Nafta - vienas svarbiausių iškastinių angliavandenilių, kurio reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje yra milžiniška. Mūsų pasaulis ne tik priklauso nuo naftos - jis nuo jos sukonstruotas. Kiekvieno žmogaus kasdienybėje nafta dažnai yra nematomas, bet nuolatinis palydovas. Plastikiniai vandens buteliai, pigūs vienkartiniai puodeliai kavai, sintetiniai drabužiai ar žaislai vaikams - visa tai iš naftos. Net tie, kurie niekada negirdėjo apie „OPEC“ ar „Brent“ kainą, kasdien atsiduria šios žaliavos glėbyje. Ekonomikos pulsas šiandien matuojamas ne tik valiutų kursais, bet ir naftos barelio verte. Nėra produkto, kuris nebūtų susijęs su nafta. Jei ne tiesiogiai, tai bent per transportą, energijos gamybą, žaliavų logistiką. Ši visuotinė priklausomybė paaiškina, kodėl šią žaliavą vadina „juoduoju auksu“.
Dėl greito mokslo progreso ir didelių mokslo plėtros tempų XIX-XX a. smarkiai padidėjo naudingųjų iškasenų vartojimas, tarp kurių pagrindinėje vietoje yra nafta. Kiekvienas naftos raidos ciklas paliko gilų pėdsaką pasaulinėje istorijoje. XIX amžiuje ji pakeitė banginių taukus, XX amžiuje - arklius ir anglis, o XXI amžiuje - sudaro geopolitinės galios šerdį.
Naftos sudėtis ir fizinės savybės
Nafta - tai sudėtingas angliavandenilių mišinys, kurio sudėtyje taip pat yra sieros, azoto, deguonies junginių, o kartais ir metalų. Pagrindinės naftos sudedamosios dalys yra:
- Parafinais vadinami angliavandeniai su atvira anglies grandine, kurių molekulėse anglies molekulės visada 4-valentės, susietos tarpusavyje vienanare kovalentine jungtimi, o likusieji kiekvieno atomo valentingumai prisotinti deguonies atomų. Parafinai turi bendrą formulę CnH2n+2.
- Ciklanus sudaro ciklai, sudaryti iš metileninių grupių (-СН2). Bendra cikloalkanų formulė СnН2n. Pirmieji du cikloalkanų nariai (ciklopropanas ir ciklobutanas) - dujos, viduriniai ciklanai (iki С15) - skysčiai, aukštesnieji (nuo С16) - kietosios medžiagos.
- Arenai - tai benzolo dariniai, turintys bendrą cheminę formulę СnH2n-6 ir turintys pastovų ciklinį grupavimą (benzoinį žiedą). Pagrindiniai arenų gavimo metodai - sausas akmens anglies perdirbimas (kokosavimas) ir naftos perdirbimas.
Pagrindinė naftos savybė - degant išskirti didelį kiekį šilumos. Naftos degimo šiluma - 41 MJ/kg, o benzino - 42 MJ/kg. Svarbus rodiklis naftoje yra virimo temperatūra, kuri priklauso nuo naftos sudėties ir gali kisti nuo 50 iki 550 °C.
Naftos perdirbimas ir produktai
Nafta yra ne tik degalų šaltinis, bet ir įvairių cheminių produktų žaliava. Iš vieno naftos barelio galima pagaminti maždaug 100 litrų degalų. Nafta perdirbama į:
- Degalus ir kurą (pvz. benziną, dyzelinius degalus, aviacinio benzino, lengvųjų ir sunkiojo mazuto).
- Ne kuro produktus (pavyzdžiui, tepalinę alyvą ir tepalus, asfaltą).
- Chemijos pramonės žaliavas.
Didžioji dalis naftos (44%) yra panaudojama benzino gamyboje. 35% - perdirbama į kitos rūšies degalus, o 21% patenka į pramonės produkciją. 66% visos išgaunamos naftos yra skirta tenkinti transporto poreikiui. Pramonė sunaudoja 25% visos išgaunamos naftos.
Naftos vartojimo mastai ir priklausomybė
Šiuo metu kasdien pasaulis suvartoja beveik 86 mln. barelių naftos. Didžiausia naftos vartotoja pasaulyje yra JAV, per dieną suvartoja šiek tiek mažiau nei 20 mln. barelių. Antroje ir trečioje vietoje JAV naftos tiekėjų sąraše rikiuojasi Saudo Arabija ir Meksika. Antra didžiausia naftos vartotoja pasaulyje yra Kinija, kuri per dieną suvartoja beveik 8 mln. barelių.
Didžiausiais naftos rezervais pasaulyje gali pasigirti Saudo Arabija (264 mlrd. barelių). Kanadoje dar liko 178 mlrd. barelių naftos rezervų.
Naftos poveikis aplinkai ir visuomenei
Nors nafta yra nepakeičiamas daugelio pramonės šakų ir kasdienio gyvenimo elementas, jos vartojimas kelia rimtų ekologinių problemų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius įvyko keletas didelių naftos išsiliejimų, padariusių didžiulę žalą gamtai. Mokslininkai apskaičiavo, jog vienos avarijos metu, kuomet į aplinką patenka maždaug 35 tūkst. tonų naftos, padaroma žala gamtai būna pašalinama tik per 50 metų.
Be to, daugelis kasdien naudojamų produktų, pagamintų iš naftos, gali kenkti sveikatai. Pavyzdžiui, kosmetikos ir higienos priemonėse esanti mineralinė alyva gali užkimšti odos poras, o sintetiniai audiniai gali sukelti alergijas. Net vienkartinės sauskelnės ir kramtomoji guma yra pagamintos naudojant naftos produktus.
Meksikos įlankoje, 2010 metais įvykus sprogimui naftos gavybos platformoje ir jai nuskendus, išsiliejo beveik penki milijonai barelių naftos. Bet jau po kelių mėnesių didesnė dalis teršalų buvo dingusi. Atlikus mokslinius tyrimus paaiėjo, kad yra nemažai rūšių jūrinių bakterijų, kurios skaido naftoje esančias ilgagrandes anglies molekules. Šie organizmai apibūdinami kaip „naftos rijikai“.
Tačiau žmonių pastangos surinkti išsiliejusią naftą ir cheminiai naftą skaidantys preparatai kartais gali padaryti daugiau žalos nei naudos, nes jie pažeidžia natūralius procesus ir yra nuodingi.
Kas nutinka po naftos išsiliejimo?
Ateities perspektyvos
Dabartinė ekonomika, grindžiama naftos vartojimu, veda klaidinga kryptimi, nes siekiama kuo didesnių pelnų, nesvarbu kokia kaina ir kieno sąskaita. Ateities kartoms bus reikalingos naujos energijos rūšys, kurios nebus susijusios nei su nafta, nei su branduoline energetika. Tačiau iki tol žmonijai reikia stipraus dvasinio pagrindo, kad būtų galima suvokti, kaip tvariai tvarkytis su dabartiniais energetiniais ištekliais.
Gyvas ryšys su Begaline Dvasia-Motina-Sese ir dvasinis pagrindas leidžia priimti sprendimus, kokia energija turėtų būti naudojama. Ateityje žmonijos civilizacija pasieks naujų energijos rūšių įsisavinimą, kurios pranoks dabartinę vaizduotę.
| Produkto tipas | Naftos dalis (apytiksliai) |
|---|---|
| Benzinas | 44% |
| Kiti degalai | 35% |
| Pramonės produktai | 21% |
