Noriu įspėti visas nėščiąsias, ypač pirmakartes, dėl šio įrašo turinio. Taip pat noriu įspėti moteris, kurios yra patyrusios traumuojantį gimdymą ir stengiasi išmokti jį priimti arba pamiršti. Šiame įraše bus gausu medžiagos, galinčios išgąsdinti besilaukiančias ir/arba sukelti skaudžius prisiminimus jau gimdžiusioms. Tekste bus daug nuorodų į ekstremaliai pavaizduotas procedūras, aprašomi įvykiai nebus malonūs skaityti. Atsargiai atidarinėkite nuorodas. Mano tikslas nėra gąsdinti ar priminti žeidžiančius įvykius.

Traumuojantį gimdymą patyrusios moterys dažnai iš aplinkinių girdi tokius paguodos žodžius: „Svarbiausia, kad kūdikiui viskas gerai.“ O dėl tuštumos ar skausmo jų viduje kaltinami hormonų svyravimai ir pogimdyvinė depresija. Be abejonės, kūdikis yra svarbus. Noriu pabrėžti, jog šiame įraše kalbėsiu ne apie kūdikį, ir ne apie tuos atvejus, kai skubios medicininės procedūros yra atliekamos gelbėjant gimdyvės arba naujagimio gyvybę. Gimdymo smurto temą nagrinėjantys specialistai pastebi, kad visi žemiau paminėti veiksmai, kai jie atliekami gelbėjant gyvybes, gimdžiusių moterų dažniausiai nebūna interpretuojami kaip nepagarbūs ar žeidžiantys. Deja, būna atvejų, kai moters orumą bei jos teisę į savo kūną pažeidžiantys veiksmai yra atliekami be medicininės būtinybės. Tai ir bus šio straipsnio tema. Todėl apie kūdikį nekalbėsiu. Kalbėsiu apie mamą, apie moterį, kuri gimdo ir yra pažeidžiama.

Kadangi tokių reiškinių terminologija Lietuvoje nėra apibrėžta, naudosiu Barbaros E. Herreros (LM, CPM) pasiūlytus terminus. Ši JAV dirbanti licencijuota ir sertifikuota profesionali akušerė yra parašiusi išsamų straipsnį apie gimdymo pažeidimus.

Gimdyvės teisių pažeidimai gimdymo metu

Gimdymo smurto tema yra sudėtinga ir jautri, apimanti įvairius moterų patiriamus pažeidimus. Gimdymui mes ruošiamės kupinos vilties ir lūkesčių. Mes viliamės, kad galėsime saugiai ir ramiai pagimdyti ir pačios pasirūpinti savo kūdikiu. Be to, tikimės, kad su mumis bus elgiamasi pagarbiai, ir mes kaip žmonės turėsime galimybę išsaugoti savo orumą. Kai tai neįvyksta, mūsų pasitikėjimas yra pažeidžiamas.

Daug yra rašyta apie gimdančių moterų nužmoginimą ir mechanizavimą. Apie tai parašytos knygos ir atlikti tyrimai. Tačiau svarbu peržiūrėti „normalius“ įvykius, kuriuos šiurkštaus elgesio su gimdančiąja kontekste galima priskirti nežmoniškiems. Svarbu pastebėti, kad moterys į šiuos įvykius reaguoja skirtingai, priklausomai nuo praeityje patirtų fizinių ir emocinių išgyvenimų.

Pereinant prie gimdymo smurto, pažeidimai tampa labiau fiziniai. Tai gali apimti:

• Moterų bauginimas nėštumo ar gimdymo metu (pvz., aiškinant, kad nėščioji nebaigusi ilgų medicinos mokslų, todėl neišmano, apie ką eina kalba, arba klasikinė bauginimo taktika - negyvo kūdikio korta).
• Agresyvus virkštelės tempimas bandant išlupti placentą, kuri dar nėra atsidalijusi (tai ne tas pats, kas aktyvus placentinis laikotarpis, nes taip darant juntamas stiprus fizinis skausmas, ypač, jei moteris gimdo be epidūrinės nejautros).
• Smarkus ir skausmingas gimdos „masažas“ po placentos gimdymo (autorė pasakoja, kad studijuojant akušeriją jas mokino per pilvą sugniaužtu kumščiu paliesti ką tik pagimdžiusios moters stuburą. Nors jos pačios praktika rodo, kad dažniausiai pakanka trumpai ir švelniai apčiuopti gimdą, kad įsitikintum, jog ši susitraukusi).

