Sveika mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko sveikatą, augimą ir vystymąsi. Subalansuotas maistas suteikia vaikui energijos, reikalingos aktyviam gyvenimui, stiprina imuninę sistemą, padeda smegenims tinkamai funkcionuoti ir užtikrina sveiką kūno svorį. Vaikai nuolat auga ir vystosi, todėl jiems reikia daug energijos. Sveikas maistas suteikia šios energijos ir padeda palaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Subalansuota mityba stiprina vaiko imuninę sistemą, padėdama jam apsisaugoti nuo ligų. Maistingos medžiagos, gaunamos su maistu, yra būtinos smegenų vystymui ir tinkamam funkcionavimui.

Pastaruoju metu vaikai, nesuvokdami mitybos pasekmių sveikatai, dažnai renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius užkandžius, saldumynus ar saldintus gėrimus. Todėl sveikos mitybos įpročių juos būtina mokyti ne tik mokykloje, bet ir šeimoje. Labai svarbu vaikus įtraukti į maisto ruošimo procesą, kalbėtis ir diskutuoti apie mitybą.

Šiuolaikinėje aplinkoje, pripildytoje greito maisto pagundų ir prieštaringos informacijos, tėvams tampa vis sudėtingiau užtikrinti visavertę mažųjų mitybą. Sveikos vaikų mitybos pagrindas - įvairove, reguliarumu, pusiausvyra ir natūraliais produktais paremtas maitinimasis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Lietuvos sveikatos ministerijos rekomendacijos pabrėžia šių principų svarbą formuojant teisingus vaikų mitybos įpročius.

Svarbiausi sveikos vaikų mitybos principai:

