Menu Close

Naujienos

Pozityviosios Tėvystės Mokymų Programos: Įrankiai Šiuolaikiniams Tėvams

Pozityvi tėvystė derina šiltą, jautrią globą su nuosekliomis, aiškiomis ribomis, kad būtų kuriamas saugus prieraišumas ir savireguliacija. Ji pabrėžia jautrų įsiklausymą, nuspėjamas rutinas ir mokymą, o ne baudimą. Globėjai naudoja trumpą, kryptingą žaidimą ir PRIDE įgūdžius-pagyrimą, atspindėjimą, mėgdžiojimą, apibūdinimą ir džiaugsmą-kad stiprintų kalbą ir bendradarbiavimą. Taisyklių yra nedaug, jos formuluojamos teigiamai ir susiejamos su paprastomis priežastimis. Drausminimas orientuotas į natūralias pasekmes, ramią korekciją ir orumą.

Remdamiesi penkiais pagrindiniais principais, globėjai gali taikyti konkrečias sąveikos technikas, vadinamas PRIDE įgūdžiais, kad skatintų kalbą, socialinę kompetenciją ir bendradarbiavimą. Globėjai reaguoja į žaidimo signalus, imituodami veiksmus ir garsus, kad skatintų bendrą dėmesį ir abipusiškumą. Atspindėjimas plečia žodyną ir eilės laikymąsi pakartojant ir papildant žodžius. Aprašymas įvardija vykstantį elgesį, kad būtų išlaikytas dėmesys. Pagyrimo laikas yra svarbus: nedelsiant ir konkrečiai pagiriant sustiprinami pageidaujami veiksmai. Penki principai yra ryšys, vadovavimas, nuoseklumas, pagarba ir teigiamas pastiprinimas.

Yra keturi tipai: autoritetingas, autoritarinis, leidžiantis (nuolaidus) ir apleidžiantis. Tėvų vaidmuo vaikų gyvenime labai svarbus. Nors vaikų asmenybei ir elgesiui įtakos turi ir kiti asmenys, ne tik tėvai, tačiau tėvai yra tiesioginiai savo vaikų gyvenimo kūrėjai. Tyrimai rodo, kad tėvų vaidmuo vaiko socialiniam, psicholo­giniam ir kognityviniam vystymuisi yra ypač reikšmingas.

Kodėl Pozityvioji Tėvystė Yra Svarbi?

Pozityvi tėvystė - tai tinkama vaiko globa, išmintinga kontrolė ir veiksminga pagalba, kreipiant dė­mesį į fizinius, psichologinius, emocinius, intelektualinius, socialinius ir dvasinius vaiko poreikius. Nuolat besikeičiantis pasaulis, spartus gyvenimo tempas diktuoja naujus poreikius. Kas atrodė tinkama prieš penkiasdešimt, trisdešimt ar net dešimt metų, gali būti visai neveiks­minga šių dienų tėvams, auginantiems savo atžalas. Technologijos labai pakeitė šeimos kasdienį gyvenimą, kaip ir motinų aktyvus įsitraukimas į darbo rinką, emigracijos, globalizacijos procesai ir kt.

Negatyvi tėvystė yra tada, kai tėvai apleidžia vaikus, juos auklėja nenuosekliai, autoritariškai arba viską leisdami, nenustatydami jokių ribų ir taisyklių. Tokio auklėjimo pasekmės - menka vaikų savivertė, nepasitikėjimas savimi ir kitais, nemokėjimas mylėti, bendravimo sunkumai, polinkis į priklausomybes, socialiai nepriimtinas elgesys ir kt.

Uždraudus bet kokios formos smurtą prieš vaikus, didžiajai daliai tėvų iškilo problema, kaip auklėti atžalas vien pozityviais metodais. Lietuvos statistikos duomenimis apie pusė (52 proc.) smurtinių nusikaltimų įvyksta artimoje aplinkoje. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų - moterys, nukentėjusios nuo partnerių; kas 10-as nukentėjęs - vaikas. Kiek šeimose vyksta niekur neregistruotų psichologinės prievartos veiksmų - belieka tik spėlioti. Panašu, jog namai gali būti pati pavojingiausia vieta vaikui.

Pagal 2019 m. reprezentatyvų Lietuvos tyrimą, dalis visuomenės pritaria nežymiam smurtui prieš vaikus: 68 proc. toleruotų tėvų pliaukštelėjimą per vaiko rankas siekiant apsaugoti nuo pavojingo elgesio; 36 proc. - pliaukštelėjimą per vaiko rankas, baudžiant už blogą elgesį ar nepakankamas pastangas; 23 proc. besiožiuojančio vaiko pakėlimui ir pakratymui; 15 proc., kad mokytojas užsuktų ausį, jei vaikas neklauso.

Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad smurtą patyrę vaikai daug dažniau susiduria su psichinės sveikatos problemomis, raidos sutrikimais, patiria fizinių sužalojimų, jiems didesnė rizika sirgti priklausomybių ligomis, kurti smurtinius santykius suaugus.

Nors šiomis dienomis gyvename karantino sąlygomis ir tikimės, kad epidemiologinė situacija šalyje artimiausiu metu pagerės, deja, matome ir neigiamą užsidarymo efektą - padidėjusį pavojų tiems, kurių artimoje aplinkoje yra smurto. Tai, kaip yra suvokiami judėjimo apribojimai, nedarbas ir pajamų praradimai, trintis daug laiko visiems šeimos nariams praleidžiant namų erdvėje, uždarumas padidina smurtinio protrūkio tikimybę. Ypač šeimose, kuriose trūksta emocinės savireguliacijos bei vaikų auklėjimo be smurto įgūdžių.

Valstybės pasaulyje deda visas pastangas, siekdamos suvaldyti pandemiją. Lietuva taip pat. Grėsmė tikrai bus suvaldyta. Problemos šeimose liks. Nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit vaikus“, inicijavusi savo projektą „Pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimas regionuose“, siekia prisidėti prie šių problemų ilgalaikio sprendimo. Taip reikalinga tėvystės įgūdžių mokymų paslauga dažnai yra nepakankamai prieinama regionuose dėl paslaugos teikėjų trūkumo. Taigi pagrindinė projekto užduotis - suburti motyvuotus specialistus ir sukurti tinklą tėvystės mokymų vadovų, gebančių kokybiškai vesti tęstinius mokymus skirtingose savivaldybėse.

Tėvams, įtėviams ar globėjams dalyvavimas tokiose mokymuose būtų nemokamas.

Vaizdinė schema, iliustruojanti pozityvios tėvystės principus

Programos „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ pristatymas

Mokymų programa „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ sukurta „Save the Children“ tinklui 2007 m. Manitobos universitete, Kanadoje, kaip atsakas į Jungtinių Tautų „Pasaulinę smurto prieš vaikus ataskaitą“. Programa siekiama sumažinti smurtinių auklėjimo būdų, fizinių ar žeminančių bausmių naudojimą šeimose. Programa jau taikoma 34-iose pasaulio šalyse. Ypač svarbu paminėti, kad šios programos medžiaga bei pateikimo forma gali būti pritaikyta skirtingo raštingumo bei socialinių įgūdžių turintiems tėvams.

Mokymų programa remiasi ilgalaikiais moksliniais tyrimais apie vaikų vystymąsi, efektyvią tėvystę bei vaiko teisių principais. 9-iuose tęstiniuose užsiėmimuose tėvai skatinami suvokti ilgalaikes fizinių bausmių pasekmes vaikams bei pasitikėjimo, prieraišumo ir pagarbaus bendravimo naudą vaiko vystymuisi. Per interaktyvias veiklas, problemų sprendimo užduotis ir padrąsinimus tėvai patys patiria pagarba grįsto mokymosi efektyvumą. Įgytos žinios bei asmeninis patyrimas įgalina tėvus taikyti pozityvaus auklėjimo principus savo šeimose.

Sertifikuoti organizacijos „Gelbėkit vaikus“ programos specialistai per keletą metų sukaupė nemažą patirtį, suteikę mokymus 29 pozityvios tėvystės mokymų grupėms (bendra šių mokymų trukmė yra 540 val.) ir šia patirtimi dalinsis su naujai apmokomais tėvystės grupių vadovais.

Siekiant sudaryti sąlygas gauti tėvystės mokymų paslaugą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos, organizacija bendradarbiaus su 49 organizacijos „Gelbėkit vaikus“ kuruojamais vaikų dienos centrais visoje Lietuvoje. Suburtas kompetentingų specialistų tinklas įgalins tėvus taikyti nesmurtinio auklėjimo principus savo vaikams bei padės jiems lengviau spręsti tėvystės kelyje kylančius iššūkius.

Žemėlapis, rodantis vaikų dienos centrų, su kuriais bendradarbiauja „Gelbėkit vaikus“, pasiskirstymą Lietuvoje

„Gelbėkit vaikus“ Projektas: Pozityvios Tėvystės Įgūdžių Stiprinimas Regionuose

„Gelbėkit vaikus“ pradeda projektą „Pozityvios tėvystės įgūdžių stiprinimas regionuose“. Jo esmė - parengti pozityvios tėvystės programos vedančiuosius iš skirtingų Lietuvos regionų; sudaryti tėvams galimybę mokytis naujų nesmurtinio auklėjimo įgūdžių, taip užtikrinant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 str. įgyvendinimą - suteikti tėvams reikalingą paramą auklėjant vaikus. Tai nemenka užduotis, kuri tapo įmanoma, gavus finansavimą iš Aktyvių piliečių fondo (APF, www.apf.lt). Remiantis Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimu, bent 10 proc. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo lėšų skiriama pilietinei visuomenei stiprinti bei pažeidžiamoms grupėms įgalinti per Aktyvių piliečių fondą. Kartu su mūsų projektu startavo daug skirtingų sumanymų 15-oje Vidurio ir Pietryčių Europos bei Baltijos šalių.