„Medicininio personalo kišimasis į moterų kūnus ir jų reprodukcinius procesus nehumanišku elgesiu ir gydymu, piktnaudžiaujant vaistais ir natūralius procesus paverčiant patologiniais, kartu sukeliant autonomijos trūkumą ir apribojant galimybes priimti laisvus sprendimus, susijusius su jų kūnu ir seksualumu, o tai turi negatyvų poveikį tolimesniam moterų gyvenimui” (citata iš žurnalo International Journal of Gynecology and Obstetrics straipsnio “Obstetric Violence: A new legal term introduced in Venezuela”, 2010 m.).

Pats „stipriausias“ terminas - gimdymo prievarta. Jis apima atvejus, kai be moters sutikimo yra fiziškai įsiterpiama į jos lyties organus. Visi žemiau surašyti scenarijai apima atvejus, kai moterims tai yra daroma be perspėjimo, be pilnai informuoto sutikimo, moteriai persigalvojus dėl sutikimo ar net aktyviai prieštaraujant atliekamai procedūrai. Nusikaltėlis netgi gali suvaržyti moterį, panaudoti prieš ją fizinę jėgą ar paprašyti, kad suvaržyti gimdančią moterį jam padėtų kiti. Pavyzdžiui, jei moteris atsisako vaginalinės procedūros, o nusikaltėlis fiziškai praskėčia jos kojas, kad galėtų tęsti ką pradėjęs.

• Gimdos tikrinimas, ar nėra plyšimų, ir rektalinės apžiūros (rektalinės apžiūros dabar jau retai kada atliekamos, bet anksčiau, tikintis sumažinti infekcijų kiekį, gimdos kaklelį buvo rekomenduojama įvertinti būtent taip).

Gimdyvės teisių pažeidimų motyvacija ir pasekmės

Diskusijos apie gimdymo pažeidimus apima ir nusikalstamo motyvaciją bei ketinimus. Nors, autorės nuomone, gimdymo pažeidimai, smurtas ir prievarta turėtų būti apibrėžiami aukos patyrimais. Nusikalstamo ketinimai nėra reikšmingi.

Jeigu palyginsime gimdymo prievartą su įprastiniu moters išprievartavimu, tai lygiai kaip yra prievartautojų, kurie neturi ketinimų sužaloti savo auką, taip yra ir medikų, kurie neturi tikslo nuskriausti gimdančią moterį. Galbūt prievartautojas tenori išmokyti moterį ar mergaitę užsiimti seksu, ar tiesiog parodyti, koks jis nuostabus meilužis. Prievartavimu ne visada norima įbauginti ar sužeisti moterį (žvelgiant nusikaltėlio akimis). Išties nesvarbu, kokie yra prievartautojo ketinimai. Taip pat nesvarbu, ar daktaras, akušerė ar seselė norėjo išgąsdinti ar įbauginti moterį.

Kitame straipsnyje apie gimdymo stacionaruose egzistuojančias medikų piktnaudžiavimo problemas, kurį radau JAV nacionalinio sveikatos instituto medicinos bibliotekoje, pažymima, kad smurtas ligoninėse dabar yra „traktuojamas panašiai, kaip praėjusio amžiaus viduryje buvo traktuojamas smurtas šeimoje ir prievarta prieš moterį. Smurtas ir prievarta egzistavo, tačiau jų nebuvo kaip įvardyti. Jeigu vyras ar sugyventinis žodžiais ar veiksmais užgaudavo moterį, na, tai jis tiesiog tokio charakterio. Reikėjo kelerių metų drąsių ir ryžtingų moterų darbo, kad visuomenėje būtų pasiektas dabartinis sąmoningumas ir supratimas, jog tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas prieš moterį yra nepateisinamas. Ir dar daugiau darbo reikėjo, kad būtų sukurti teisiniai precedentai, inicijuoti mokymai teisėjams, policininkams bei ligoninių personalui ir sukurtos paramos grupės bei įsteigti prieglobsčiai smurtą patiriančioms moterims.

