Remiantis naujausiais „Registrų centro“ duomenimis, 2024 m. sausio 26 d. Lietuvoje gyvena 174 333 vaikai nuo 0 iki 6 metų amžiaus ir 313 149 vaikai nuo 7 iki 17 metų amžiaus. Šie skaičiai atspindi dabartinę Lietuvos vaikų demografinę situaciją.
Vaikų amžiaus grupės ir juos auginantys tėvai
0-6 metų amžiaus vaikus Lietuvoje augina 294 452 gyventojai. Didžioji dalis šio amžiaus vaikų, t. y. 74,5 proc. (219 313 gyventojų), auga santuokoje esančių tėvų šeimose. 7-17 metų vaikus Lietuvoje augina 465 243 gyventojai. Tarp jų 71 proc. (330 296 gyventojų) sudaro susituokę asmenys. Antroje vietoje pagal 7-17 metų vaikų auginimą yra išsiskyrę asmenys - jų Lietuvoje gyvena 71 044 (15,3 proc.). 57 339 (12,3 proc.) nesusituokusių vyrų ir moterų augino 7-17 metų vaikus, o mažiausiai, 1,4 proc. (6 564 gyventojų), našlių augina šio amžiaus vaikus.
Tėvų amžiaus įtaka vaikų auginimui
Analizuojant Lietuvos gyventojų amžiaus grupes, 0-6 metų vaikus daugiausiai augina 35-44 metų gyventojai - 132 938 (47 proc.). Šiek tiek mažiau mažylių augina 25-34 metų asmenys - 125 700 (44 proc.). Tai yra natūrali tendencija, atspindinti optimaliausią amžių vaikų susilaukimui ir auginimui. Kitose amžiaus grupėse 0-6 metų vaikų skaičius pastebimai mažesnis. Neįprastas atvejis yra tai, kad 65-84 metų amžiaus grupėje 66 Lietuvos gyventojai (visi vyrai) augina iki 6 metų vaikus, vienas iš jų - net keturis mažamečius.
7-17 metų vaikus daugiausiai augina 35-44 metų Lietuvos gyventojai - 245 129 (54 proc.). Antroje vietoje yra 44-54 metų gyventojai - 136 807 (30 proc.). Šie duomenys taip pat atitinka įprastas demografines tendencijas. Tačiau yra ir išskirtinių situacijų: 1112 65-84 metų amžiaus Lietuvos gyventojų augina 7-17 metų vaikus, du iš jų - net po keturis vaikus. Taip pat pastebimas reiškinys, kai 18-24 metų jaunuoliai augina 7-17 metų vaikus - tokių asmenų Lietuvoje yra 253, ir jie augina po 1-2 nepilnamečius.
Vaikų skaičius šeimose
2024 m. sausio 26 d. duomenimis, daugiausia, 532 426 (72 proc.) gyventojai augina po vieną nepilnametį vaiką. Po du vaikus iki 17 metų augina 185 558 (25 proc.) gyventojai. Po tris vaikus augina 18 737 Lietuvos gyventojai, po keturis nepilnamečius - 1564 Lietuvos gyventojai, o 142 asmenys augina po penkis vaikus iki 17 metų.
Gyventojai, kurie neaugina vaikų
„Registrų centro“ duomenimis, 785 502 suaugę Lietuvos gyventojai neturi ir niekada neturėjo vaikų. Iš jų 311 346 yra moterys ir 474 156 yra vyrai. Kalbant apie šeimyninį statusą, 111 284 susituokę Lietuvos gyventojai neturėjo vaikų, o tarp nevedusių/netekėjusių suaugusiųjų tokių yra 619 759.
Tendencijos ir visuomenės požiūris
Akušeriai ginekologai pastebi, kad gimdančių moterų srautai ligoninėse mažėja. Jei anksčiau per parą galėjo įvykti nuo 10 iki 14 gimdymų, tai dabar kartais pasitaiko tik vienas, du ar trys. Gyventojai mano, kad sprendimą susilaukti vaikų stabdo finansinis nesaugumas, karjeros siekimas, įtempta geopolitinė situacija ir jaunimo noras gyventi patogiai. Šios priežastys atspindi sudėtingą demografinę situaciją šalyje.
Gimstamumas Lietuvoje drastiškai mažėja nuo 1990-ųjų, kuomet gimė apie 57 tūkstančius kūdikių. 2020 m. šis skaičius buvo beveik perpus mažesnis, o pernai sumažėjo iki 19 tūkstančių. Demografė Aušra Maslauskaitė pažymi, kad vidutiniškai vienai moteriai tenka tik 1,1 vaiko, o tokia žema gimstamumo rodiklis buvo fiksuotas tik 2000-ųjų pradžioje. COVID-19 pandemija taip pat prisidėjo prie gimstamumo mažėjimo, ypač Pietų Europos šalyse. Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų demografinę situaciją šalyje vertina blogai arba labai blogai ir laiko ją krizine.
Jauni žmonės dažnai ieško finansinio stabilumo, atidžiau planuoja šeimos pagausėjimą, siekia turėti nuosavą būstą ir pastovias pajamas. Moterys siekia lygiateisiškumo su vyrais, o tai, kai kurių nuomone, sumažina atsakomybę už vaikų auginimą. Taip pat pastebima, kad naujosios kartos atstovai nenori iššūkių, renkasi daugiau laiko skirti sau, kelionėms, karjeros siekimui. Demografė A. Maslauskaitė pabrėžia, kad dabartiniai kultūriniai idealai uždeda didelę atsakomybę tėvams už vaikų gyvenimo sėkmę, ką dažnai tenka įgyvendinti dirbančioms motinoms ir šeimoms, kur dirba abu tėvai.
D. Nausėdienė siūlo grįžti prie šeimos vertybių ir normų, "pro life" politikos, kuri buvo Lietuvos DNR per amžius, ir didesnio finansavimo šeimoms. Vidutinis amžius, kai moterys Lietuvoje apsisprendžia susilaukti vaiko, siekia 30 metų.
Demografinės tendencijos Lietuvoje: pagrindiniai pokyčiai, iššūkiai ir ateities prognozės.
tags: #dingusiu #vaiku #statistika
