Verksmas - vienas iš svarbiausių būdų kūdikiui pranešti apie savo neigiamus jausmus, o dažnai - ir vienintelis.
Ispanų mokslininkai tyrė tėvų „taiklumą“ spėjant, kokios emocijos pravirkdė jų kūdikius. Pasirodo, labiausiai atskirti padeda akių judesiai ir paties verksmo dinamika. Taigi ispanai ėmėsi tirti 3-18 mėnesių kūdikių verksmo, kurį sukėlė baimė, pyktis arba skausmas, skirtumus. Išties nelengva atspėti, ko verkia naujagimis. Ypač „pirmakarčiams“ tėvams. Nors dažniausios priežastys yra žinomos - alkis, skausmas, baimė, pyktis - tačiau jas atpažinti nėra paprasta.
Klyksmas ir verksmas yra svarbūs kūdikių bendravimo būdai. Verksmas - vienintelis naujagimiui ir mažam kūdikiui duotas būdas susikalbėti su tėvais. Kiekvieno žinduolio kūdikis rėkia be galo garsiai, kad atkreiptų į save dėmesį, ir per visą evoliuciją naujagimio riksmas netapo tylesnis. Naujagimio riksmas kitoks nei ūgtelėjusio kūdikio ir, palyginti su mažulyčiu kūneliu, kuris tą garsą išleidžia, yra labai garsus. Pagal stiprumą naujagimio riksmas gali siekti iki 90 decibelų. Kad ir kaip garsiai klykia naujagimis, ne pats garsas gąsdina tėvus arba vaikų neturinčius žmones, o šaižumas, nes garsas, kurį išleidžia rėkiantis naujagimis, yra be galo nemalonus suaugusio žmogaus ausiai. Net ir mamos ausis jis dirgina. Tokiu garsu vėlgi pasirūpino pati gamta, kad mama, išgirdusi rėkiantį kūdikį, visus darbus mestų į šalį ir bėgtų pas jį.
Kūdikio verksmas - normalus reiškinys. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kūdikis verkia vis daugiau ir verksmo apogėjų pasiekia sulaukęs trijų mėnesių. Po to jis verkia vis mažiau. Sveiko kūdikio, kuris gerai priauga svorio, riksmas po mėnesio kito tampa vis retesnis ir vis tylesnis, balsas tarsi švelnėja, mažiau dirgina tėvų ausis. Gerai besivystantis kūdikis „atranda” vis daugiau būdų bendrauti su aplinka: išmoksta šypsotis, guguoti, „susikalbėti” rankomis, mimika, todėl verksmas vis mažiau reikalingas siekiant prisikviesti tėvus. Na, o ką tik gimęs naujagimis negali nieko daugiau - tik verkti. Ilgainiui, kūdikio verksmo priežastis perprasite iš verkimo garsumo, tono, garsinių niuansų ir kitų subtilių ženklų. Patyrę tėvai ir pediatrai labai nesunkiai atskiria, ar naujagimis rėkia iš piktumo, ar dėl to, kad jam skauda, neramu, nori mamos. Priėjus arčiau iš mimikos galima suprasti riksmo prasmę, nes verksmas turi intonacijas. Gerai įsiklausius galima išgirsti, kad skiriasi verksmas, kai kūdikis alkanas, kai nori mamos ar jam šalta. Aišku, visada reikia pagalvoti, ar kūdikiukas neverkia iš skausmo, tačiau labai dažnai verkia todėl, kad mama jaudinasi ir yra nerami. Maždaug nuo trečio gyvenimo mėnesio verksmo garsas pasikeičia. Balsas jau nėra toks šaižus ir dažniausiai net pirmagimio tėvai nesunkiai susigaudo, kodėl pravirksta jų kūdikis.
Kiekvieno sveiko naujagimio riksmas pirmiausia rodo, kad nepatenkinami jo fiziniai ir psichiniai poreikiai arba ką nors skauda. Dažnai net nesusimąstome, kad ir naujagimis turi psichologinių poreikių, kurie jam patys svarbiausi. Pirmiausia tai saugumas, tad nenuostabu, kad paimtas ant rankų ir girdėdamas, kaip plaka mamos širdis, nurimsta. Antras poreikis yra maistas. Sveikas naujagimis apskritai verkia dėl kelių priežasčių: kai jam per šalta, per karšta, kai alkanas ar ką nors suskauda. Tad išgirdus veriantį ausis klyksmą pirmiausia apie tai reikėtų pagalvoti.
