Daugelis moterų po aborto gali pastoti gana greitai, tačiau svarbu suprasti, kad kūno atsigavimas ir vaisingumo grįžimas yra individualūs procesai. Šiame straipsnyje aptariame, kaip ir kada moteris gali pastoti po aborto, kokie yra svarbūs sveikimo aspektai ir į ką reikia atkreipti dėmesį planuojant nėštumą ateityje.
Kaip greitai grįžta vaisingumas po aborto?
Po aborto moters ovuliacija gali atsinaujinti labai greitai, dažnai jau po 2-3 savaičių. Tai reiškia, kad moteris gali pastoti dar prieš kitą menstruacijų ciklą. Kadangi ovuliacija vyksta prieš mėnesines, svarbu suprasti, jog vaisingumas grįžta net ir tada, kai moteris dar nesulaukė pirmųjų mėnesinių po aborto.
Nors fiziologinis vaisingumas gali atsinaujinti greitai, organizmui visgi reikia laiko atsigauti. Gimda ir reprodukcinė sistema turėtų turėti galimybę visiškai pasveikti, todėl dauguma gydytojų rekomenduoja neskubėti pastoti bent 1-3 mėnesius po aborto. Tai leidžia išvengti galimų komplikacijų, susijusių su per greitu nėštumu po procedūros.
Gimdos gleivinė po aborto turi laiko vėl atsinaujinti, o tai būtina sėkmingam nėštumui. Hormonai taip pat turi atsistatyti į normalią būseną, ypač jei buvo atliktas medikamentinis abortas, kur naudojami hormonų pokyčius sukeliantys vaistai.
Pirmosios mėnesinės po aborto paprastai pasireiškia per 4-6 savaites. Tai ženklas, kad moters hormonai ir reprodukcinė sistema pradėjo veikti įprastai. Vis dėlto mėnesinės gali būti kiek nereguliarios pirmą ar antrą mėnesį po procedūros, kol hormonai visiškai atsistato.
Kada galima planuoti nėštumą po aborto?
Planuojant nėštumą po aborto svarbu atsižvelgti į fizinius ir emocinius veiksnius. Nors vaisingumas sugrįžta greitai, svarbu leisti kūnui ir psichikai atsigauti prieš bandant vėl pastoti.
Fizinė sveikata
Dauguma gydytojų rekomenduoja palaukti bent 1-3 mėnesius prieš vėl bandant pastoti. Tai leidžia gimdai atsinaujinti, taip pat sumažina komplikacijų riziką kitame nėštume. Per greitas nėštumas po aborto gali padidinti persileidimo riziką, nes gimda gali nebūti visiškai pasirengusi išnešioti vaisių.
Emocinė sveikata
Po aborto moterys gali patirti įvairias emocijas, tokias kaip liūdesys, kaltės jausmas ar nerimas. Tai natūralu ir svarbu suteikti sau laiko psichologiškai pasveikti. Šis emocinis aspektas yra svarbus prieš planuojant kitą nėštumą, nes emocinė būklė gali turėti įtakos bendram sveikatai ir nėštumo eigai.
Jei jaučiate, kad esate emociškai pasirengusi, verta pasitarti su gydytoju apie geriausią laiką pastoti.
Konsultacijos su gydytoju
Jei norite pastoti po aborto, svarbu pasitarti su gydytoju. Specialistas gali įvertinti jūsų fizinę sveikatą, atlikti būtinus tyrimus ir pateikti rekomendacijas dėl geriausio laiko pastoti bei patarti, kaip išvengti komplikacijų ateityje.
Jei nenorite pastoti iškart po aborto, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamų kontracepcijos priemonių.
Galimos komplikacijos ir rizikos
Nors dauguma moterų po aborto gali pastoti ir išnešioti kūdikį be komplikacijų, kai kurios gali susidurti su rizikomis, kurios dažniausiai priklauso nuo to, kiek laiko praėjo nuo aborto, taip pat nuo individualios sveikatos būklės.
Persileidimo rizika
Jei pastojama per anksti po aborto, kai gimda dar nėra visiškai atsigavusi, gali padidėti persileidimo rizika. Todėl labai svarbu palaukti rekomenduojamą laiką prieš vėl planuojant nėštumą.
Gimdos infekcijos
Jei nėštumas įvyksta per greitai po aborto, gali padidėti infekcijos rizika, nes gimda dar gali būti jautri. Infekcijos gali paveikti vaisiaus vystymąsi ir sukelti komplikacijų.
Abortas silpnina gimdos kaklelį, o tai padidina moters riziką ateityje pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje metaanalizėje patvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25-27%. Kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51-62%.
Aborto pasekmės moters sveikatai
Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai bei jos psichinei būklei.
Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai:
- infekcija, gimdos perdūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis;
- nevaisingumas;
- krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje;
- priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu.
Mokslinėje erdvėje apstu įvairių tyrimų ryšio tarp aborto ir krūties vėžio srityje. Vieni tyrimai teigia, jog nėra ryšio tarp aborto ir krūties vėžio, kiti tyrimai tą ryšį identifikuoja ir teigia, jog dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę net iki 30%, o jei moteris negimdžiusi - 50%.
