Kiekvieno vaiko raidos kelias yra unikalus, tačiau tėvai dažnai sunerimsta, kai jų mažylis vėluoja pasiekti tam tikrus judėjimo etapus, pavyzdžiui, pradeda vaikščioti. Svarbu suprasti, kas yra normalu, o kada reikėtų kreiptis į specialistus.
Kada kūdikis turėtų pradėti verstis?
Vartytis mažyliai patys pradeda maždaug 4-5 gyvenimo mėnesį. Iš pradžių apsiverčia ant šono, o netrukus apsiverčia ir ant pilvuko. Jei mažyliui sunku gulėti ant pilvuko, tai dažnai būna nesivartymo priežastimi - reikėtų atkreipti dėmesį, kaip mažasis laiko rankytes, paguldytas ant pilvelio. Po to, prilaikant rankytes, reikėtų padėti mažyliui jas ištiesti ir pasilaikyti ant ištiestų rankyčių.
Jau nuo 3 mėnesių mažylis gali bandyti riestis. Tai pastebėjus, galima jį treniruoti.
Tačiau, jei 5,5 mėnesių kūdikis dar pats savarankiškai nesiverčia ant pilvuko ir nuo pilvuko ant nugarytės, nors namuose mankštinamasi ir jam padedama, ir šis pratimas jam nelabai patinka, vertėtų atkreipti dėmesį. Su pagalba apsivertimas pavyksta, bet viskas tuo ir baigiasi. Pastebėjus tokius dalykus, svarbu padrąsinti vaiką apsivertimui ant pilvuko.
Sėdėjimas - svarbus raidos etapas
Prieš sodinant kūdikį, reikėtų sustiprinti liemens, apatinius nugaros ir pilvuko raumenis. Vienas iš požymių, kad kūdikis jau pasiruošęs mokytis sėdėti, yra gebėjimas rankomis pasiekti pėdutes, su jomis žaisti. Tačiau vien šio gebėjimo tikrai neužtenka atsisėsti ir sėdėti. Trys būtiniausios sąlygos yra štai šios:
- Kūdikis jau turi mokėti kontroliuoti galvą - sugebėti išlaikyti ją tiesiai, kad nesvirtų į šonus, priekį ar atgal. Tai nutinka apie trečią gyvenimo mėnesį, kuomet mažylis įgunda fiksuoti žvilgsnį, žiūrėti, pavyzdžiui, tiesiai į mamą.
- Turi mokėti pakankamai sulenkti klubus - kaip tik tai įrodo rankomis pasiektos pėdutės. Pasičiupti pėdutes ir su jomis žaisti - labai tikslingas, valingas judesys, rodantis dar ir tobulėjantį kūdikio gebėjimą koordinuoti judesius.
- Kūdikis turi sugebėti vartytis ir suktis apie savo ašį, kas parodo, kad liemens raumenys jau pakankamai ištreniruoti.
Jei kūdikis turi galimybę ugdyti ir treniruoti šiuos gebėjimus ir reikiamas raumenų grupes, tai maždaug apie šeštą-septintą gyvenimo mėnesį mažylis jau būna pasiruošęs mokytis sėdėti. Savarankišku sėdėjimas vadinamas tada, kai mažylis išlaiko pusiausvyrą sėdėdamas tiesia nugara be jokios pagalbos bent kelias minutes. O tai būdinga 7-12 mėn. amžiaus kūdikiams.
Sėdėti ir atsisėsti yra skirtingi gebėjimai, mat vieni vaikai pirmiausia išmoksta sėdėti, paskui - atsisėsti, kiti - priešingai. Nėra griežtų taisyklių, nes vaikai atsisėda taip, kaip jiems lengviausia tai padaryti. Fiziškai atsisėsti lengviausia iš keturpėsčios padėties: pakanka tik pasistumti atgal viena ranka ir nugriūti į sėdimąją padėtį. Sėdintis „per šoną“ ar tiesiai iš gulimosios padėties reikia labai stipraus pilvo preso ir gerų koordinacijos gebėjimų.