• Valgyti įvairius maisto produktus: Kasdien žmogaus organizmas turi gauti apie 40 įvairių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Tačiau nėra nei vieno maisto produkto, kuriame galime rasti juos visus. Kad gautume visų organizmui reikalingų maisto medžiagų, būtina valgyti maistingą ir įvairų maistą. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį angliavandenių, baltymų, riebalų ir vitaminų bei mineralinių medžiagų. Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
• Reguliarus maitinimasis ir pusryčiai: Rekomenduojama dieną pradėti pusryčiais. Geriausiai tiks daug angliavandenių ir baltymų turintys produktai: košės, varškė, jogurtas, vaisiai, kiaušiniai. Valgyti reikia tris ar keturis kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius (ar pavakarius), pietus, vakarienę. Optimalus tarpas tarp valgymų - 5-6 valandos. Vakarieniauti likus maždaug dviem valandoms iki nakties miego. Nereguliarus valgymas 1-2 kartus dienoje kenkia sveikatai (gali atsirasti virškinimo sutrikimų). Vaikai turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną mažomis porcijomis. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc.
• Grūdiniai produktai - mitybos pagrindas: Daugiau nei pusę paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant grūdinius produktus. Šiuose produktuose yra ne tik angliavandenių, bet ir baltymų, maistinių skaidulų, vitaminų (vit. C, B6, folio rūgštis) ir mineralinių medžiagų (K, Ca, Mg). Rekomenduojama dažniau valgyti visų grūdo dalių produktų - tai duonos produktai ir makaronai gaminami iš miltų, kurių sėlenos ir gemalas, o kartu su jais - ir naudingos maistinės skaidulos - yra nepašalinti. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.
• Daugiau daržovių ir vaisių: Patariama valgyti įvairių daržovių ir vaisių bent 5 kartus per dieną (kartu su pagrindiniais valgymais arba užkandžiaujant). Galima rinktis šviežias ar šaldytas skirtingų spalvų daržoves: raudonas, oranžines ar tamsiai žalias. Rekomenduojama valgyti sezoninius vaisius, uogas ir daržoves, kai jie pigiausi, o skonis - pats geriausias. Per dieną reikia suvalgyti per 400 g vaisių ir daržovių (neskaitant bulvių). Daržovės ir vaisiai - vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Juose yra daug maistinių skaidulų ir mažai riebalų. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.
• Pirmenybė augaliniams riebalams: Riebalai - svarbus energijos šaltinis, tačiau jie turi gerokai didesnę energinę vertę nei baltymai ar angliavandeniai. Valgant riebų maistą yra didesnė persivalgymo tikimybė. Dažnai riebalų, ypač gyvūninės kilmės, suvartojame per daug. Rekomenduojama mažiau vartoti maisto, kuriame daug sočiųjų ir trans riebalų rūgščių: sviesto, riebios mėsos, tortų, pyragaičių, sausainių, greito maisto. Geriau valgyti maistą, kuriame gausu nesočiųjų riebalų rūgščių: žuvį, riešutus, avokadus, aliejų. Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
• Liesi pieno produktai - pagrindinis kalcio šaltinis: Pieno produktai - pienas, jogurtas, varškė, sūris, kefyras, pasukos - turi daug baltymų ir kalcio. Pasirinkus be riebalų ar mažai riebalų turinčius pieno produktus sumažinamas kalorijų ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, o naudingų medžiagų gaunama tiek pat. Vyresniems vaikams, paaugliams bei suaugusiems rekomenduojama vartoti 2 stiklines pieno, kefyro ar pasukų arba iki 100 g varškės per dieną. Kalcis yra dar viena itin svarbi maistinė medžiaga augančiam organizmui. Jo šaltiniai: pienas ir pieno produktai, lapinės daržovės, migdolai, sezamo sėklos.
• Tinkamai pasirinkti užkandžius: Užkandžiai padeda numalšinti alkį, tačiau jie neturėtų būti vartojami vietoj valgio. Saldainiuose, pyragaičiuose ir kituose saldumynuose yra daug cukraus, bulvių traškučiuose - riebalų ir druskos. Daug cukraus yra kepiniuose ir gaiviuose gėrimuose. Stiklinėje cukrumi saldinto gėrimo yra šaukštas cukraus, o tai - 100 kcal! Rekomenduojama rinktis naudingesnius maisto produktus: vaisius, riešutus ar sumuštinį su grūdėta duona ir žuvim, liesa mėsa ar mažiau riebiu sūriu. Užkandžiai yra puiki galimybė papildyti vaiko mitybą vertingomis maistinėmis medžiagomis.
• Mažiau druskos: Kasdien rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 5 g druskos (2 g natrio). Tai mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis! Daugelis mūsų galvoja, kad nevartoja daug druskos, jeigu papildomai nededa jos į maistą. Neužmirškime, kad daug druskos gauname valgydami jau pagamintą maistą: sūrį, dešrą, konservus, duoną ir net bulvių traškučius ar javainius. Todėl papildomai dėti druskos į namie ruošiamus maisto produktus reikėtų itin saikingai. Rečiau ir mažesniais kiekiais turėtumėme valgyti perdirbtus maisto produktus, kuriuose yra daug druskos: picą, konservus, rūkytą ar vytintą dešrą, koldūnus ir greitai paruošiamas sriubas. Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.
• Tinkamas skysčių vartojimas: Vandens kasdien reikia išgerti 6-8 stiklines (1,5-2 litrus). Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, padeda maistinėms medžiagoms keliauti į organus ir audinius. Vanduo taip pat perneša deguonį į ląsteles, pašalina nereikalingas medžiagas. Patariama gerti daugiau vandens kai karšta ar sportuojama ir vengti energinių gėrimų, nes juose yra kofeino ir kitų stimuliuojantį poveikį turinčių medžiagų. Perdozavus energinių gėrimų gali atsirasti susijaudinimas, drebulys, padažnėti kvėpavimas, sutrikti širdies ritmas. Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
• Maisto sauga ir alergijos: Užtikrinant sveiką vaikų mitybą, būtina atkreipti dėmesį į maisto saugą ir galimas alergijas. Maisto alergijos ir netoleravimas tampa vis dažnesniu reiškiniu tarp vaikų. Jei jūsų vaikui reikalinga speciali dieta dėl alergijų ar kitų priežasčių, papildyti mitybą gali padėti specialiai pritaikyti maisto papildai. Nepaisant to, kokia speciali dieta reikalinga jūsų vaikui, svarbu užtikrinti, kad jis gautų visas būtinas maistines medžiagas augimui ir vystymuisi.

Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės.

Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal.

Vaikams labai svarbi spalvinga ir įvairi mityba.