2011 metais "British Journal of Psychiatry" paskelbti 22 mokslinių tyrimų sisteminės analizės “Abortion and mental health: quantitative synthesis” rezultatai parodė, kad moterys, kurioms buvo atliktas abortas, patyrė 81% didesnę psichinės sveikatos problemų riziką (nerimas, depresija, rizikingas alkoholio ir marihuanos vartojimas bei savižudiškas elgesys), įrodyta, jog beveik 10% psichinės sveikatos problemų buvo tiesiogiai susijusios su abortu. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios gimdė.
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu.
Moterys, patyrusios abortą, gali išgyventi:
- Kaltę dėl neišsaugoto vaikelio;
- Pyktį sau bei žmonėms, pastūmėjusiems ją priimti tokį sprendimą;
- Neatleidimą;
- Gėdą dėl tokio poelgio;
- Santykių griūtį;
- Vienišumo jausmą;
- Savęs nuvertinimą, jaustis neverta laimingo gyvenimo;
- Nemigą ir košmarus;
- Nerimą;
- Depresiją;
- Valgymo sutrikimus;
- Polinkį svaigintis stimuliuojančiomis arba raminančiomis priemonėmis;
- Emocinį nejautrumą supančiai aplinkai;
- Intymaus gyvenimo pasikeitimą vengiant arba karštligiškai ieškant lytinių santykių;
- Gyvenimo būdo pasikeitimą susiduriant su bedarbyste ar darboholizmu;
- Perdėtą rūpestį kitais turimais vaikais;
- Pasikartojančius aborto išgyvenimus;
- Metinių sindromą, kuomet moters emocinė būklė gali ženkliai pablogėti kasmet aborto atlikimo ar apytikslę vaiko gimimo datą;
- Gali kilti mintys apie savižudybę.
Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų: kraujospūdžio sutrikimų, neaiškių galvos skausmų, pilvo skausmų ir pan.
Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau, visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis - moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma. Tačiau ši netektis gali būti labai ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolimesnius lytinius santykius. Aborto pasekmės gali būti jaučiamos ir laukiantis bei auginant vėliau gimusius vaikus.
Kas nutinka, kai neleidžiame žmonėms darytis abortų? | Diana Greene Foster | TED
Medikamentinis nėštumo nutraukimas
Medikamentinis nėštumo nutraukimas (abortas) - tai procedūra, kurios metu naudojami receptiniai vaistai, siekiant nutraukti nėštumą jo ankstyvosiose stadijose. Dažniausiai skiriama dviejų vaistų - mifepristono ir misoprostolio - kombinacija. Mifepristonas blokuoja progesteroną - hormoną, būtina nėštumui palaikyti.
Medikamentinį nėštumo nutraukimą moters noru leidžiama atlikti iki 9 nėštumo savaičių (8 sav. ir 6 d.), kai nėra kontraindikacijų ir moteris yra pasirašiusi visus reikiamus dokumentus. Gydytojas pateiks konkrečius nurodymus, kaip geriausiai pasiruošti. Rekomenduojama savaitę prieš procedūrą nevartoti aspirino, priešuždegiminių vaistų ar antikoaguliantų, kurie gali skatinti stipresnio kraujavimo riziką.
Medicininis abortas apima tablečių vartojimą per burną arba makštį. Pirmiausia, jūs vartosite mifepristoną, kad nutrauktumėte nėštumą. Mifepristonas veikia blokuodamas progesteroną. Misoprostolis sukelia gimdos susitraukimus, kraujavimą ir nėštumo nutraukimą. Šis vaistas yra tablečių pavidalo, kurias galite vartoti per burną arba makštyje. Misoprostolį per burną reikia vartoti per 24-48 valandas po mifepristono vartojimo.
Dauguma žmonių didžiausią vaisto poveikį pradeda jausti netrukus po antrosios tabletės (misoprostolio) vartojimo. Kraujavimas įprastai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po antrosios tabletės išgėrimo, po to keletą dienų gali kraujuoti kaip per menstruacijas, taipogi keletą savaičių gali išlikti nežymus kraujavimas.
Rekomenduojama pakartotinė gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija praėjus 7-14 dienų po medikamentinio nėštumo nutraukimo. Konsultacijos metu gydytojas akušeris-ginekologas įvertina moters sveikatos būklę ir įsitikina ar nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas trunka apie 2-6 valandas po antrosios tabletės išgėrimo, tačiau kai kuriais atvejais gali trukti ilgiau. Medikamentinis nėštumo nutraukimas labiausiai primena stiprius menstruacinius skausmus. Skausmo intensyvumas ir stiprumas skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Kraujavimo intensyvumas skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Tai taip pat priklauso nuo nėštumo trukmės. Vieną ar dvi dienas kraujavimas bus intensyvesnis.
Gydytojas akušeris-ginekologas gali paprašyti, kad atliktumėte nėštumo testą, laboratorinius tyrimus arba ultragarsinį tyrimą, kad patvirtintumėte, jog nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas. Naudojant mifepristono ir misoprostolio derinį, jo veiksmingumas yra apie 98 %.
Po medikamentinio nėštumo nutraukimo palaukite mažiausiai 2-3 savaites, kol turėsite lytinių santykių.