Kaip verkia naujagimis, kai ko nors nori, priklauso nuo jo temperamento, kuris yra įgimtas. Tačiau yra tam tikrų verksmui būdingų bruožų:
- Alkanas kūdikis, kol neužgesę jo prisitaikymo refleksai, verkdamas suka galvytę ir ieško krūties, žiojasi, čepsi lūpytėmis.
- Jei kūdikiui kas nors nepatinka arba mama nesupranta, ko jis nori, kartais rėkia, kol pamėlynuoja, gali riesti kojytes.
- Kai šalta, gali verkti veriamu balsu, kuris pamažu pereina į tylų (jei palygintume su riksmo pradžia) ir pratisą zirzimą. Daugelis kūdikių dar ir žagsi, smarkiai mojuoja rankutėmis ir kojytėmis.
- Jeigu verkia, nes perkaito, jam karšta, dažnai ant kūnelio atsiranda raudonos spalvos spuogelių.
- Sušalęs naujagimis gali verkti tai silpnėjančiu, tai stiprėjančiu balsu, niurzgėti ir kartu žagsėti.
- Mažas kūdikis gali pravirkti ir dėl to, kad išsigąsta, kai yra staiga sudirginamas.
- Jeigu skauda pilvą, kamuoja diegliai, pučia vidurius, sklinda šaižūs, veriantys garsai. Stengdamasis atkreipti į save dėmesį kūdikis ima kūkčioti ar knirksėti.
- Spiegimą primenantis, trumpam, kol kūdikis įkvepia, nutrūkstantis ir vėl atsinaujinantis riksmas gali būti ligos ar aštraus skausmo, pavyzdžiui, pilvuko dieglių, požymis. Tačiau tokiu rėkimu mažylis gali norėti pasakyti, kad jis jaučia didelį diskomfortą: pavyzdžiui, jam duria šiurkšti drabužėlių etiketė.
- Jeigu kambaryje per daug triukšminga, per daug ryški šviesa arba per daug žmonių spiečiasi prie mažylio, jis gali reaguoti į per stiprius dirgiklius suirzdamas, verkdamas.
- Ūgtelėję kūdikiai verkimu reikalauja ne tik pagrindinių poreikių patenkinimo (nori būti sotūs, švarūs, sveiki, pailsėję), bet ir prašo bendravimo, stimuliacijos, prasiblaškymo.
- Pasaulį labai norintis mažylis gali pravirkti dėl savo nerangumo ir bejėgiškumo, pavyzdžiui, negalėdamas pasiekti žaisliuko, įsipainiojęs į susisukusius šliaužtinukus, norėdamas išlipti iš lovelės.
Kūdikio verksmas - tai jo bandymas bendrauti, pranešti apie savo poreikius. Kai kurie kūdikiai išlieka ramūs ir tada, kai vystyklas šlapias. Kiti iškart protestuoja ir duoda ženklą. Verksmas yra vienas iš būdų pasakyti, kad mažylis pavargo ir nori miego. Nelaukite, kol jis ims rėkti visa gerkle, nes pervargusį kūdikį užmigdyti itin sunku.
Dažniausiai jaunos mamos galvoja, kad vos suverkęs naujagimis nori valgyti. Ir, aišku, reikia jam pasiūlyti krūtį. Beje, prie krūties priglaustas dažniausiai nurimsta, nes šia padėtimi yra patenkinami visi jo poreikiai: šilumos, saugumo ir sotumo. Naujagimis ir kūdikis turi būti prie mamos krūties, nes tai fiziologinis poreikis. Iki metukų arba pusantrų jis turi būti glaudžiamas, nešiojamas, imamas ant rankų, čiūčiuojamas. Jam reikia jausti mamos odą, jos kvapą, švelnumą, girdėti balsą, kaip plaka širdis. Jeigu to trūksta, kūdikis vystosi nevisavertis ir kaip tik dėl to mamos reikalauja rėkdamos garsiau už gaisrinės sireną. Taip visomis išgalėmis bando išgyventi.