Nors kiekvienas iš paminėtų elgesio atvejų yra žeminantis ir labai skaudu, kad dabartinėje medicinos sistemoje tokių atvejų vis dar pasitaiko, vieną iš jų norėčiau išskirti. Tai manipuliavimas informacija. Jį, mano nuomone, reikėtų nagrinėti atskirai, nes tai yra pažeidimas, prieš kurį šeimos, neturinčios medicininio išsilavinimo, yra beginklės. O žmonės juk važiuoja gimdyti į ligoninę ne tam, kad abejotų gydytojų sprendimais.

Kiek moterų, patyrusių instrumentinį gimdymą, nesiryš antrą kartą pastoti vien dėl to, kad netektų antrą kartą patirti tokio gimdymo? Kelioms iš jų instrumentinio gimdymo nebūtų prireikę, jei prieš tai gimdymas joms nebūtų buvęs skatinamas? Kelioms iš skatintų moterų medikai iš anksto paaiškino, jog skatinimas gali sukelti vaisiaus hipoksiją (deguonies kūdikiui trūkumą) ir atsiradus šiai komplikacijai teks gelbėti kūdikį kerpant tarpvietę ir traukiant jį panaudojant reples, vakuminę pompą ar net atliekant skubią cezario operaciją?

Svarbu žinoti, kad remiantis dabartiniu Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymu (7 straipsnis. Teisė susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose) kiekvienas mūsų gali susipažinti su visais savo medicininiais dokumentais ar net gauti jų kopijas. Jeigu turite abejonių, ar jūsų gimdymo metu visos atliktos procedūros buvo mediciniškai pagrįstos - paprašykite stacionaro, kuriame gimdėte, pateikti jums jūsų medicininių dokumentų kopijas. Perspėju, kad duomenys, kuriuos rasite savo gimdymo istorijoje, gali neatitikti to, ką girdėjote iš gimdymą prižiūrinčių medikų. Apie tai, ką darysite, jeigu taip ir nutiks, rekomenduoju pagalvoti prieš užsiprašant dokumentų kopijų.

What has been seen - can not be unseen (tai, kas pamatyta, nebegali būti nematoma), - sako interneto folkloras. O akušerė Barbara E. Herrera savo tinklaraštyje pasakoja apie moteris, kurių dėkingumą medikams už atliktus veiksmus kardinaliai pakeitė pažintis su jų medicininiais dokumentais. Puikiai šią temą gvildena profesionalios akušerės Colleen Scarlett ir Barbara E. Herrera šiame įraše ir jo komentaruose.

Gimdyvės teisių pažeidimų priežastys ir kontekstas

Yra keletas svarbių aspektų, kurie prisideda prie gimdyvės teisių pažeidimų medicininėje sistemoje:

• Religiniai aspektai. Daugelis turbūt žinome siužetą iš Biblijos, kur pirmoji moteris - Ieva - nepaklūsta Dievui ir suvalgo obuolio nuo pažinimo medžio. Dievas ją už tai nubaudžia skausmingu gimdymu. Ir nors nebegyvename viduramžiuose, turbūt ne vienas esame girdėję vyresnės kartos moterų pasvarstymus apie tai, kad gimdyti kančiose mums yra lemta - tai bausmė, kurią mes, moterys, Ievos dukros, turime besąlygiškai priimti.
• Technokratinis požiūris. XVII amžiuje mokslas perrašė gimdymo apibrėžimą. Iš intymaus, natūralaus ir beveik sakralinio patyrimo jis virto procesu, turinčiu savo etapus, mechanizmus, matavimus, taisykles ir tvarkaraštį, o gimdyvė buvo prilyginta mašinai, kurios darnus veikimas turi būti užtikrinamas ir esant reikalui koreguojamas ekspertų komandos. Ir šiandien gimdymo stacionaruose moterys privalo gimdyti pagal ligos istorijose įsegtą grafiką (partogramą).
• Medikų atsakomybė. Šiuolaikinėje visuomenėje atsakingais už gimdyvę ir ateinantį kūdikį yra laikomi gimdymą priimantys medikai. O jeigu tai medikų atsakomybė, tai ir visus su tuo susijusius sprendimus turi priimti medikai. Juk jei klausi gimdyvės - ji gali ir nesutikti.
• Neadekvatumas. Yra manoma, kad gimdymo metu moterys yra neadekvačios, perdėm emocionalios ir neįgalios priimti racionalius sprendimus. Tai kam tuomet ką nors su jomis derinti? Juolab kad manoma, jog vos gavusios kūdikį į rankas motinos gimdymą pamiršta… Tai yra netiesa ir tą gali paliudyti kiekviena grubų elgesį gimdymo metu patyrusi moteris. Netikite?
• Prioritetai. „Gimdymo objektas - vaisius.“ Taip sausai ir dalykiškai pradedamas skyrius apie gimdymą prof. G. Drąsutienės knygoje „Akušerijos ir ginekologijos praktinis vadovas“. Tuo viskas ir pasakyta. Gimdyvė, jos emocijos ir kančios yra antrame plane.
• Įvaizdžiai. Gimdymo kursuose mus mokina „iškvėpuoti“ sąrėmius, rodo vaizdo įrašus, kur ramios, orios gimdyvės tyliai ir tvarkingai gimdo vaikus. O moterys, kurios gimdymo metu aimanuoja, riaumoja, keikiasi ar kaip nors kitaip „negražiai“ gimdo, ramiai savo valandas atidirbti norinčiam medikui kelia įtampą ir problemas. Tokias patogiau sudrausminti, „pastatyti į vietą“.
• Nuogumas. Gimdymo metu tiek fiziškai, tiek psichologiškai moteris yra apsinuoginusi. Ji yra labiau nei bet kada pažeidžiama ir negali „už save pastovėti“.
• Galia. Gimdanti moteris atsiduria svetimoje teritorijoje, ji nekalba medikų kalba, nesupranta jų žargono, neturi jų žinių. Galios vektorius atsuktas prieš ją.
• Nebaudžiamumas. Teisinės bazės tokio pobūdžio pažeidimams nėra. Precedentų - taip pat. Net jeigu kokia drąsi moteris išdrįstų viešai apnuoginti tokius intymius savo gimdymo patyrimus ir paduoti į teismą nusikaltusį medicininį darbuotoją, vargu ar bylą laimėtų. Ne viskas yra fiksuojama medicininiuose dokumentuose ir pažeidimus būtų sunku įrodyti. O jei įrodyti ir pavyktų, atliktus veiksmus dažnai būtų galima pateisinti gerais ketinimais. Juolab kad ekspretizę dėl intervencijų pagrįstumo ar padarytų klaidų atlikti turi kiti medikai (Valstybinė teismo medicinos tarnyba nepriklausomų akušerijos-ginekologijos ekspertų neturi). Esant nepalankiems ekspertizės rezultatams nukenčia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). O visi medikai vienaip ar kitaip priklauso nuo SAM.

„Traumuojančio gimdymo padariniai gali būti juntami kelis mėnesius ar net kelerius metus. Gimdymas yra toks įprastas mūsų visuomenėje, kad dauguma žmonių šį įvykį laiko „normaliu“. Todėl gali būti sunku suvokti, kaip gimdymas kai kurioms moterims gali tapti traumuojančia patirtimi. Nepaisant to, analizuojant ir tyrinėjant gimdymo traumos atvejus paaiškėjo, kad gimdymo patirčių padariniai gali sukelti moterims didžiules kančias. Nedidelė dalis nėštumų ir gimdymų apima įvykius, kuriuos dauguma žmonių įvertintų kaip traumuojančius, tokius kaip kūdikio mirtis gimdymo metu, sunkios komplikacijos ar invazinės medicininės procedūros be efektyvaus nuskausminimo.

