Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali paveikti ir odą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių odos problemų nėštumo metu yra atopinis dermatitas, dar kitaip vadinamas egzema. Tai lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingas stiprus niežulys, paraudimas, bėrimai ir odos sausumas.
Nėštumo metu keičiasi odos struktūra: ji tampa sausesnė ir netgi sudirgusi, todėl ją niežti. Nėštumo metu keičiasi visas kūnas ir oda nėra išimtis. Spuogai, strijos... šiuo unikaliu gyvenimo laikotarpiu gali pasireikšti įvairių dermatologinių sutrikimų. Nėštumo metu vienas iš dažnai pasitaikančių simptomų yra niežėjimas (dar vadinamas pruritus gravidarum), atsirandantis dėl įvairių odos pokyčių:
- Hormonų pokyčiai turi įtakos viso organizmo, įskaitant odą, funkcionavimui.
- Odą tempiant (šis veiksnys gali turėti daugiau reikšmės per pirmąjį nėštumą, motinai priaugus daug svorio arba daugiavaisio nėštumo atveju) suaktyvinamos odos nervų galūnėlės ir sukeliamas niežėjimas.
- Dėl suintensyvėjusios prakaito liaukų veiklos padidėja prakaitavimas, kuris gali sukelti dirginimą.
- Kai kurios būsimos motinos serga nėščiųjų diabetu, dėl kurio pakitęs insulino kiekis gali sukelti sausumą.
Visi šie veiksniai gali lemti išsausėjimą ir pakitusį odos barjerą, todėl gali atsirasti niežėjimas. Kasydamiesi pabloginsite odos barjero būklę, todėl ji taps dar labiau jautresnė nepalankiam išoriniam poveikiui, kuris sudirgins odą ir sužadins norą dar labiau kasytis. Odą būtina drėkinti kasdien. Karštas vanduo gali nuraminti odą ir laikinai sustabdyti niežėjimą, tačiau iš tikrųjų jis nuplauna natūralius odos riebalus ir ją išsausina.
Specifinės nėščiųjų odos ligos
Specifinės nėščiųjų odos ligos yra įvairialypė uždegiminių ir niežtinčių dermatologinių susirgimų grupė. Nėštumo metu atsiradęs odos niežulys gali būti tiek specifinių odos ligų požymiu, tiek ir fiziologinis reiškinys ar kitų, su nėštumu nesusijusių odos ligų simptomu (pvz., alerginio kontaktinio dermatito, rožinės dedervinės ir pan.). Jeigu Jūs esate nėščia ir Jus pradėjo varginti odos niežulys, nedelsdama kreipkitės į gydytoją dermatologą.
Konsultacijos metu išsiaiškinami bendrieji ir specifiniai sveikatos klausimai, pvz., ar praeityje nebuvo atopinio dermatito epizodų, kelintas nėštumas ir gimdymas, ankstesnių nėštumų metu buvusios odos ligos. Odos biopsija ir histologinis ištyrimas atliekami esant neaiškiai diagnozei bei įtariant nėščiųjų pemfigoidą, pustulinę psoriazę nėštumo metu.
Nėščiųjų pemfigoidas
Anksčiau ši liga vadinosi nėščiųjų pūsleline. Tai reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Be to, šis susirgimas yra susijęs su didesne nepageidaujamų vaisiaus reiškinių rizika. Kraujyje atsiranda cirkuliuojantys autoantikūnai (imuninės sistemos pagamintos medžiagos, nukreiptos prieš paties organizmo baltymines struktūras), nukreipti prieš odos pamatinės membranos (ši membrana skiria epidermį nuo tikrosios odos, dermos) tam tikrą struktūrinį komponentą.
Kaip jau minėta, šia liga susergama antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Kartais, prieš išryškėjant pirmiesiems bėrimams, prasideda intensyvus niežulys. Iš pradžių bėrimai atsiranda liemens srityje, aplink bambą ir primena dilgėlinę. Kartais gali atsirasti pūslelių. Gali išberti delnus ir padus, tačiau veidas ir gleivinės lieka sveikos. Bėrimai greitai plinta, formuojasi pūslės. Kai kuriais atvejais pasveikstama dar iki gimdymo likus kelioms savaitėms, o kada bėrimai gali paūmėti ir pogimdyviniu periodu.
