tai ypač pastebima novelėse, kuriose veikia jos bendraamžiai, tačiau kartais dar trūksta trečiojo matmens, o tekstas tampa publicistiškas. Kontrastingiausia novelė „Obelų sodas“ vaizduoja du laikus: laimingą vaikystę kaime ir suaugusiųjų konfliktą antrajame.
Novelių pasakotoja taip pat atsigręžia į XX a. dešimtąjį dešimtmetį, populiarų šiuolaikinėje lietuvių prozoje. Ypač įdomus pasirodė pasakojimas apie pirmuosius Lietuvos interneto verslininkus, jų naivumą ir polėkį. Autorė subtiliai juos palygina su nūdien „ekranų mėnesienoje“ paskendusiais startuolių kūrėjais, kurie „irgi viliasi, kad toji sidabriška šviesa pagaliau pasieks jų galvose žiojinčią kosminę tamsą“.
Kartais publicistinį braižą rinkinyje keičia dirbtiniai „literatūriškumai“, tačiau vietomis autorės kalba įgauna pagreitį ir pereina į darnią prozą. Tokių istorijų ieškantiems skaitytojams, kurie vertina lietuvių literatūrą, tikrai gali patikti Jūratė Sučylaitė knyga „Laumės vaikas“. Internetinis knygynas patogupirkti.lt siūlo patogią galimybę įsigyti šią knygą ar kitą lietuvių literatūrą gera kaina. Prekės puslapyje orientuotis padeda santrauka bei aprašymas. Didelis privalumas perkantiems lietuvių literatūrą iš patogupirkti.lt elektroninės parduotuvės - galimybė nemažą dalį leidinių pirkti pigiau. Na ir galiausiai - atsiliepimai iš kitų vartotojų. Jeigu šią knygą nusiperka kiti patogupirkti.lt klientai, perskaitę, jie gali palikti savo įvertinimą. Ši informacija taip pat naudinga besirenkant lietuvių literatūrą, nes leidžia klasikai ir tikriems hitams išsiskirti!
Tuo tarpu kituose literatūros baruose, galime rasti įdomių paralelių. Pavyzdžiui, britų rašytojas Timas Bowleris, kurio knygos dažnai apibūdinamos kaip psichologiniai, mistiniai, filosofiniai trileriai, jaunimui kuria netipišką prozą. Jo kūriniuose neretai įprastame kasdieniame pasaulyje įvyksta ar pasirodo kažkas antgamtiška. Dažniausias mistinis elementas jo knygose yra žmonių dvasios ar šmėklos (angl. wraiths), tai žmogaus pavidalas, pasirodantis artėjant žmogaus mirčiai arba neseniai mirus. Šis leitmotyvas pasirodė jau pirmojoje T. Bowlerio knygoje „Neūžauga“. Knygoje „Upės sūnus“, apdovanotoje Kernegio medaliu, pasakojama apie senelio ir anūkės ryšį, gyvenimą ir mirtį, kuriame paslaptingas jaunasis vaikinas pasirodo esąs senelis jaunystėje, taigi senelio dvasia ar šmėkla. Knygoje „Žvaigždės ieškotojas“ pagrindinis veikėjas Lukas, po tėvo mirties nerandantis ramybės, girdi balsą, tarsi tolimą, silpną mergaitės verksmą. „Apokalipsės“ romane Penkiolikmetis Kitas su motina ir tėvu patiria audrą ir atsiduria saloje, apgyvendintoje religinių fanatikų bendruomenės, kurioje dedasi racionaliai nepaaiškinamų dalykų - iš jūros girdėti ataidintis laukinis riksmas, po pakrantės vandenis nardo grėsmingas juodas pavidalas, o Kitas ir toliau regi keistąjį vyrą, tokį panašų į jį patį, koks galėtų atrodyti užaugęs.
Kitas lietuvių autorius, J. Melnikas, keisčiausią idėją, tarytum iš atviros vaikiškos sąmonės, paverčia gerai struktūruota istorija. Tai absurdo pasaulis, kuris yra kafkiškas, bet ir kitoniškas. Kitaip nei F. Kafka, J. Melnikas nesukelia egzistencinio siaubo, o pasiūlo rimtą egzistencinę potekstę, kviesdamas susimąstyti. Jam ypač rūpi laisvos valios tema, tad idėjiškai jis artimas ir Albertui Camus.