Kūdikiai labai skirtingi, tad sunku tiksliai apibrėžti, kada jau galima pradėti sodinti - tai reikia pajusti intuityviai: jei kūdikis nenulaiko galvytės, pasodintas suglemba, tai sodinti dar anksti. Tačiau gali būti, kad kitas panašaus amžiaus mažylis jau laiko galvą, rodo ženklus, kad nori sėstis, džiaugiasi pasodintas, tad tokį kūdikį galima mokyti sėdėti. O jei trumpam, vos keletai minučių savarankiškai dar nesėdintį paramstysite pagalvėlėmis, kad šiek tiek pasėdėtų - taip pat nieko bloga nenutiks.
Kada kūdikis turėtų pradėti vaikščioti?
Pasak „Healthline“, vaikas turėtų pradėti vaikščioti 10-12 mėnesių amžiaus. Jei pusantrų metų vaikas dar nemėgina vaikščioti, reikėtų pasitarti su gydytoju. Nebūtinai yra kokia rimta problema, galbūt vaikučiui tiesiog reikia daugiau praktikuotis. Bet kokiu atveju, bus ramiau pasitarus su medikais. Jei yra kokia nors problema, bus daugiau požymių.
Specialistai tvirtina, kad labai svarbu nepradėti kažko daryti anksčiau laiko, mat per anksti statomų vaikučių raumenų tonusas gali padidėti, o tai gali pristabdyti raidą, taip pat gali nespėti susiformuoti atramos aparatas iki vaikutis turėtų pradėti eiti. Nuosekli raida štai tokia:
- Paprastai kūdikis išmoksta atsistoti 8-9 mėnesį.
- Atsirėmęs pastovi 9-10 mėnesį, panašiu metu išmoksta ir eiti remdamasis į baldus.
- Kūdikis pastovėti be atramos ir žengti tiesiai prilaikomas už rankučių sugeba maždaug 10-tą mėnesį.
- 12 mėnesių mažylis jau geba eiti prilaikomas už rankyčių arba ir savarankiškai, t. y. be atramos.
Kiekvieno vaiko raida yra individuali. Vienas prilaikomas žingsniuoja jau dešimties mėnesių, kitas - dvylikos, bet jų abiejų raida yra normali. Sunerimti reikėtų, jeigu vaikas netelpa į pusantrų metukų rėmus, t. y. būdamas pusantrų dar neina savarankiškai.
Kaip rašoma „Healthline“, kartais kūdikiai nevaikšto dėl klubo sąnario displazijos, dėl rachito (kaulų suminkštėjimas, susilpnėjimas), dėl cerebralinio paralyžiaus ar raumenų distrofijos. Kreipkitės į medikus, kad apžiūrėtų, ar jūsų atžala nešlubuoja, ar kojos nėra pernelyg silpnos. Atsiminkite - amžius nėra pagrindinis veiksnys, rodantis, yra ar nėra problemų.
Kūdikio raidos etapai pirmaisiais metais
Kaip skatinti vaiko judėjimo raidą?
Svarbu nepradėti skubinti
Nelyginkime savo vaikų su draugių, kaimynių ar kitų pažįstamų vaikais. Visi vaikai skirtingi ir jie turi teisę tokiais būti. Rizikinga lyginti savo vaiko vystymąsi su kitais vaikais. Hamiltono „McMaster“ universiteto pediatrijos dėstytojas Peteris Rosenbaumas sako: „Kai kurie vaikai pradeda vaikščioti 10 mėnesių, kiti - 16 mėnesių ar dar vėliau.“ Jis aiškina, kad svarbiau vaiko judesių kokybė, o ne vaiko amžius. Pavyzdžiui, „15 mėnesių mažylis nevaikšto, bet aktyviai ropoja, ir tai yra gerai. Kitas vaikas bus suglebęs ar kieto kūno, tai jau kels nerimą.“
Skatinkite savarankiškumą
Pamėginkite rečiau nešioti vaiką ant rankų. Kam nepatiktų būti nešiojamam? Jei nunešate vaiką visur, kur jis nori, kam jam mokytis vaikščioti? Skatinkite atžalą žaisti įvairiomis pozomis ir lygiais. Tegu ropoja per pagalves iki jūsų - puikus būdas mokytis balanso, stabilumo, koordinacijos.
