Pakilusi kūno temperatūra - tai organizmo atsakas į įvairias infekcijas ir uždegimus. Nors karščiavimas gali kelti diskomfortą, jis dažnai reiškia, kad organizmas kovoja su infekciją sukėlusiomis bakterijomis ar virusais. Labai svarbu tinkamai gydyti vaiką ir suvaldyti ligą, nes per didelė temperatūra gali būti vaikui pavojinga. Karščiavimas yra ženklas, kad organizmas kovoja su ligos sukėlėju. Sukarščiavus mažam vaikui gali išsigąsti tėvai. Svarbu atsiminti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių ir pailsėtų.
Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C. Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukėlėją pašalinti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.
Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai. Paprastai karščiavimas yra ligos požymis - vaikas gali būti užsikrėtęs bakterija arba virusu. Tačiau mažylis gali karščiuoti ir dėl kitų priežasčių. Vaikui gali pakilti temperatūra, jeigu jis buvo per storai aprengtas, per ilgai buvo karštoje patalpoje arba kaitroje lauke. Karščiavimas taip pat gali būti reakcija į skiepus. Tačiau reikia atminti, kad vaikų kūno temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl neverta nerimauti, jeigu kūdikio kūno temperatūra yra 37 laipsniai. Pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiau nei 38 laipsniai arba yra per žema, t.y.
Karščiavimo požymiai
Jeigu vaikas karščiuoja, pirmieji požymiai yra matomi jį apžiūrėjus. Karščiuojančio vaiko odelė yra karšta ir gali parausti. Mažylis gali prasčiau miegoti, mažiau valgyti ir prarasti susidomėjimą žaidimu. Kūdikis taip pat gali jausti skausmą - jam skaudėti arba svaigti galva. Karščiuojantis vaikas taip pat atrodo pavargęs ir vangus, daugiau prakaituoja. Pakilus kūno temperatūrai vaiką pradeda krėsti šaltis, todėl vaiko pėdos ir rankos atvėsta, gali atsirasti šaltkrėtis.
Kūno temperatūros matavimo ypatumai
Kūno temperatūros matavimo rezultatams gali turėti įtakos įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, kūno temperatūrai įtakos turi tai, kur matuojama temperatūra, nes įvairių kūno dalių temperatūra yra skirtinga; kada yra matuojama - kūno temperatūra paprastai yra aukštesnė pietų metu ir vakare; kūno temperatūrai įtakos gali turėti ir metų laikas, nes vasarą žmonės daugiau prakaituoja, todėl ir natūrali kūno temperatūra būna aukštesnė.
Labai patogu vaiko temperatūrą pamatuoti bekontakčiu termometru. Infraraudonųjų spindulių termometras yra labai parankus, nes temperatūra pamatuojama greitai, tiksliai ir higieniškai. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Temperatūrą patogu pamatuoti bekontakčiu termometru, kurio galiukas turi būti laikomas 1-2 cm atstumu nuo antakio kaulo. Tarp termometro ir odos neturi būti plaukų, audinio, oda neturėtų būti prakaituota. Matuojant temperatūrą reikia įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o smilkinys neprakaituotas. Taip pat reikia stebėti, kad smilkinys negulėtų ant pagalvės, nes tai gali iškraipyti matavimo rezultatus. Bekontakčiu termometru nereikėtų matuoti temperatūros iš karto atėjus iš lauko, nes temperatūra gali būti arba aukštesnė ar žemesnė. Temperatūrą reikėtų matuoti bent pusvalandį prieš vartojant karščiavimą mažinančius vaistus.
Kaip gydyti karščiavimą?
Karščiavimo metu svarbu gerti daug skysčių. Jeigu vaiką krečia šaltis, įvyniokite jį į antklodę. Nedarykite to, jeigu jis yra įkaitęs. Vaikas elgiasi įprastai, jeigu vaikas nori žaisti, leiskite, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis. Jeigu vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai. Vaikas turėtų gerti daug ir dažnai įvairių skysčių - vandens, sulčių, arbatos ir pan. Ant mažylio kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį.
Vaistai temperatūrai mažinti
Verta išbandyti visus ankstesniame punkte rekomenduotus gydymo būdus, tačiau esant vidutinei temperatūrai, vaikui reikėtų duoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio. Paracetamolis turi būti dozuojamas taip, kaip yra nurodyta vaisto informaciniame lapelyje; įprasta norma yra 10-15 mg vienam kūno svoriui. Paracetamolio poveikis trunka 4-6 valandas, vaistą galima gerti 3-4 kartus per dieną. Vaistai nuo karščiavimo netinka bendrajai savijautai gerinti ar skysčių vartojimui skatinti.