Liga diagnozuojama remiantis gydytojo apžiūros duomenimis, tipiniais bėrimais, specifiniais kraujo tyrimais bei atlikus odos biopsiją ir histologinį tyrimą su tiesiogine imunofluorescencija. Pagrindiniai gydymo tikslai - sumažinti pūslių formavimąsi, skatinti pūslių ir atsiradusių erozijų gijimą, mažinti niežulį. Esant lokalizuotai ligai, skiriami kortikosteroidų kremai ar tepalai. Jeigu tai nepadeda, taikomas gydymas geriamaisiais kortikosteroidais, kol būklė stabilizuojasi. Vaisiaus prognozė dažniausiai būna gera, nepaisant padidėjusios priešlaikinio gimdymo rizikos. Persileidimo tikimybė dėl šios ligos nepadidėja.
Polimorfinis nėščiųjų bėrimas
Tai savaime praeinanti uždegiminė liga, pasireiškianti pirmojo nėštumo metu, dažniau paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar tuoj pat po gimdymo. Tai ganėtinai dažnas odos susirgimas nėštumo metu. Ligos priežastys nėra aiškios. Kaip jau minėta, polimorfinis nėščiųjų bėrimas paprastai pasireiškia pirmojo nėštumo pabaigoje, tačiau gali išryškėti ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu. Strijų srityje atsiranda itin niežtinčios raudonos papulės. Pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnes, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje. Taip susiformuoja didelės dilgėlinę primenančios plokštelės. Kaip taisyklė, veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti.
Diagnozė nustatoma remiantis ligos klinikiniais požymiais. Gydymui skiriami kortikosteroidų tepalai 1-2 kartus per dieną, kol savijauta pagerėja. Sunkiais atvejais taikomas gydymas trumpu sisteminių kortikosteroidų kursu.
Atopinis nėščiųjų bėrimas
Tai į egzemą panašus niežtintis bėrimas, būdingiausias nėščiosioms, praeityje sirgusioms atopiniu dermatitu. Susergama ankstyvuoju nėštumo periodu, 75% atvejų - pirmo ar antro trimestro metu. Tai pati dažniausia nėščiųjų odos liga - net 50% specifinių nėščiųjų odos ligų atvejų sudaro būtent atopinis nėščiųjų bėrimas. Ši liga glaudžiai susijusi su kitomis pacientės alerginėmis ligomis, pvz., alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu. Liga pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Po ilgo ramybės periodo, pacientei atsinaujina atopinis dermatitas (apie 20% atvejų).
Egzema - dažniausias ligos variantas. Būdingi išplitusi egzema, ypač veido, kaklo srityje, ant galūnių lenkiamųjų paviršių. Vizualinė ligos išraiška labai primena atopinį dermatitą. Visgi išberti gali bet kurią kūno vietą. Beria dėmelėmis ar papulėmis, gali būti nukasymų.
Nėščiųjų niežulys. Kiek retesnė ligos forma, kuriai būdinga paraudę ir nukasyti mazgeliai ar papulės, išsidėstę liemens srityje, ant galūnių tiesiamųjų paviršių.
Niežtintis nėščiųjų folikulitas. Tai rečiausia atopinio nėščiųjų bėrimo forma. Būdingas bėrimas papulėmis ir pūlinukais, iš pradžių pilvo srityje, tačiau bėrimas gali išplisti į galūnes ar po visą kūną. Liga diagnozuojama gydytojo apžiūros metu, remiantis būdingais požymiais. Odos biopsija nėra vertinga, kadangi susirgimas neturi specifinių histologinių požymių. Kraujo tyrimai taip pat dažniausiai neskiriami. Gydymui rekomenduojamas tinkamas odos drėkinimas, dažnas drėkinančių kremų naudojimas. Taip pat skiriami kortikosteroidų tepalai.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė
Tai liga, kuriai būdingas niežulys ir kraujo tyrime padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija. Susirgimas pasireiškia antrame arba trečiame nėštumo trimestre, ir greitai praeina po gimdymo. Tai vienintelė nėščiųjų dermatozė, kuriai nebūdingi odos pakitimai. Paplitimas siekia apie 28% pasauliniu mastu. Ligos priežastys nėra žinomos. Ši būklė pasireiškia įvairaus intensyvumo niežuliu - nuo silpno iki nepakeliamo. Niežulys apima visą kūną, bet dažniausiai niežėti pradeda delnus ir padus, o tik po to išplinta. Labiausiai niežti naktį. Apžiūrint odą, matomos nukasymo žymės, dėl nuolatinio kasymosi atsiradę mazgeliai.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė kelia grėsmę vaisiui. Tulžies rūgštys iš motinos kraujo pereina per placentą ir kaupiasi vaisiaus audiniuose. Tai gresia priešlaikiniu gimdymu, naujagimių kvėpavimo distreso sindromu ir kitomis patologijomis. Dėl to liga turi būti pradėta gydyti nedelsiant. Gydoma ursodeoksicholinės rūgšties preparatais. Ši medžiaga efektyviai sumažina niežulį bei tulžies rūgščių koncentraciją kraujyje, be to, neturi nepageidaujamo poveikio vaisiui. Gydymo efektas išryškėja per 2-4 savaites.