Tarptautinės pogimdyvinės paramos organizacijos duomenimis, 1 iš 8 gimdžiusiųjų patiria pogimdyvinę depresiją. Manoma, kad pogimdyvine depresija susergama dėl natūraliai atsirandančių hormonų pokyčių pagimdžiusios moters organizme. Tačiau fizinės arba psichologinės traumos gimdymo metu yra priskiriamos pagrindiniams pogimdyvinės depresijos rizikos faktoriams. Apie pogimdyvines depresijas esame įpratę girdėti, ir nors sąmoningumo lygis šioje srityje dar nėra pakankamas ir daug moterų, patiriančių šį sutrikimą, nesikreipia pagalbos, dažnai būtent šiems hormonų pokyčiams esame linkę „nurašyti“ visus naujos mamos nerimus, baimes, pykčius, naktinius košmarus, nuolatinę įtampą ir atsiradusį susvetimėjimo jausmą. 2) Žmogaus reakcija buvo didžiulė baimė, bejėgiškumas arba siaubas. Sutrikimas sukelia kliniškai reikšmingą kančią arba pablogėjimą socialinėje, profesinėje ar kitoje svarbioje funkcionavimo srityje. Tarptautinės pogimdyvinės paramos organizacijos duomenimis, potrauminio streso sutrikimą patiria iki 6 proc. visų gimdžiusių moterų. Lietuvoje Sveikatos apsaugos ministerija, man užklausus apie šio sutrikimo statistiką Lietuvoje, duomenų nepateikė. Labai norėtųsi išvadose parašyti, kur smurtą gimdymo metu patyrusios moterys galėtų kreiptis moralinės, psichologinės ar teisinės pagalbos. Tačiau esu suglumusi. Pagalbos grupių moterims, patyrusioms tokio pobūdžio traumas, nėra. Psichologų kompetencija, šnekant apie pogimdyvinę depresiją ir ypač potrauminio streso sutrikimą po gimdymo, ribota. Tiesa tokia, kad niekas, išskyrus mus, šitos situacijos nepakeis. Jeigu esate patyrę gimdymo pažeidimų, smurtą ar net prievartą gimdymo metu ar netrukus po jo - parašykite savo istoriją komentaruose arba atsiųskite ją man asmeniškai. Galbūt kartu mums pavyks sukurti tarpusavio pagalbos grupę?

Gimdymo patirtis ir medicininės intervencijos

Kiekvienos moters gimdymo patirtis yra unikali, tačiau svarbu suprasti, kaip medicininės intervencijos gali paveikti šią patirtį. Kai kurios procedūros, nors ir atliekamos siekiant užtikrinti saugumą, gali būti suvokiamos kaip pažeidžiančios.

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Motyvacija ir alternatyvos. Akušerė, sveikatos politikos magistrė Ieva Girdvainienė, kuri priklauso Lietuvos akušerių sąjungai, portalui lrytas.lt pasakojo, kad gimdyti namuose moteris renkasi dėl įvairių priežasčių. „Prisideda vadinamoji „baltų chalatų“ baimė. Kitos nori kurtis tam tikrus savo ritualus, kurių gydymo įstaigoje atlikti negalėtų. Gimdant namuose gali dalyvauti daugiau lydinčių asmenų: ne tik vyro, bet ir kitų vaikų, galbūt, dulos buvimas šalia. Moteris nori būti apsupta ne tik savo namų aplinkos, bet ir šeimos narių“, - vardijo I.Girdvainienė. Vis daugiau šeimų domisi galimybe gimdyti ne ligoninėje, o saugioje ir jaukioje namų aplinkoje.
• Gimdymo vieta ir teisės. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacija, ir teisės aktai, įskaitant Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK), pabrėžia moterų teisę rinktis gimdymo vietą bei užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą. Verta paminėti Vengrijos atvejį, kai besilaukianti šios šalies gyventoja Ternovszky kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) skųsdama, kad šalis pažeidžia teisę į privatų gyvenimą - jai nesudaroma galimybė gimdyti namuose. Teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nusprendė, kad moteris turi teisę gimdyti namuose, o šios teisės ribojimas - pažeidžia privataus gyvenimo nuostatas, užtikrintas Konvencijoje. Sprendimas įsigaliojo 2011 m.

Dalis gimdymo namuose priešininkų laikosi požiūrio, kad gimdymas namuose yra kažkokia užgaida, tolygi smilkalų ar muzikos poreikiui. Tačiau pamirštama įvertinti gimdymo kompleksiškumą, psichologinių aspektų įtaką visai gimdymo eigai bei tai, kad neretai šeimų apsisprendimą gimdyti namie lemia labai daug priežasčių. Iki šiol pagrindiniai rodikliai, kuriais vertinama gimdymo priežiūros sistemos kokybė, yra naujagimių ir gimdyvių mirtingumo rodikliai - tai tos problemos, kurias reikėjo spręsti modernizuojant sveikatos apsaugos sistemą. Dabar šie rodikliai Lietuvoje yra labai geri, tačiau nedrįstame žengti dar vieno žingsnio ir užtikrinti ne tik fizinės, bet ir psichinės sveikatos apsaugos gimdymo metu. Ir žinoma, gimdymo eigoje gali įvykti nenumatytų rizikų, bet būtent todėl reikalinga galimybė turėti pagalbą gimdymo metu namuose. Čia vėl grįžtame prie to, kad gimdymui namie esant ne užribyje, o būnant dalimi moterims prieinamų pasirinkimų, atsiranda galimybė aptarti rizikas nėštumo eigoje, nutarti, kaip galima jas sumažinti ir galiausiai, tiesiog padėti gimdyvei ir jos naujagimiui", - dėstė M.Pukelienė.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip skirtingos kultūrinės ir istorinės perspektyvos formuoja požiūrį į gimdymą:

• Religiniai aspektai. Daugelis turbūt žinome siužetą iš Biblijos, kur pirmoji moteris - Ieva - nepaklūsta Dievui ir suvalgo obuolio nuo pažinimo medžio. Dievas ją už tai nubaudžia skausmingu gimdymu. Ir nors nebegyvename viduramžiuose, turbūt ne vienas esame girdėję vyresnės kartos moterų pasvarstymus apie tai, kad gimdyti kančiose mums yra lemta - tai bausmė, kurią mes, moterys, Ievos dukros, turime besąlygiškai priimti.
• Technokratinis požiūris. XVII amžiuje mokslas perrašė gimdymo apibrėžimą. Iš intymaus, natūralaus ir beveik sakralinio patyrimo jis virto procesu, turinčiu savo etapus, mechanizmus, matavimus, taisykles ir tvarkaraštį, o gimdyvė buvo prilyginta mašinai, kurios darnus veikimas turi būti užtikrinamas ir esant reikalui koreguojamas ekspertų komandos. Ir šiandien gimdymo stacionaruose moterys privalo gimdyti pagal ligos istorijose įsegtą grafiką (partogramą).

Kada reikėtų pradėti galvoti apie gimdymo nuskausminimą asmeniškai jums? Pateikiami duomenys yra labai skirtingi, tačiau visus juos galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji atspindi, kiek gimdyvių pageidauja gimdymo nuskausminimo, kita − kiek epidurinių gimdymo nuskausminimų atliekama. Šios grupės gerokai skiriasi. Kodėl ne visada nuskausminimas atliekamas, nors buvo pageidaujamas? Lietuvoje tokių didelių žirklių tarp „noriu“ ir „atlikta“ nėra. Epidurinės nejautros pageidauja apie 26 proc. moterų, o 24 proc. Olesios Michalovskajos nuotr.

Gimdymo skausmas yra labai subjektyvus pojūtis. To realiai išmatuoti neįmanoma. Skausmui suvokti taikoma 10 balų sistema. Gimdymo metu gydytojas moters gali paklausti, kiek jai dabar skauda pagal dešimties balų skalę? Kaip palyginimas imamas stiprus dantų skausmas, kuris, pagal skausmo skalę, turi 6 balus. Pirmą kartą gimdančioms moterims gimdymas atitinka 7-10 skausmo balų. Kita skausmo skalė, kurią taiko gydytojai, yra „veidukų“ skalė. Yra šeši veidukai, kurių pirmasis juokiasi, o paskutinis verkia su ašaromis. XX amžiaus viduryje buvo pradėta domėtis, kodėl vienoms moterims per gimdymą skauda, o kitoms ne. Apklausos parodė, kad apie 2 proc. pirmą kartą gimdančių moterų teigia, jog gimdymas yra neskausmingas. 90 proc. pirmą kartą gimdančių moterų nurodo, kad gimdymo skausmai yra labai stiprūs. Lieka 8 proc. Tuo metu prieita išvados, kad gimdymo skausmas priklauso nuo moters - jos dvasinės stiprybės, moralinio pasiruošimo, subrendimo motinystei. Skausmo slenkstis - tai reakcija, kuria du skirtingi žmonės reaguoja į tokį patį dirgiklį.

Gimdymo nuskausminimui gali būti taikoma medikamentinė ir nemedikamentinė pagalba. Nemedikamentinis būdas apima partnerio ar kito artimo žmogaus palaikymą ir dalyvavimą gimdyme. Taip pat svarbu, kad nėščioji teisingai suprastų savo būklę, padeda susikaupimas, savitaiga, meditacija, geras nusiteikimas, bendravimas su panašaus „likimo“ moterimis, pvz., nėščiųjų pamokėlės. Nemažą įtaką skausmo stiprumui turi ir gimdymo aplinka, moters padėtis erdvėje, veiksmai sąrėmių metu.