Paracetamolis ir ibuprofenas yra dažniausiai naudojami karščiavimą mažinantys vaistai. Jie ne tik padeda sumažinti temperatūrą, bet ir palengvina karščiavimo sukeltus skausmus bei raumenų įtampą. Paracetamolis paparytai vartojamas lengvesniais atvejais, temperatūrai ir skausmui mažinti, o ibuprofenas tinka ir stipresniam diskomfortui mažinti bei uždegimui slopinti. Tačiau šiuos vaistus reikėtų vartoti tik tada, kai temperatūra yra pakankamai aukšta arba juntamas stiprus diskomfortas.
Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami, kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą, galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas, gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.
Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.
Jeigu vaikui temperatūra vaikui pakyla iki 37-38,5°C, neskubėkite jos mažinti, nes ji padeda vaikui sveikti natūraliai. Riba, kuomet gydytojai įprastai rekomenduoja mažinti temperatūrą, yra 38,5 - 39°C. Jeigu ne kūdikiui, o vyresniam vaikui temperatūra yra didesnė nei 38,5°C, tačiau vaikas jaučiasi gerai, yra gyvas, nesiskundžia skausmu, noriai geria skysčius, valgo, gerai miega, galima temperatūros ir nemušti.
Nuo gimimo. Kadangi vaisto poveikis trunka ilgiau, ibuprofeną rekomenduojama duoti vaikams nuo 6 mėn. Maža tikimybė perdozuoti, šalutinis poveikis yra itin retas. Dažniausiai šalutinis poveikis (paprastai, jei vaistas naudojamas kelias dienas) - sudirgintas skrandis. Ne! Svarbu prisiminti, kad kūdikiams ir mažiems vaikams negalima duoti aspirino dėl Rėjaus sindromo rizikos. Įprastai naujagimiams ir mažiems kūdikiams yra naudojamos žvakutės. Vyresniems kūdikiams (nuo 3 mėn. Pavyzdžiui, jeigu vaikas kategoriškai atsisako gerti sirupą, jį išspjauna arba iškart išvemia, verčiau naudoti žvakutę. Žvakutės gali būti priimtinesnis pasirinkimas ir jei temperatūra pakilo naktį, tačiau mažylis miega ir jį sunku pažadinti, kad pavyktų sugirdyti sirupą.
Jeigu temperatūra vaikui pakilo nepraėjus 6 val. Pavyzdžiui, jeigu vaikui davėte ibuprofeno ir temperatūra po 4 val. vėl pakilo iki 38,5°C ar daugiau, duokite vaikui paracetamolio. Tiek ibuprofenas, tiek paracetamolis ima veikti praėjus ~ 30 min. po vaisto davimo (tačiau praktiškai tai gali užtrukti ir kiek ilgiau). Normalu, kad per tas pirmąsias 30 min. Normalu, jeigu temperatūra sumažėja praėjus 1 - 1,5 val. Normalu ir tai, kad labai ūmių, sunkių ligų atveju, esant stipriam karščiavimui temperatūra „nenusimuša“ iki normalios, t.y. iki 36,6°C. Jeigu temperatūra po vaistų suvartojimo praėjus 1 - 1,5 val. Ar vaikui duota pakankama vaistų dozė? T.y. Ar vaistai buvo pasisavinti? Ar vaikas nėra dehidratavęs? Esant skysčių trūkumui ir dehidratacijai, vaistai blogiau pasiskirsto organizme, sulėtėja su pasisavinimas, organizmui sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą ir kt. Jeigu žvakutę nuo temperatūros gavęs kūdikis pasituštino per 15 min. Jeigu kūdikis pasituštino praėjus daugiau nei 15 min. Jeigu vaikas apsivėmė per 15 min.
Kada verta numušti temperatūrą, o kada geriau to nedaryti?