Pustulinė nėščiųjų psoriazė
Itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiajame trimestre. Būdingas simetrinis (t. y., abiejų kūno pusių) bėrimas paraudusiomis plokštelėmis, kurių periferijoje yra pūlinukų. Plokštelės susilieja tarpusavyje, o centre atsiranda erozijų, šašų. Pūlinukai būna sterilūs- mikrobiologiniame pasėlyje bakterijos neišauga. Bėrimas prasideda galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose ir plinta link centro. Dažniausiai išberia liemens sritį ir galūnes, o veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Gali atsirasti ir nagų pokyčių - duobutės, onicholizė. Šiam susirgimui niežulys nebūdingas, tačiau gali varginti sisteminiai simptomai - bendras silpnumas, karščiavimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas. Kraujo tyrimuose nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai, sumažėjęs kalcio kiekis. Liga diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kadangi pustulinė nėščiųjų psoriazė gali lemti priešlaikinį gimdymą, būtina šią ligą kuo greičiau gydyti. Pacientė nukreipiama gydytojo akušerio - ginekologo konsultacijai, kad būtų įvertintas vaisiaus būklė. Koreguojamas skysčių ir elektrolitų balansas. Kai kuriais atvejais, norint greičiau palengvinti simptomus ir išvengti pavojaus vaikui, skatinamas gimdymas. Gydymui skiriami sisteminiai kortikosteroidai, dažniausiai prireikia didelių dozių. Nesant pageidaujamo efekto, skiriamos mažos imunosupresantų, pvz., ciklosporino, dozės.

Atopinis dermatitas nėštumo metu: ką daryti?
Jei sergate atopiniu dermatitu ir laukiatės kūdikio, svarbu tinkamai prižiūrėti odą ir, esant reikalui, kreiptis į gydytoją.
Hormoniniai tepalai nėštumo metu
Dauguma moterų, susiduriančių su atopiniu dermatitu nėštumo metu, nerimauja dėl hormoninių tepalų vartojimo. Nors steroidiniai tepalai gali būti veiksmingi, tačiau jų vartojimas nėštumo metu turėtų būti labai atsargus ir tik gydytojo paskyrimu. Kai kurios moterys pastebi, kad hormoninių tepalų poveikis yra laikinas, ir liga atsinaujina.
Klausimas. Sergu dishidrotine egzema. Prieš nėštumą lankiausi pas odos gydytoją, paskyrė tepti pažeistas vietas synaflan tepalu. Jam sakiau, kad ruošiuosi pastoti, ir klausiau, ar galėsiu vartoti tą tepalą nėštumo metu. Jis sakė, kad galėsiu, nes tai silpnas tepalas. Juo tepdavau, kai būklė paūmėdavo. Pirmą nėštumo trimestrą beveik netepiau, vėliau 1-2 kartus savaitėje. Nesidomėjau šiuo vaistu, pasitikėjau gydytoju. Dabar laukiuosi 24 savaites, pradėjau skaitinėti apie šį vaistą ir supratau, kad negalima jo vartoti nėštumo metu. Neberandu sau vietos, be galo nervinuosi, ar nepakenkiau savo mažyliui. Ar galėjo pakenkti šis vaistas? Nėštumo metu nereikėtų skirti gliukokortikoidinių tepalų, kokio jie stiprumo bebūtų, ypač pirmą trimestrą. Synaflan tikrai nėra silpniausias tepalas, atvirkščiai, jis pasižymi gana didele skvarba į paodį.
