Malonia žinia apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose gimusį ketvertuką džiaugiamasi jau antrą kartą. Ketvertukai gimsta labai retai - jie pasitaiko vos vieną kartą iš 500 tūkstančių gimdymų, tad Lietuvoje šis stebuklas tikėtinas maždaug kas 20 metų. O mūsų ligoninėje tai - jau antrasis ketvertukas per dvejus metus.
Prieš dvejus metus medikas priėmė ir pirmąjį ketvertuką, gimusį Kauno klinikose. Tuomet pasaulį išvydo trys berniukai ir viena mergaitė. Šį kartą pasaulį išvydo keturios mergaitės. Po sėkmingos cezario pjūvio operacijos, didžiausioje Lietuvos ligoninėje gimė ketvertukas - keturios mergaitės. Naujagimės gimė kas minutę (9:29, 9:30, 9:31 ir 9:32). Jų svoris svyruoja nuo 1,022 kg iki 1,780 kg. Trys naujagimių svoris atitinka gestacijos laiką - 32 savaitės ir 3 dienas, o vienai mergaitei dar reikia sustiprėti.
„Trys mergaitės yra identiškos, viena į jas bus panaši taip, kaip paprastai sesės ar broliai būna panašūs vieni į kitus. Ji dar keliaudama į gimdą atsiskyrė ir vystėsi atskirai“, - sakė Akušerijos skyriaus vadovas doc. dr. Vladas Gintautas.
Doc. V.Gintautas teigia, kad daugiavaisis nėštumas - ne visuomet toks džiaugsmingas, kaip gali atrodyti. „Daugiavaisis nėštumas yra itin rizikingas: kuo daugiau vaisių auga vienu metu, tuo nepalankesnė nėštumo ir gimdymo eiga bei pasekmės. Tik 15-30 procentų nėštumo ir gimdymo eigos atvejų būna be sunkių komplikacijų. Toks nėštumas neretai komplikuojasi persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, hipertenzija, šlapimo organų infekcija, gestaciniu diabetu, kraujavimu nėštumo ir gimdymo metu. Kaip rodo praktika, kelis vaisius auginančios moterys gimdo prieš laiką 6 kartus dažniau nei vienavaisio nėštumo atveju. Dėl netaisyklingų vaisių padėčių gimdymą dažniau tenka užbaigti cezario pjūviu, o po gimdymo yra didesnė kraujavimo tikimybė. Daugiavaisis nėštumas naujagimiams susijęs su didesne negalios rizika, ypač dėl neišnešiojimo arba nepakankamo vaisių augimo,“ - daugiaviaisio nėštumo grėsmes vardijo Akušerijos skyriaus vadovas.
Pasak medikų, į Kauno klinikas patenka didžiausios rizikos nėštumai, nes Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika yra komplikuoto daugiavaisio nėštumo centras ir vienas iš dviejų perinatologijos centrų Lietuvoje. „Viskas dar labai trapu“ - Antras ketvertukas per dvejus metus - išties džiugu. Tai išskirtiniai atvejai, kuomet ketvertukas užsimezga natūraliu būdu. Tiesa, mergaičių mama minėjo, jog jos šeimoje daugiavaisių nėštumų yra buvę. Nors žinia džiugi, tokie atvejai kelia labai daug nerimo tiek gimdyvėms, tiek ir medikams. Pirma, kaip pripažino ir pati moteris, šis nėštumas, lyginant su ankstesniais dviem, buvo labai sunkus. Ne tik fiziškai. Vieno vaikelio išnešiojimas moters organizmui yra iššūkis, o ketvertuko - didžiulis išbandymas, kuomet būtinas intensyvus medikų stebėjimas. Ir šiuo atveju moteris buvo stebima, ypač paskutinėmis savaitėmis. Nors visos keturios mergaitės jautėsi gerai, buvo nuspręsta atlikti cezario operaciją dėl kilusios grėsmės mamos sveikatai. Paskutinieji tyrimų pokyčiai sukėlė nerimą. Buvo padidėjęs kraujo spaudimas, atsiradusios edemos, baltymas šlapime, preeklampsijos patologijos požymiai, kurie labai pavojingi tiek gimdyvei, tiek vaisiui. Taigi tęsti, nėštumo tiesiog nebuvo galimybių. Tokie atvejai, kaip šis labai reti, net ir mokslinėje literatūroje nėra daug informacijos, todėl visus kolegas raginu dalintis patirtimi. Tiek mergaitės, tiek ir mama šiuo metu jaučiasi gerai ir tikiuosi, kad po mėnesio važiuos namo sveikos ir laimingos. Jos gimė 32 savaičių iki normalaus išnešio to nėštumo trūksta maždaug šešių savaičių, todėl viskas kol kas dar labai trapu. Mergaitės kol kas maitinamos per zondą, nes neturi tiek jėgų, kad galėtų tai daryti pačios. Joms, kaip ir visiems neišnešiotiems naujagimiams, būdingos tam tikros problemos, pavyzdžiui, kvėpavimo ir panašiai, nors kol kas visos merginos laikosi gerai. Po truputį jos bus pradedamos maitinti mamos pienu. Tiesa, tokiais atvejais labai svarbu turėti patyrusią medikų komandą, kuri tokius gležnus ir trapius vaikučius galėtų išslaugyti, bei anksti pastebėję gresiančias problemas joms užbėgti už akių.