Kūno temperatūros kilimas yra natūralus organizmo atsakas į infekcijas ar uždegimus ir dažnai reiškia, kad imuninė sistema intensyviai dirba kovodama su ligos sukėlėju. Dėl šios priežasties, ne visuomet būtina mažinti temperatūrą - kartais geriau leisti organizmui natūraliai kovoti su liga. Kūno temperatūros padidėjimas padeda kovoti su patogenais, nes daugelis bakterijų ir virusų negali efektyviai daugintis aukštesnėje temperatūroje. Tad jei temperatūra siekia apie 38°C ar šiek tiek mažiau ir pacientas jaučiasi pakankamai gerai, geriau leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija. Taigi, kada mušti temperatūrą, o kada verčiau to nedaryti - priklauso nuo sergančiojo savijautos. Vis dėlto yra situacijų, kai mažinti temperatūrą būtina. Numušti temperatūra reikėtų tuomet, kai ji labai aukšta. Kai kūno temperatūra pasiekia 38,5°C ar daugiau, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, savijauta gali būti labai prasta, atsiranda dehidratacijos ir kitų komplikacijų rizika. Taip pat jei pacientas jaučia stiprų galvos skausmą, kūno skausmus, kurį dažnai apibūdina kaip “kaulų laužymą” ar kitus stipraus diskomforto požymius, temperatūrą reikėtų mažinti. O jei temperatūra nekrinta ilgiau nei 2-3 dienas, organizmas gali išsekinti savo energijos atsargas. Tokiu atveju taip pat verta imtis priemonių temperatūrai sumažinti. Taip pat nepamirškite palaikyti imuninės sistemos funkcijos. Tam jums padės specialūs papildai ir vitaminai imuniteto stiprinimui.
Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau. Nėra aiškios ligos priežasties.
Kada vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis atvejų gali būti gydomi namuose naudojant natūralius metodus ar vaistus karščiavimo mažinimui, yra situacijų, kai pakilusi temperatūra gali būti rimto sveikatos sutrikimo ženklas. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta galimų komplikacijų.
Aukšta temperatūra, kuri nesumažėja kelias dienas. Jei temperatūra nekrinta arba tik šiek tiek sumažėja, bet vėl pakyla po kelių valandų, ir ši būklė tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tai gali būti rimtos infekcijos ar uždegimo ženklas, kuris reikalauja specialaus gydymo. O be to, ilgai trunkantis karščiavimas gali išsekinti organizmą ir sukelti dehidrataciją.
Temperatūrą lydi kiti simptomai. Jei kartu su aukšta temperatūra pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, stiprus skausmas krūtinėje ar pilve, galvos svaigimas, bėrimas ar dusulys, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali būti rimtų ligų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar širdies funkcijos sutrikimai, požymiai.
Kai karščiuoja kūdikis ir mažas vaikas. Kūdikiai ir mažamečiai vaikai yra ypač jautrūs aukštai temperatūrai. Tad jei kūdikiui iki 3 mėnesių amžiaus pakyla kūno temperatūra, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes kūdikiai gali greitai prarasti skysčius ir jų imuninė sistema nėra tokia stipri, kaip suaugusiųjų. Kreiptis į gydytoją reikėtų ir tuomet, kai karščiuoja ir šiek tiek vyresni vaikai ir jų kūno temperatūra pakyla virš 38°C. Be to, jei nežinote kaip matuoti temperatūrą kūdikiui, turime jums puikų patarimą! Įsigykite bekontaktį termometrą.
Kai karščiuoja vyresnio amžiaus žmonės ar sergantys lėtinėmis ligomis. Vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, diabetu, širdies ligomis ar turi susilpnėjusią imuninę sistemą), gali būti jautresni aukštai temperatūrai ir jos pasekmėms. Tad tokiais atvejais taip pat reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes jų organizmas gali ne taip efektyviai kovoti su infekcija.
Kai karščiavimas kartojasi. Jei karščiavimas tampa lėtinis arba periodiškai kartojasi be akivaizdžios priežasties, būtina apsilankyti pas gydytoją. Tai gali būti pasikartojančių infekcijų ar kitų sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, autoimuninių ligų) ženklas. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, kad nustatytų pasikartojančio karščiavimo priežastį.
Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:
- Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn.
- Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti,);
- Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu
Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
- Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;
- Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;
- Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.
Visada turėkite sergančio vaiko atmintinę po ranka.
Ką daryti karščiavimo traukulių atveju?
Kartais karščiuojantiems vaikams gali ištikti traukulių priepuoliai, kurie pasireiškia 2-5 procentams vaikų nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Karščiavimo traukuliai dažniausiai atsiranda ankstyvoje ligos stadijoje, greitai pakilus temperatūrai. Karščiavimo traukuliams gali būti įgimtas polinkis. Maždaug pusę karščiavimo traukuliai ištinka tik kartą gyvenime, tačiau yra vaikų, kuriems karščiavimo traukuliai gali pasireikšti pakartotinai. pasirūpinkite, kad vaikas nesusižalotų.
Karščiavimo traukuliai atsiranda pirmosiomis ligos dienoms, esant aukštai temperatūrai. Karščiavimo traukuliams yra būdingi nevalingi trūkčiojimai, kurių negalima tramdyti.
tags: #devyniu #vaikui #temperatura