Alternatyvūs gydymo metodai ir odos priežiūra
Svarbiausia kuo daugiau odą drėkinti. Man ji nėštumo metu buvo ypatingai sausa. Šiaip rekomenduoju įsigyti atopinei odai pritaikytus kremus ir prausiklius. Galite bandyti Topi Cream arba Bioderma. Taip pat nusipirkite emolientą. Aš tiek vaikui tiek sau naudojau Epaderm. Jį parduoda 0.5 litro arba mažesnėje pakuotėje. Jį galima dėti į vandenį, kai maudotės. Taip pat tepti odą kelis kartus dienoj. Tiek man, tiek vaikui jis labai padėjo, kai oda buvo labai išsausėjusi ir vietomis šerpetojo. Man realiai dermatitas gerokai sumenko, kai susitvarkė hormonai, bet vis dar naudoju drėkinantį prausiklį, taip pat stipriai drėkinančius serumus, kaukes ir kremą. Šiuo metu veidas švarut švarutėlis. Tikrai rekomenduoju prausiklį ir Epaderm kremą. Pamatysite, kad daro stebuklus, o kaina juokinga, palyginus su kitomis priemonėmis. Viską, ką čia išvardinau, galima naudoti ir kūdikiams.
Taip pat svarbu vengti organizmo perkaitimo, nes prakaitas dažnai yra paūmėjimo priežastimi. Todėl rūbai turi būti labai kruopščiai parinkti prie aplinkos temperatūros. Būtina atkreipti dėmesį į medžiagą, iš kurios jie yra pagaminti: geriausia yra medvilnė. Vilna ir sintetiniai audiniai gali sukelti odos būklės pablogėjimą. Drabužius būtina skalbti temperatūroje nežemesnėje negu 60ºC švelniais detergentais.

Viena iš dažniausių priežasčių, sukelianti atopinį dermatitą, yra alergenai. Dažnai tai būna namų dulkių erkės. Vaikų, maitinamų krūtimi, atveju alergiją gali sukelti motinos valgomas maistas. Alergijos atsiradimas negali būti maitinimo krūtimi nustojimo priežastis. Jei tai tik įmanoma, kūdikiai turi būti maitinami šiuo būdu. Maitinančios mamos turi laikytis tinkamos dietos, o jei kažkas artimiausioje šeimoje serga atopiniu dermatitu, motina jau nėštumo metu turi laikytis tinkamos dietos. Gydytojas individualiai kiekvienam vaikui, nėščiajai arba maitinančiai motinai nustato dietą. Nauji maisto produktai turi būti įvedami į vaiko dietą po vieną kas maždaug 10 dienų. Iš pradžių tai turi būti labai mažos dozės, vėliau jos gali būti didinamos.
Why Menopause Is When Your Stored Trauma Finally Surfaces
Jeigu sergate atopiniu dermatitu, svarbu reguliariai drėkinti odą. Naudokite odos nedirginančias priemones, ne per karštame vandenyje ir ne ilgiau kaip 5 minutes. Reikia atkreipti dėmesį ne tik į kūdikio odos priežiūros gaminius, bet ir rinktis jautriai odai skirtas jo rūbų skalbimo priemones. Dermatito simptomus malšina ir saugo nuo bėrimų atsiradimo drėkinamieji kremai - emolientai, o jeigu jie nepadeda, reikia kreiptis į gydytojus. Gydytojai alergologai atlieka alerginius tyrimus ir nustato, kam vaikas yra alergiškas. Juos reikėtų kas pusę metų pakartoti. Lietuvoje dažniausiai kūdikiams alerginį atopinį dermatitą išprovokuoja karvės pienas, kiaušiniai ir kviečiai. Svarbu nepamiršti, kad numaudžius mažylį emolientais jį reikėtų ištepti nedelsiant - per tris minutes, kol oda dar yra drėgna.
Pasirinkus tinkamą priežiūrą ir gydymą, atopinis dermatitas nėštumo metu gali būti sėkmingai kontroliuojamas, užtikrinant komfortą tiek motinai, tiek būsimam kūdikiui.
tags: #atopinis #dermatitas #ir #nestumas

