Sveika mityba vaikams - tai ne tik tinkamų produktų parinkimas, bet ir subalansuotų mitybos įpročių formavimas, kurie lemia vaikų fizinį vystymąsi, imuninės sistemos stiprumą ir emocinę gerovę.
Šiuolaikinėje aplinkoje, pripildytoje greito maisto pagundų ir prieštaringos informacijos, tėvams tampa vis sudėtingiau užtikrinti visavertę mažųjų mitybą. Daugelis tėvų susiduria su įvairiais iššūkiais - išrankiu valgymu, netinkama maisto aplinka ar mikro bei makro elementų trūkumu augančiame organizme.
Sveikos vaikų mitybos pagrindas - įvairove, reguliarumu, pusiausvyra ir natūraliais produktais paremtas maitinimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Lietuvos sveikatos ministerijos rekomendacijos pabrėžia šių principų svarbą formuojant teisingus vaikų mitybos įpročius.
Svarbiausios maistinės medžiagos ir jų šaltiniai
Vaikai turi gauti pakankamą kiekį angliavandenių, baltymų, riebalų ir vitaminų bei mineralinių medžiagų. Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis.
Angliavandeniai, baltymai ir riebalai
- Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.).
- Baltymų - 10-20 proc.
- Riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
Vitaminai ir mineralai
Omega-3 riebalų rūgštys atlieka ypatingą vaidmenį vaikų smegenų vystymesi ir pažintinių funkcijų formavimesi. Moksliniai tyrimai rodo, kad pakankamas Omega-3 kiekis gali pagerinti vaikų mokymosi gebėjimus, atmintį ir koncentraciją. Jei vaikas nevalgo pakankamai žuvies ar kitų Omega-3 šaltinių, verta apsvarstyti maisto papildų galimybę.
Augaliniai Omega-3 šaltiniai: linų sėmenys, čia sėklos, graikiniai riešutai, rapsų aliejus.
Vitaminas D taip pat nepaprastai svarbus vaikams - jis būtinas kalcio įsisavinimui ir stiprių kaulų formavimuisi. Lietuvos klimato sąlygomis, kur saulės šviesos trūksta didžiąją metų dalį, daugeliui vaikų reikalingi vitamino D papildai, ypač žiemos mėnesiais.
Kalcis yra dar viena itin svarbi maistinė medžiaga augančiam organizmui. Jo šaltiniai: pienas ir pieno produktai, lapinės daržovės, migdolai, sezamo sėklos.
Geležis ypač svarbi vaiko organizmui - ji padeda išvengti anemijos, užtikrina normalų augimą ir pažintinį vystymąsi. Geležies šaltiniai: ankštinės daržovės, tofu, tempė, sėklos, pilno grūdo produktai.
Mitybos principai ir rekomendacijos
Vaikai turi valgyti reguliariai. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc.
Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių.
Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai.
Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.).
Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų.
Druskos ir cukraus vartojimas
Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.
Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės.
Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
Riebalų ir skaidulinių medžiagų svarba
Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.
Skaidulinės medžiagos ir skysčiai
Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.
Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.
Formuojant sveikos mitybos įpročius
Vaikų mitybos įpročiai formuojasi ne tik dėl to, ką jie valgo, bet ir kaip valgymas vyksta. Šeimos aplinka ir tėvų elgesys turi didelę įtakos vaiko požiūriui į maistą.
Tėvams rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką vaikas valgo, bet ir kaip formuojamas jo požiūris į maistą. Malonūs bendri šeimos valgymai, vaiko įtraukimas į maisto gaminimo procesą ir teigiamas tėvų pavyzdys yra ne mažiau svarbūs nei pats maisto turinys.
Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis.
Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus.
Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.
Būti geru pavyzdžiu vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Juo dažniau jie matys suaugusius besidžiaugiančius valgymu ir valgančius sveiką maistą, tuo geriau. Jei matys greitą valgymą - jie tai kopijuos.
Saldumynai - maistas nesveikas. Nesakykite: „Kol nesuvalgysi obuolio (ar morkos ir pan.), negausi deserto“, nes tai įrodys, kad obuolys ar morka neskanūs. Deserto neturi būti ant vaiko stalo, nes paprastai vaikai jo ir prašo; kai vaikas nesidomi nauju maistu, tapkite išmoningi, pvz., morkos gali būti patiekiamos įvairiai: virtos, žalios, supjaustytos žaismingomis formomis, sriuboje ar padaže, pateiktos bulvių košėje ar kotlete, iškeptoje bandelėje, patiekta mėgstamame indelyje ir pan.; būkite kantrūs. Vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui.
Vertingiausios daržovės ir vaisiai
Iššūkiai ir sprendimai
Jei vaikas nuolat atsisako valgyti įvairų maistą ar demonstruoja kitokį nerimą keliantį elgesį, susijusį su mityba, verta pasikonsultuoti su vaikų psichologu ar mitybos specialistu.
Užtikrinant sveiką vaikų mitybą, būtina atkreipti dėmesį į maisto saugą ir galimas alergijas. Maisto alergijos ir netoleravimas tampa vis dažnesniu reiškiniu tarp vaikų. Jei jūsų vaikui reikalinga speciali dieta dėl alergijų ar kitų priežasčių, papildyti mitybą gali padėti specialiai pritaikyti maisto papildai. Nepaisant to, kokia speciali dieta reikalinga jūsų vaikui, svarbu užtikrinti, kad jis gautų visas būtinas maistines medžiagas augimui ir vystymuisi.
Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal.
Pasak V. Kurpienės, užkandiams mokykloje puikiai tinka ir riešutai, tačiau pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad klasėje nėra riešutams alergiškų vaikų bei ar jūsų mokykloje leistinas toks užkandis. Taip pat, anot pašnekovės, svarbu iš vaiko raciono neišbraukti riebalų, ypač jeigu vaikas yra labai judrus ar sparčiai auga - jam nuolat reikia energijos. „Sviesto ant duonos vaikui tepkite storiau negu sau“, - šypsosi V. Pasak jos, atkreiptinas dėmesys, kad vaiko skrandis iki paauglystės yra mažas, tad reikėtų valgyti dažniau negu suaugusiam žmogui. Tris kartus per dieną valgantis vaikas gali jaustis alkanas, o tai pažadina potraukį saldumynams bei saldintiems gėrimams, greitam maistui. Anot V. Dietistės teigimu, mokyklinio amžiaus vaikams būtina valgyti arba užkąsti penkis kartus per dieną.
Pasak V. Kurpienės, jeigu vis dėlto pjaustote, dalykite perpus, išimkite sėklas ir vėl kuo lygiau suglauskite puses. Panaudokite kanceliarinę gumytę, kad pusės laikytųsi suglaustos. Beje, perpjauto obuolio ar avokado vidų galite patepti citrinos sultimis - tai sulėtins ir pristabdys oksidaciją bei gedimą.
Prekybos tinklo „Maxima“ atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai į mokyklinių reikmenų sąrašą įtraukiami įvairūs rašikliai, flomasteriai, pieštukai, dažai, sąsiuviniai, pratybos ir aplankalai. Savo ruožtu „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė priduria, kad lietuviškas prekybos tinklas užtikrina platų asortimentą sveikų ir subalansuotų maisto produktų, puikiai tinkančių įvairaus amžiaus moksleivių mitybai. „Nuolat bendraujame su gamintojais ir tiekėjais, kurie siūlo vis naujų idėjų, kaip patenkinti mokyklinio amžiaus vaikų poreikius, užtikrinti sveiką gyvenseną bei subalansuotą mitybą. Kartu su partneriais kuriame ir formuojame maisto prekių įvairovę, kuri padėtų išlaikyti tinkamos mitybos įpročius bei užtikrintų gerą savijautą“, - teigia E. Dapkienė. Pasak jos, vaiko mitybą lemia visos šeimos įpročiai, todėl maisto prekių krepšelį derėtų sudaryti kartu - panašiai, kaip renkantis mokyklines prekes naujiems mokslo metams. „Bendraujant ir aptariant sprendimus, paprasta paaiškinti, kodėl verta rinktis vienus, o ne kitus maisto produktus, ir kokią naudą jie suteikia“, - sako E.
Pasak jos, vaiko mitybą lemia visos šeimos įpročiai, todėl maisto prekių krepšelį derėtų sudaryti kartu - panašiai, kaip renkantis mokyklines prekes naujiems mokslo metams. „Bendraujant ir aptariant sprendimus, paprasta paaiškinti, kodėl verta rinktis vienus, o ne kitus maisto produktus, ir kokią naudą jie suteikia“, - sako E.
Dietistė V. Pašnekovė pastebi, kad mokyklos vis daugiau dėmesio skiria mitybai ir skatina valgyti sveikesnį maistą. V. Kurpienė tvirtina, kad aktyvi moksleivių diena turėtų prasidėti nuo pusryčių, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad sveiki pusryčiai veikia vaiko nuotaiką, gebėjimą susikaupti ir net bendrauti. „Vertingų pusryčių pagrindas turėtų būti grūdų produktai, pavyzdžiui, košės. Grūdai lėtai atiduoda energiją - dažnai net užkandžių iki ankstyvų 11 val. pietų nereikia arba pakanka vieno-dviejų vaisių. Žinoma, jeigu pradinuko diena tęsiasi ilgiau, po pamokų seka užsiėmimai, tuomet derėtų pasirūpinti sveikais užkandžiais: skirtingais vaisiais, uogomis, kukurūzo burbuolėmis, nesaldžiais mėsos, pupelių ar grūdinių produktų keksiukais, airano gėrimu, sūrio lazdelėmis, kieto sūrio gabalėliais. Jei vaikas grįžta namo tik vakare, tuomet reikės ir sotesnių patiekalų bei daugiau maisto, ypač jei yra fizinio aktyvumo treniruočių“, - teigia V.
Ji atkreipia dėmesį, kad tėvai turėtų atsižvelgti į tai, ar vaikui įdėti maisto produktai nėra jautrūs šilumai. Mat kai kurie produktai, ilgiau palaikyti kambario temperatūroje gali sugesti. „Dažnai tėvai daro klaidą, kai vaisius supjausto: tada produktus ima greičiau veikti aplinkos sąlygos, oras, šiluma. Todėl geriau rinktis mažesnius vaisius, kurie tilptų į pradinuko maisto dėžutę ir būtų patogūs suvalgyti vienu kartu.