Ar daugėja pasaulyje daugiavaisių nėštumų?
Čia turėtų būti aiški takoskyra, tarp natūraliai užsimezgusio nėštumo kaip šiuo atveju ir kai moteris pagimdo ketvertuką ar net penketuką po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Pirmuoju atveju skaičiai nesikeičia. Antruoju - taip, daugiavaisių nėštumų daugėja. Daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūros nėra įstatymiškai griežtai kontroliuojamos. Tarkim, Skandinavijoje ar Didžiojoje Britanijoje reglamentuota, kad į moters gimdą būtų įsodintas tik vienas embrionas. Kitose šalyse kaip ir pas mus taip nėra, todėl daugiavaisių nėštumų skaičius po pagalbinio apvaisinimo pasaulyje auga.
Istoriniai atvejai ir parama
Tauragėje gyvenanti šeima augina 15 ir 9 metų sūnus. Gausi šeima bent kol kas turės spaustis ankštame dviejų kambarių nuomojamame bute. Visų daiktų, reikalingų auginti tokiam gausiam naujagimių būriui, šeima dar neturi. „Labai padėjo organizacija „Ištiesk pagalbos ranką“, - dėkojo mama. Tarp dovanotų daiktų - ir keturios lovytės. Medikai pastebėjo, kad mažyliams sustiprėjus ir grįžus į namus, šeimos lauks ne tik finansiniai iššūkiai. „Jiems bus sunku prižiūrėti net keturis naujagimius. Dabar visi džiaugiamės šiuo stebuklu, tačiau tai neturėtų likti vienkartine visuomenės parodyta euforija“, - priminė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė. Ji paragino Tauragės bendruomenę, valdžią pasidalyti atsakomybę, padėti auginti mažyles, nepalikti tėvų vienų.
Tarp kitko Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas dėl vienkartinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo, kuriame numatyta, jog šeimai, kurioje gimė trynukai ar ketvertas, kiekvienam vaikučiui skiriama po 380 eurų vienkartinė pašalpa. Šeimos biudžetas iš Tauragės rajono savivaldybės sąskaitos turėtų pasipildyti 1311 eurų suma. Šeimai tikrai nebus lengva - ji gyvena nuomojamame būste ir viliasi Tauragės rajono valdžios pagalbos. Rajono valdžia pažadėjo skirti daugiavaikei šeimai finansinę paramą ir parūpinti erdvesnį būstą. Prieš dvejus metus Kauniečių šeimai susilaukus ketvertuko Kauno miesto savivaldybė skyrė daugiau nei 10 tūkst. litų išmoką šeimai.
Pasaulyje taip pat pasitaiko unikalių daugiavaisio nėštumo atvejų:
- Indija: Šiemet gegužę gimė pirmoji vien mergaičių penkeriukė Indijos Istorijoje.
- JAV: 2004 metais Kate Gosselin susilaukė šešetuko (tris berniukų ir tris mergaičių).
- Pietų Afrikos Respublika: 1974 metais gimęs „Rosenkowitz“ šešetukas yra pirmasis žinomas pasaulyje išgyvenęs kūdikystę.
"Tėvystės įkvėpimai": ką iš vaikų atima stereotipai?
Lietuvos istorijoje taip pat yra įsimintinų ketvertukų gimimų:
- 1932 m. liepos 6 d. Marija Jūraitienė Kaune susilaukė 2 berniukų ir 2 mergaičių.
- 1950 m. gimė keturi vaikai, deja, visi mirė.
- 1969 m. rugsėjo 14 d. Šilutės ligoninėje Albina Čeponienė pagimdė 3 berniukus ir 1 mergaitę. Iš jų gyvi liko du - Robertas ir Rasa.
- 1998 m. balandžio 30 d. Vilniaus moterų klinikoje gimė ketvertukas (2 berniukai, 2 mergaitės) - Diana, Dominyka, Laurynas, Mindaugas.
- 2001 m. kovo 6 d. Vilniaus moterų klinikoje gimė ketvertukas (3 berniukai, 1 mergaitė) - Evelina, Augustas, Danas, Robertas.
- 2011 m. rugsėjo 1 d. Čikagoje lietuvė Eglė Contreras su vyru susilaukė keturių vaikų (mergaitės ir trijų berniukų).
- 2013 m. vasario 22 d. Kauno klinikose gimė ketvertukas: trys berniukai ir mergaitė.
Šie atvejai parodo, kad nors ketvertukų gimimas yra retas ir kupinas iššūkių, tai taip pat ir didelis džiaugsmas bei stebuklas. Svarbu, kad visuomenė ir institucijos teiktų reikiamą paramą tokioms šeimoms.