Pratimai stiprinantys raumenis
Pasodinkite ant suolelio. Jei vaikas išsėdi ant suolelio, ant kėdutės be atramos, tegu mokosi pakelti daiktą iš sėdimos pozicijos. Tada jis turės pasilenkti ir vėl atsisėsti. Net jei vaikas dar nemoka atsistoti, šie judesiai stiprins kojas, pečius ir nugaros raumenis.
Pirmieji žingsniai
Pratinkite atžalą vaikščioti, laikydami ją už rankų - tai klasika, kuri dažniausiai pasiteisina. Mažylis gali pradėti nuo to, kad užkels savo pėdas ant jūsų ir žengs po žingsnelį kartu. Palengva perkelkite jų pėdas ant grindų. Paskui pratinkite eiti, jums laikant tik už vienos rankos. Nespėsite nė apsižiūrėti, o vaikas jau vienas nueis 5-10 žingsnių. Dar vienas puikus būdas mokytis - žengti, įsikibus į žaislą.
Svarbu atkreipti dėmesį į eiseną
Pirmuosius žingsnelius vaikučiai žengia „plačia atrama“, t. y. išsižergę, toli viena nuo kitos statydami kojeles, eina nelabai stabiliai, nenulaiko pusiausvyros - parpuola, pinasi kojytės, ir tai yra visiškai normalu. Galima pastebėti, kad net kojyčių per keliukus neištiesia, eina tarsi „iš klubų“ - bet tokia ir yra pradžių pradžia. Vėliau darydamas mostą jau „įjungs“ ir klubą, pradės lenkti kojas per keliukus, po truputį siaurins atramą, artins kojytes vieną prie kitos. Kuo platesnė atrama, tuo lengviau išlaikyti pusiausvyrą, todėl siauresnę kojyčių atramą pasirinks tada, kai jau gerai išlaikys kūno pusiausvyrą.
Kai vaikutis jau kurį laiką vaikšto, reikėtų atkreipti dėmesį į pėdutes. Jeigu jas stipriai suka į išorę arba vidų, reikėtų pasitarti su specialistais. Į specialistus reikėtų kreiptis ir tada, jeigu praėjo du mėnesiai nuo dienos, kai kūdikis pradėjo eiti, bet jam vis dar pinasi kojytės, jis vis dar nuolat parpuola.
Gana dažnas reiškinys, kai vaikučiai pradeda eiti pasistiebę, pirštų galiukais. Kartais taip nutinka dėl to, kad kaip tik pirštų galiukais įprato eiti laikydamiesi baldų. Kartais dėl to, kad pradėjo žingsniuoti vaikštynėje. Jeigu tokia eisena trunka ilgiau nei du mėnesius nuo savarankiško vaikščiojimo pradžios, reikia ieškoti priežasčių ir pagalbos. Kai kurį laiką jau vaikšto pats, svarbu atkreipti dėmesį, ar žingsniai nėra asimetriški, ar vaikutis nešlubčioja.
Tėvai sunerimsta ir dėl plokščių pėdų. Tačiau visų vaikų iki trejų metų pėdutėse yra daug riebalinio audinio, todėl jos minkštos ir plokščios. Jeigu labai neramu, galima jau dabar pradėti stimuliuoti pėdutes: masažuoti, raginti vaikutį eiti įvairiais paviršiais ir pan.
Svarbu: kūdikį vedžiokite laikydami ne už pažastų, o šiek tiek žemiau. Rankas laikyti reikėtų ne virš galvos, nes padidėja panirimo tikimybė, o žemiau pečių linijos. Dar gerai yra laikyti vaikutį už liemens ar klubų.