Kada reikėtų pradėti galvoti apie gimdymo nuskausminimą asmeniškai jums? Pateikiami duomenys yra labai skirtingi, tačiau visus juos galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji atspindi, kiek gimdyvių pageidauja gimdymo nuskausminimo, kita − kiek epidurinių gimdymo nuskausminimų atliekama. Šios grupės gerokai skiriasi. Kodėl ne visada nuskausminimas atliekamas, nors buvo pageidaujamas? Lietuvoje tokių didelių žirklių tarp „noriu“ ir „atlikta“ nėra. Epidurinės nejautros pageidauja apie 26 proc. moterų, o 24 proc. Olesios Michalovskajos nuotr.

Tikrai ne, nes toje vietoje, kur duriama (juosmens, liaudiškai kalbant, strėnų srityje), stuburo smegenų nėra, jos baigiasi kiek žemiau diafragmos, maždaug ties apatiniu šonkaulių lanku. Teoriškai galima pažeisti nervinę šaknelę ar aplink esančius audinius, tačiau tokie pažeidimai didesnės įtakos sveikatai nedaro. Netrukdys, nors epidurinis kateteris (plonytis lankstus, švelnus vamzdelis) įvedamas per storesnę adatą, tačiau procedūrą atlikus, adata iškart pašalinama, o pats kateteris priklijuojamas pleistru prie nugaros, jo galiukas permetamas per kurį nors petį ir taip pat priklijuojamas prie kūno ar rūbų. Su kateteriu galima gulėti, vaikščioti, sėdėti ant kamuolio. Taikant epidurinę nejautrą, kojos būna aptirpusios, truputį „nesavos“, todėl moteriai patariama vaikščioti įsikibus į parankę ar į turėklus. Lašinė statoma ne dėl to, kad gimdyvė praranda daug skysčių. Prieš bet kokias intervencines procedūras ar manipuliacijas, taikant nejautrą, gimdymo nuskausminimo metu, į moters veną įvedamas kateteris, kad jeigu prireiktų, greitai galima būtų suleisti vaistus. Tai vienas iš saugios anestezijos reikalavimų. Kateteris venoje - tai „vartai“ skubiai pagalbai teikti, jei jos prireiks. Tikrai ne laikas ieškoti venos, kai moteriai, pavyzdžiui, dėl sumažėjusio kraujospūdžio kyla pavojus prarasti sąmonę ar imti gausiai kraujuoti. Taikant epidurinę ar spinalinę nejautrą, lašinami skysčiai, kad padidėtų cirkuliuojančio kraujo kiekis. Mat nuskausminamieji vaistai plečia kraujagysles, o tai sukelia kraujospūdžio sumažėjimą. Siaura vaga upė teka srauniai, o kai ji išsilieja į laukus, vanduo sustoja. Taip ir su kraujo tekėjimu. Išsiplėtus kraujagyslėms, kraujo spaudimas mažėja, gali būti juntamas pykinimas, silpnumas, gavos svaigimas, galima net apalpti, tuo labiau kad gimdyvė prieš gimd...

Galima išskirti tris gimdyvių tipus pagal jų požiūrį į gimdymo skausmą ir nuskausminimą:

• Pirmas tipas - gimdyvės, kurios gimdymo metu nenori nieko matyti ir girdėti, nenusiteikusios justi jokio skausmo.
• Antras tipas - gimdyvės, kurios norėtų aktyviai dalyvauti savo gimdyme, bet nori, kad jis būtų kaip nors palengvintas.
• Trečias tipas - gimdyvės, kurios pasiryžusios iškentėti visus skausmus. Jos linkusios atsisakyti bet kokios medicininės pagalbos, ne tik nuskausminimo.

Įdomu tai, kad apie 70 proc. moterų.

tags: #gimdyviu #teises #pazeidimai

• Spalvingos rudens veiklos vaikams
• Kaip pasirinkti kremą nuo saulės vaikams
• Kaip padėti liūdinčiam vaikui
• Šiaudų nauda daržui
• Gimtadienio linkėjimai broliui