Pirmagimio tėvai dažnai išsigąsta ausis veriančio naujagimio klyksmo ir kaskart išgirdę rėkiantį labai susijaudina. Nežino, ar jam šalta, ar alkanas, nors, atrodo, ir pamaitintas, ir ant rankų paimtas, vis tiek verkia visa gerkle. Dažniausiai tai rodo, kad jauni nepatyrę tėvai dar neišmoko suprasti savo kūdikio poreikių. Jie nesupranta, kodėl kūdikis rėkia, nors glaudžia prie krūties, supa, nešioja, patys nervinasi, o jų nerimas persiduoda kūdikiui ir šis rėkia dar labiau. Paprastai antras, trečias vaikas rėkia mažiau, mažiau jam pučia pilvuką. Mat tėvai įgijo patirties ir ėmė suprasti, ką reiškia naujagimio ir kūdikio verksmas.
Jeigu mažiukas kūdikis labai smarkiai ir ilgai rėkia, būtina kreiptis į gydytoją, kad šis patikrintų sveikatą.
Kūdikio Verksmo Priežastys ir Kaip Jam Padėti
Kai verkia kūdikis, tėvams ne visada aišku, kokia šio verksmo priežastis. Yra žinoma, kad kūdikiui verkiant, pakyla mamos ar tėčio kraujospūdis. Pati gamta sureguliavo taip, kad išgirdę verksmą, skubėtume padėti vaikui. Kaip suprasti, kodėl verkia kūdikis? Pateikiame jums 8 priežastis bei 8 pagalbos būdus, kaip padėti mažyliui.
-
Alkanas
Garsus vaiko verksmas dažnai gali reikšti, kad jis alkanas. Sužinoti, ar ši versija teisinga, galite tokiu būdu: ištieskite savo ranką prie vaikučio veido. Jei jis alkanas, prasižios, tarsi ieškodamas krūties, ims čiulpti jūsų delną ar pirštą.
Pagalba vaikui: Pirmus gyvenimo mėnesius mažylis praalksta kas 3-4 valandas, o kartais ir dar dažniau. Iki 6 mėnesių kūdikiui pakanka mamos pieno (arba mišinėlio), jei gydytojas nerekomendavo primaitinimo pradėti anksčiau. Vaikas žindomas pagal poreikį.
-
Pilvo diegliai
Jei jūsų kūdikiui 1-3 mėnesiai, visai gali būti, kad jis verkia iš skausmo, kamuojamas pilvo dieglių. Vaikai, kuriems skauda pilvuką, verkia netolygiai: verksmas tai pagarsėja, tai prityla. Kiti požymiai: vaikas riečia kojytes prie pilvo, muistosi.
Pagalba vaikui: Paimkite kūdikį ant rankų, prispauskite jo pilvuką prie savo šilto kūno (oda prie odos kontaktas). Pamasažuokite pilvuką laikrodžio rodyklės kryptimi. Šiluma šiek tiek sumažina skausmą.
-
Nešvarios sauskelnės
Kai kurie jautrūs mažyliai gali verkti ir tada, kai pasišlapina ar pasituština. Mažam kūdikiui rekomenduojama keisti sauskelnes ne rečiau kaip kas tris valandas arba dažniau, jei jis pasituština. Nepatogiai dėl pilnų sauskelnių besijaučiančio mažylio verksmas yra ne toks garsus, kaip, pavyzdžiui, alkano. Jis labiau kniaukia, zirzia, o ne rėkia visu balsu.
Pagalba vaikui: Pakeisti sauskelnes. Jei vaikas pasituština, nuplaukite užpakaliuką. Drėgnąsias servetėles naudokite ypatingu atveju, kelionėje arba kai neturite galimybės namuose apiplauti vaikučio po tekančiu šiltu vandeniu. Prieš pakeičiant sauskelnes, leiskite kūdikiui pabūti pliku užpakaliuku. Oro vonios jam bus naudingos.
-
Karšta
Visai gali būti, kad vaikui yra karšta. Rūpestingos mamos neretai persistengia ir namuose prirengia vaiką taip, lyg eitų į lauką. O kur dar pūkinė antklodė, kuria užkloja mažylį… Tai, kad vaikui per karšta, parodys ne tik jo nepatenkintas balselis, bet ir rausvi žandukai, sušilęs kūnelis (užkiškite ranką ties spranduku).