Taip pat verta paminėti Anną Burnso, kurios romanai, kaip „Mažmožių Dievas“, sulaukė tarptautinio pripažinimo. Jos tekstas - įspūdingos struktūros ir užmojo, laikai ir erdvės pinasi viena per kitą. Autorės akiratyje - socialinės mažumos. Todėl istorija pradedama nuo translyčio asmens - berniuko, kuris supranta esąs moteris, pasikeičia lytį ir iškeliauja dirbti į likimo brolseserių viešnamį. A. Roy per 20 metų pertrauką tarp abiejų savo romanų užsiėmė politine veikla gindama pažeidžiamų visuomenės grupių Indijoje teises, tad ši patirtis panaudota ir grožinėje kūryboje. Socialinis jautrumas gali būti naudingas literatūrai, bet ar netampa tuomet proza tarytum dar vienu politiniu manifestu?
Vytautas V. Landsbergis savo knygoje „Iš gyvenimo laumių“ bando priartinti mitus prie šiuolaikinio skaitytojo. Knygos veiksmas vyksta Lietuvoje, daugiausia Anykščiuose ir jų apylinkėse. Paauglys Jaunius, neturintis draugų, svajoja emigruoti. Jo tėvai taupo festivaliui „Velnio akmuo“. Anykščių pelkėse gyvena laumė Barbora su savo vaiku Laumiuku. Visi šie veikėjai susitinka „Velnio akmenyje“, kur jų gyvenimai pasikeičia. Rašytojas priartina mitą prie skaitytojų per istorijos pasakojimo būdą ir veikėjų kalbą. Knygos kalba - paprasta, aiški, buitiška, pagyvinta puikių lietuviškų keiksmų. Laumė Barbora kalba paprastai, aiškiai, „žmogiškai“. Iš jos istorijos sužinome, kad laumės gyvena daug metų, slapstosi nuo žmonių, bičiuliaujasi su vėju ir rūku, bet visa tai pateikiama kaip akivaizdūs ir „normalūs“ jos gyvenimo faktai. Būtent toks laumės sužmoginimas ir galima laikyti mito artinimu. Knygoje visi trys pasauliai - realus, laumių ir debesų - susiję per idėją, jog žmonių ir laumių prigimtis - ta pati. Atsitiktinumų nebūna - tokia pagrindinė knygos mintis.
Lietuvių liaudies pasaka „Apgautas velnias“
Detektyvinio žanro gerbėjams taip pat yra ką atrasti. J. Harper romane iš didmiesčio į savo merdinčią tėviškę sugrįžta federalinis policininkas Falkas ir su vietiniu pareigūnu imasi tirti trigubą žmogžudystę. Detektyvas sumaniai suregztas, intriga išlaikoma. Be detektyvinio karkaso, dėmesio verta ir romano „mėsa“ - tai vaizduojami žmonių ryšiai, šeimų situacija, mažos bendruomenės uždarumas. Kartais įterpiamos gražių žmonių bendravimo detalių, kaip šis trumpas be tėvo augančio berniuko elgesio, sutikus suaugusį vyrą, aprašymas: „Vaikas palaukė, kol Falkas žiūrės tiesiai į jį, tik tada nučiuožė. Iškart nubėgo aplink čiuožti dar kartą. Falkas iškėlė nykštį.“ Vietomis paplėtojama ne vien siužeto nestabdančių aplinkos detalių, bet ir kelis puslapius aprėpiančių aplinkos aprašymų, kuriančių įtemptą, netgi mažumėlę egzistencišką atmosferą, kaip tame fragmente, kai Falkas suprato, kad jo vaikystės upė išdžiūvo: „Iš milžiniškos upės teliko dulkėtas randas žemėje.“
Taip pat verta paminėti ir Irenos Buivydaitės bei Jolitos Herlyn debiutinį romaną, kuris skaitytojams žada jautrią, netikėtą ir kartu labai atpažįstamą istoriją apie žmones ir jų santykius, draugystę ir baimę, kaltę ir atleidimą. Jolita Herlyn - Vokietijoje gyvenanti lietuvių rašytoja, viena skaitomiausių grožinės literatūros autorių Lietuvos bibliotekose. Autorė meistriškai tapo psichologinius veikėjų portretus, tikrus įvykius supindama su vaizduote ir kurdama mums atpažįstamą ir artimą jausmų, svajų ir santykių pasaulį. Viename iš jos romanų pasakojama apie žurnalistę Johaną, kuri su vyru ketina persikelti gyventi į prosenelių žemę Italiją. Po ilgų paieškų Johana randa įspūdingą senovinę vilą, bet netikėtai sutinka ir moterį, kuri atveria jai duris į savęs pažinimo kelionę. Tačiau vila lyg užkerėta neskuba įsileisti naujų šeimininkų, o vidinių pokyčių kelias irgi ne toks tiesus, koks atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Knyga „Laumės vaikas“ ir kiti paminėti kūriniai atspindi lietuvių literatūros įvairovę, gebėjimą tyrinėti tiek mitologinius pasaulius, tiek realias žmogaus patirtis, kviesdami skaitytoją pamąstyti apie svarbius gyvenimo klausimus.
