Vytautas Didysis, vienas garsiausių Lietuvos valdovų, paliko gilų pėdsaką šalies istorijoje. Jo mirtis, įvykusi 1430 m. spalio 27 d. Trakuose, iki šiol kelia diskusijas ir apipinta įvairiomis legendomis. Nors tiksli jo gimimo data nėra žinoma, manoma, kad jis sulaukė garbingo amžiaus, maždaug 80 metų, kas tais laikais buvo itin reta.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad Vytautas rūpinosi savo sveikata ir kartais kviesdavo gydytojus, tačiau nėra duomenų, kad jis būtų sunkiai sirgęs ar turėjęs nuolatinių sveikatos problemų prieš pat mirtį. Priešingai, jis aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, ruošėsi karūnavimui ir netgi keliavo pamedžioti. Šie faktai rodo, kad, nepaisant amžiaus, jis buvo pakankamai stiprus ir mobilus.
Viena iš populiariausių legendų apie Vytauto mirtį pasakoja apie jo nukritimą nuo žirgo. Šią istoriją pirmasis užsiminė kronikininkas Janas Dlugošas maždaug 30 metų po Vytauto mirties. Nors istorikai nėra linkę visiškai pasitikėti visais Dlugošo teiginiais, kai kurie mano, kad tam tikras incidentas galėjo įvykti ir sukelti staigų sveikatos pablogėjimą.
Tačiau yra ir kitų, labiau tikėtinų paaiškinimų. Likus šešioms dienoms iki mirties, 1430 m. spalio 21 d., Vytautas paskelbė dokumentą, turintį testamento požymių. Jame jis nurodė savo galimą laidojimo vietą - Vilniaus katedrą, prie Šv. Mykolo altoriaus. Tai gali reikšti, kad jo sveikata jau buvo pablogėjusi, ir jis pradėjo tvarkyti paskutinius reikalus.
Vytauto laidotuvės įvyko greitai, praėjus aštuonioms dienoms po mirties, Vilniaus katedroje, kaip ir buvo numatyta jo valia. Tuo metu katedra jau tapo Lietuvos elito nekropoliu, todėl tai buvo natūrali jo amžinojo poilsio vieta.
Ar buvo lenkų sąmokslas?
Kalbos apie galimą lenkų sąmokslą, siekiant sutrukdyti Vytauto karūnavimui, nėra labai pagrįstos. Nėra jokių duomenų ar užuominų apie tokį sąmokslą vėlyvojo viduramžio šaltiniuose. Nors politinių oponentų nuodijimo atvejų Europoje pasitaikydavo, tiesioginio ryšio tarp Vytauto mirties ir lenkų sąmokslo nustatyti nepavyksta.
Tiesa, lenkai politiniais sumetimais trukdė Vytauto karūnacijai. Tačiau po to Jogaila ir lenkų didikai patys atvyko į Vilnių susitikti su Vytautu. Ryškaus konflikto, galinčio pasiekti mirties ir gyvybės lygį, tarp jų tuomet nebuvo.
Vytauto įpėdinio pasirinkimas
Po Vytauto mirties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Jogailos brolis Švitrigaila. Tačiau jis nebuvo Vytauto pasirinktas įpėdinis. Įprastai valdovai prieš mirtį nurodydavo savo įpėdinį, tačiau Vytauto atveju taip neatsitiko. Švitrigaila visą gyvenimą bandė kvestionuoti Vytauto valdžią ir net buvo kelis kartus įkalintas.
Manoma, kad Švitrigaila buvo lietuvių didikų pasirinkimas. Nors pagal Horodlės unijos nuostatas naują didįjį kunigaikštį turėjo skirti Jogaila, pasitaręs su didikais, pastarieji apsisprendė patys ir pastatė Jogailą prieš faktą.
Vytautas turėjo ir artimesnių giminių, tokių kaip brolis Žygimantas Kęstutaitis ar anūkas Maskvoje Vasilijus II. Tačiau Žygimantas ilgą laiką buvo nutolęs nuo Vilniaus ir nebuvo aktyvus politiniame gyvenime. Vasilijus II valdė stačiatikių valstybėje, todėl jo galimybė tapti LDK valdovu buvo neįmanoma.
Vytautas Didysis - tautos didvyris
Vytauto mirtis sukrėtė to meto Lietuvos elitą ir visuomenę. Jis valdė beveik 40 metų ir tapo simboline figūra, atstovaujančia Lietuvos savarankiškumą ir LDK sienas.
Po Vytauto mirties jo kultas susiformavo labai greitai. Jis tapo Lietuvos nacionaliniu didvyriu, o jo vardu pavadintas Vytauto Didžiojo universitetas. Jam statomi paminklai, jo vardas minimas istorijos šaltiniuose ir legendose.
Dokumentinis filmas „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“
Nepaisant legendų ir neaiškumų, Vytautas Didysis išlieka viena svarbiausių figūrų Lietuvos istorijoje. Jo valdymas žymi Lietuvos didybės laikotarpį, o jo mirtis - svarbus istorinis įvykis, kurio aplinkybės iki šiol domina istorikus ir visuomenę.
Gimė: apie 1350 m.
Mirė: 1430 m. spalio 27 d.