Pagalba vaikui: Nuklokite šiltas antklodes ir perrenkite vaiką švariais, sausais rūbeliais. Jei jis atrodo ištroškęs, pažindykite.
-
Pervargimas
Tai tikrai labai dažna kūdikių verksmo priežastis. Vaikus gali pervarginti įvairūs aplinkos dirgikliai - šviesos ir garsai prekybos centre, zyziantis televizorius, užgriuvę svečiai į namus, rodantys jam ypatingą dėmesį. Toks mažylis tampa verksmingas ir jo negalima sudominti jokia iki tol jam buvusia įdomia veikla.
Pagalba vaikui: Panešiokite ramiai vaikelį, pavėžinkite vežimėlyje, leiskite pagulėti ramioje aplinkoje. Vaikus raminamai veikia liūliavimas, ramus mamos balsas, fizinis kontaktas su ja. Kuo vaikas mažesnis, tuo mažiau jam reikia dirgiklių.
-
Nepatogumas
Kūdikis gali jaustis nepatogiai dėl įvairių priežasčių: jis nugulėjo vieną šoną, o ant kito pasiversti pats dar nemoka, guli nepatogioje lovelėje, pernelyg prigludę rūbai, aštrios jų etiketės ir t.t. Nemokėdamas pasakyti, ką jaučia, žodžiais, mažylis ima verkti. Jei nepatogumas susijęs su jo gulėjimo poza, kūdikis gali mostaguoti rankomis ir kojomis.
Pagalba vaikui: Paguldykite vaiką ant kitos pusės, aprenkite patogiais, švelnaus audinio ir judesių nevaržančiais rūbeliais.
-
Nuobodu
Vaikams reikia artumo nuo pirmųjų minučių šiame pasaulyje. Ne veltui iš karto gimę jie dedami mamai ant krūtinės. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis jaučia ypatingą artumą su mama ar kitu žmogumi, kuris jį nuolat prižiūri. Tai, kad mažylis verkia dėl to, kad jam nuobodu, suprasite jį pakalbinę ir priglaudę. Jei verksmas tada liaujasi, vadinasi, jūs atspėjote jo nerimo priežastį.
Pagalba vaikui: Bendraukite su vaiku, glauskite, myluokite, kalbinkite jį, kai tik turite laisvo laiko. Jei turite išeiti į kitą kambarį, o mažylis verkia, pasiimkite pagal galimybes jį su savimi.
-
Dygsta dantys
Vidutiniškai pirmieji dantys išdygsta 6-9 mėnesių vaikams. Tačiau pasitaiko ir išimčių, kai dantukai prasikala ir 4 mėnesių, ir gerokai vyresniam kūdikiui. Verkdami dėl dantų dygimo skausmo, kūdikiai kiša rankas į burną, stipriai kanda į mamos paduotą pirštą, graužia viską, kas tik pasitaiko po ranka.
Pagalba vaikui: Duokite kūdikiui specialių kramtukų, kad jis galėtų pasikasyti niežtinčias dantenas. Kai kurie kramtukai prieš naudojimą gali būti palaikomi šaldytuve.