Kviečiame psichologus ir socialinius darbuotojus, kurie dirba KOPA projekte ir nori vesti užsiėmimus tėvams pozityvios tėvystės temomis, į trijų dienų mokymus. Dalyviai įgys teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip įgyvendinti Efektyvios tėvystės įgūdžių programą, organizuoti ir vesti mokymus tėvams. Trukmė: trys dienos, viso 20 ak. val. (16 ak. val. „gyvai“ kontaktiniu būdu ir 4 ak. val. internetu). Mokymai vyks: rugpjūčio 13 d. 13.30 - 16.45 val. internetu ir rugpjūčio 20 - 21 d. Dalyvavimas nemokamas. Finansuojami mokymai, pietų, nakvynės ir kelionės išlaidos.

Kitų Pozityviosios Tėvystės Programų Lietuvoje Pavyzdžiai

Praktikoje egzistuoja nemažai tėvystės įgūdžių lavinimo programų, kurios remiasi skirtingais ugdymo modeliais, tikslais, trukme, filosofi­ja, pritaikymo galimybėmis. Lietuvoje yra kelios sertifikuotos tėvystės įgūdžių lavinimo programos: STEP pro­grama, „Sėkmingos tėvystės“ programa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta metodinė priemonė specialistams „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo metodinės rekomendacijos“ (2010) bei atskirų įstaigų ir organizacijų sukurti ir praktikoje taikomi modeliai.

Programa „Sėkminga tėvystė“ yra pagrįsta Olandijos programų „Opvoeden Zo“ (Nyderlandų Jeugd Institute (NJI) ir „3 x Groei“ (PI Research) pagrindu. Programos turinys parengtas remiantis tyrimais ir kolegų olandų praktine patirtimi, programa 2010 metais buvo adaptuota tėvystės gebėjimų mokymui Lietuvoje. Programoje yra orientuojamasi į bazinių žinių suteikimą, tačiau didžiausias fokusas skiriamas dalyvių praktinių gebėjimų lavinimui.

Programos teorinio pagrindo (socialinio išmokimo, prieraišumo ir kitos bazinės teorinės prieigos) pristatymas. Programos struktūra sudaryta remiantis įgūdžių lavinimo(si) etapais. Vaikų amžiaus tarpsnių pristatymas. Pozityvaus paskatimo svarba. Tėvystės stiliai, jų įtaka vaikų auklėjime. Darbo metodai dirbant individualiai ir vedant pozityvios tėvystės įgūdžius tėvų/globėjų grupėse. Socialinio darbo su grupe ypatumai. Grupės dinamika. Sudėtingi atvejai vedant tėvų grupę.

Lyginamoji lentelė: Tėvystės stiliai
Stiliaus pavadinimas Charakteristika Vaikų elgesys
Autoritetingas Šiltas, jautrus, nuoseklus, aiškios ribos, pagrįstas bendravimas Savireguliacija, savivertė, geras socialinis prisitaikymas
Autoritarinis Griežtos taisyklės, mažai šilumos, bausmės Paklusnumas, bet gali būti nerimo, žema savivertė
Leidžiantis (nuolaidus) Šiltas, bet be aiškių ribų, viskas leidžiama Impulsyvumas, sunkumai su savikontrole, savanaudiškumas
Apleidžiantis Abstrakcija, abejingumas, poreikių ignoravimas Emociniai, socialiniai ir elgesio sunkumai

Ar kada norėjote geriau pažinti savo vaiko mintis ir jausmus? Pagalvojate, jog būtų naudinga suprasti savo vaiko elgesį ir atsakyti į klausimą, kodėl jis elgiasi būtent taip, o ne kitaip? Ar Jums įdomu, kaip elgtis, kad Jūsų santykiai su vaiku būtų dar artimesni ir nuoširdesni? Prisijunkite prie mūsų! Mokymų metu numatyti 9 tėvų susitikimai, kurie vyks kartą per savaitę (iš viso 9 sav. iš eilės). Kokį auklėjimo stilių pasirinkti auginant vaikus? Kokie vaiko netinkamo elgesio pasąmoningi motyvai? Kaip padrąsinti savo vaiką elgtis tinkamai? Kaip skatinti vaiko bendradarbiavimą, jo savarankiškumą ir atsakomybę? Kas yra išmintingas drausminimas ir kuo jis skiriasi nuo bausmės?

Dalyviai, aktyviai dalyvaujantys grupinėse pozityvios tėvystės pratybose

tags: #pozityvioji #tevyste #mokymu #programa