Ilgainiui, kūdikio verksmo priežastis perprasite iš verkimo garsumo, tono, garsinių niuansų ir kitų subtilių ženklų. Išalkęs kūdikis jaučiasi nelaimingas. Kai kurie kūdikiai išlieka ramūs ir tada, kai vystyklas šlapias. Kiti iškart protestuoja ir duoda ženklą. Verksmas yra vienas iš būdų pasakyti, kad mažylis pavargo ir nori miego. Nelaukite, kol jis ims rėkti visa gerkle, nes pervargusį kūdikį užmigdyti itin sunku. Spiegimą primenantis, trumpam, kol kūdikis įkvepia, nutrūkstantis ir vėl atsinaujinantis riksmas gali būti ligos ar aštraus skausmo, pavyzdžiui, pilvuko dieglių, požymis. Tačiau tokiu rėkimu mažylis gali norėti pasakyti, kad jis jaučia didelį diskomfortą: pavyzdžiui, jam duria šiurkšti drabužėlių etiketė. Jeigu kambaryje per daug triukšminga, per daug ryški šviesa arba per daug žmonių spiečiasi prie mažylio, jis gali reaguoti į per stiprius dirgiklius suirzdamas, verkdamas. Ūgtelėję kūdikiai verkimu reikalauja ne tik pagrindinių poreikių patenkinimo (nori būti sotūs, švarūs, sveiki, pailsėję), bet ir prašo bendravimo, stimuliacijos, prasiblaškymo. Užtikrinkite visapusišką vaiko raidą. Žaiskite su sočiu, pailsėjusiu vaiku, rodykite jam paveiksliukus, žaisliukus, atkartokite vaiko skleidžiamus garsus. Pasaulį labai norintis mažylis gali pravirkti dėl savo nerangumo ir bejėgiškumo, pavyzdžiui, negalėdamas pasiekti žaisliuko, įsipainiojęs į susisukusius šliaužtinukus, norėdamas išlipti iš lovelės.
Vaikai verkia dėl daugelio priežasčių. Verksmas yra emocinė reakcija į vaiko išgyvenamą jam nemalonią patirtį ar situacijas. Ši reakcija gali būti įvairios trukmės ir įvairaus intensyvumo - nuo tylaus verksmo iki garsaus raudojimo. Ir ne visada reakcijos intensyvumas yra susijęs su didele nesėkme ar dideliu nusivylimu. Dažnai vaikai gali verkti dėl atrodytų menko preteksto, tarsi tai būtų didžiulė problema. Aletha Solter nuomone, nuo kūdikystės vaikai sumažina streso sukeltą įtampą savais būdais: pravirksta, pyksta ar juokiasi. Verksmas yra įprasta reakcija į nerimą keliančias situacijas, kurių vaikas negali išspręsti. Kai vaikas išnaudoja visus turimus susidorojimo su stresu įgūdžius, verksmas yra automatinis ir natūralus. Pavyzdžiui, tėvai nenupirko norimo žaislo, brolis sulaužė mašinėlę, mama išeina į darbą ir teks pabūti su aukle. Vaikai gali verkti, kai yra nepatenkinami jų poreikiai ar norai, kai patiria nesėkmę, kai jaučia skausmą, netektį, baimę, liūdesį, nusivylimą, sumišimą, pyktį ir kai negali ar nemoka išreikšti savo jausmų.
Dauguma suaugusiųjų krūpčioja pamatę verkiančius mažylius ir dažnai bando įvairiais būdais juos sustabdyti. Tačiau ašaros, daugelio autorių nuomone, yra viena geriausių streso įveikimo strategijų. Verkimas išlaisvina įtampą ir susikaupusias emocijas. Nėra lengva išlaikyti nerimo, baimės, pykčio ar vienatvės jausmus, kurie tarsi spaudžia iš vidaus ir veržiasi į išorę. Vaikai, mėgindami sulaikyti šiuos jausmus, net sulaiko kvėpavimą, jų kūnas įsitempia, pečiai pakyla aukštyn. Verkiant jų kūnas atsipalaiduoja ir kvėpavimas grįžta į sveiką ritmą, o emocijos nurimsta. Tyrimais įrodyta verkimo nauda fizinei sveikatai. Verksmas patraukia kitų dėmesį. Mažiems vaikams verkimas gali būti kaip bendravimo priemonė, pavyzdžiui, dalintis emocijomis ar ieškoti paguodos. Ne tik suaugusieji, bet ir kiti vaikai dažnai ateina paguosti verkiančio vaiko. Atvirai reiškiami jausmai kelia užuojautą. Verksmas padeda kitiems. Kai vaikas yra per daug įsitempęs, kad verktų, ir mato kitą verkiantį vaiką, jam palengvėja. Verksmas išbando suaugusiuosius. Vaikai stebi, kaip tėvai, auklėtojai ar mokytojai reaguoja į jų ir į brolių, sesių ar draugų ašaras.
Visi vaikai retkarčiais nusivilia, kai kas nors nesiseka. Maži vaikai gali susijaudinti net ir dėl smulkmenų, kurios yra didelės vaiko pasaulyje. Tada jie gali jaustis sugniuždyti, nes jiems atrodo, kad viskas nesiseka. Tačiau, kai vaikas nuolat verkia dėl nedidelių nusivylimų ar nesėkmių - kai mažos smulkmenos juos išveda iš pusiausvyros tarsi dideli sunkumai - tai gali reikšti, kad vaikui reikia stiprinti emocinio reguliavimo įgūdžius. Pavyzdžiui, mama pasiūlė „netinkamą“ dribsnių batonėlį užkandžiui mokyklėlėje. Dėl šios menkos problemos vaiko emocinė būsena labai greitai pakinta - ramus vaikas staiga susijaudina ir supykęs pradeda garsiai verkti. Vadinasi, jis dar neišmokęs atskirti didelių ir mažų problemų, neišmoksta suvaldyti įprasto nusivylimo ir kelia sau pernelyg didelį stresą. Nuolat viešai / atvirai reikšdamas savo nusivylimą vaikas patirs socialinių sunkumų, tokių kaip, pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas. Vaikus būtina mokyti, kaip susidoroti su išsiskyrimu, nerimu, praradimu ir pokyčiais. Tai įgūdžiai ir metodai, kurių jiems prireiks visą gyvenimą.
Išbūti šalia verkiančio vaiko ne visada yra lengva, nes vaiko ašaros suaugusiesiems gali sukelti įvairių jausmų. Ir ne tik gailestį ir norą užjausti, bet ir nerimą, susierzinimą ar net pyktį. Tačiau, kad ir kokie jausmai suaugusiesiems kiltų, svarbu, kad jie niekada nesakytų vaikui: „Nustok verkti; tau viskas gerai”; susilaikytų nuo tokių komentarų: „Neverk, nes tavo akys paraus, ką kiti pagalvos“; arba „Nežinau, kas tau negerai“, arba „Nežinau, kodėl keli tokį triukšmą“; niekada nuvertintų, nesumenkintų vaiko jausmų ar ne kaltintų verkiančio vaiko: „Nieko čia tokio; tai smulkmena“; „Kitiems būna blogiau“; „Pats kaltas, kad taip nutiko“. Jei įmanoma, pašalinkite priežastį, pavyzdžiui: jei vaikas verkia, nes užsigavo, padėkite užjaučiant ir sumažinant skausmą. Yra situacijų, kai priežasties pašalinti neįmanoma, pavyzdžiui, vaikui reikia valytis dantukus; susidėti žaislus; palaukti savo eilės; eiti į darželį. Kantriai mokykite vaiką susitaikymo su šiomis situacijomis, kartu ieškant būdų kaip jas spręsti, kad vaikas ramiau reaguotų. Pavyzdžiui, iš anksto aptariant su vaiku jam nemalonias ar įtampą keliančias situacijas. Padeda tėvų kūrybiškumas, žaismingumas, lankstumas. Vaiko išklausymas bei jo verkimo priėmimas stiprina jo pasitikėjimą savo jausmais, o kartu ir saugumo jausmą, nes jaučiasi suprastas tėvų. Vaikui verkiant svarbu būti šalia ir nepalikti jo vieno. Mažesniems vaikams gali tikti paėmimas ant rankų, vyresniems gali užtekti dėmesingo buvimo šalia. Pripažinkite vaiko jausmus. Pavyzdžiui, sakant „Suprantu, kad tau dabar liūdna“, „Tu gali pykti“. Galima kartu ir įvardinti priežastis: „Tau labai liūdna, nes sulūžo mašinėlė“, tačiau tik tuomet, kai priežastis yra aiški. Suklydus vaikas gali pasijusti nesuprastas. Mokykite vaiką savais žodžiais išreikšti jausmus ir kitaip, ne verkimu, reaguoti į nerimą keliančias situacijas.
Vaikai patiria tam tikrų sunkumų ir nusivylimo mokantis atlikti naujas užduotis. Ir natūralu, kad savo nusivylimą jie dažnai išreiškia ašaromis. Sprendžiant, ar vaikui trūksta emocinio reguliavimo įgūdžių, pasvarstykite: „Kaip dažnai tai vyksta? Kiek stipriai vaikas reaguoja į menką dirgiklį? Ir koks reakcijos poveikis vaikui?