Omega-3 riebalų rūgštys atlieka ypatingą vaidmenį vaikų smegenų vystymesi ir pažintinių funkcijų formavimesi. Moksliniai tyrimai rodo, kad pakankamas Omega-3 kiekis gali pagerinti vaikų mokymosi gebėjimus, atmintį ir koncentraciją. Jei vaikas nevalgo pakankamai žuvies ar kitų Omega-3 šaltinių, verta apsvarstyti maisto papildų galimybę. Vitaminas D taip pat nepaprastai svarbus vaikams - jis būtinas kalcio įsisavinimui ir stiprių kaulų formavimui. Lietuvos klimato sąlygomis, kur saulės šviesos trūksta didžiąją metų dalį, daugeliui vaikų reikalingi vitamino D papildai, ypač žiemos mėnesiais. Geležis ypač svarbi vaiko organizmui - ji padeda išvengti anemijos, užtikrina normalų augimą ir pažintinį vystymąsi. Geri geležies šaltiniai yra pilno grūdo produktai, mėsa ir riešutai. Kad organizmas geriau įsisavintų geležį, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C, kurio gausu vaisiuose ir žaliose lapinėse daržovėse. Yra įvairių B grupės vitaminų, kurie visi prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos. Daugiausia jų randama gyvūninės kilmės maisto produktuose, pavyzdžiui, mėsoje, piene ir kiaušiniuose. Magnis yra mineralas, kuris taip pat prisideda prie normalios nervų sistemos veiklos. Mineralas cinkas ne tik prisideda prie normalios pažinimo funkcijos, bet ir palaiko vaikų imuninę sistemą bei apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso.

Mūsų smegenų ląsteles sudaro apie 60 % riebalų, iš kurių maždaug pusę sudaro omega-3 riebalų rūgštys. Dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai susikaupti, impulsyvumas ir padidėjęs aktyvumas. ADHD yra neatsiejamas nuo sutrikusio gebėjimo mokytis. Sergantiems vaikams taip pat sunku funkcionuoti kasdieniame gyvenime ir bendrauti su bendraamžiais. Tyrimai rodo, kad ADHD simptomus gali padėti sušvelninti mitybos pokyčiai. Kadangi Omega-3 riebalų rūgštys atlieka svarbų vaidmenį mūsų smegenų veikloje, manoma, kad jos gali būti naudingos sergant ADHD. Omega-3 riebalų rūgštys EPR (eikozapentaeno rūgštis) ir DHR dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose. Konkretūs jų veikimo mechanizmai vis dar tiriami, tačiau atrodo, kad jos dalyvauja neurotransmisijos, t. y. signalų perdavimo smegenyse, reguliavime. Dėl antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio šios riebalų rūgštys taip pat turi apsauginį poveikį mūsų nervų ląstelėms. Organizmas negali pats pasigaminti šių būtinų Omega-3 riebalų rūgščių, todėl turime jų gauti su maistu. Omega-3 riebalų rūgščių yra kai kuriuose augaliniuose aliejuose (pvz., linų sėmenų, rapsų ir šalavijų aliejuje), taip pat jūros produktuose (žuvyse, dumbliuose, vėžiagyviuose). Skiriamos skirtingos Omega-3 riebalų rūgščių rūšys. Teigiamas poveikis visų pirma užfiksuotas ilgos grandinės jūrinėms Omega-3 riebalų rūgštims EPR ir DHR, kurių yra tik žuvyse, žuvų taukuose, dumbliuose ir dumblių aliejuje. Priklausomai nuo rūšies, žuvyse yra skirtingas kiekis Omega-3 riebalų rūgščių. Menkės, kurios dažnai naudojamos vaikų mėgstamuose žuvies piršteliuose, turi tik nedidelį kiekį omega-3, o tai reiškia, kad kasdien reikėtų valgyti didelį kiekį šios žuvies norint patenkinti reikiamą normą. Todėl šiais laikais vaikams sunku patenkinti omega-3 poreikius vien per mitybą. Laikantis vien augalinės mitybos vaikams, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kai kuriems svarbiausiems maistiniams elementams: geležiai, cinkui, jodui, kalciui, baltymams bei vitaminams D ir B12. Omega-3 riebalų rūgštys (EPA ir DHA) taip pat yra kritiniai maistiniai elementai, nes nevartojama žuvies. Augaliniai Omega-3 produktai iš jūros mikrodumblių yra ypač tinkami veganams. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti omega-3 riebalų rūgščiai DHA, nes ji palaiko normalią ir sveiką smegenų funkciją.

Kaip skatinti sveiką mitybą nuo mažens?

Sveikos mitybos įpročiai formuojasi dar vaikystėje ir gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tėvai ir globėjai vaidina svarbų vaidmenį ugdant vaikų požiūrį į maistą, todėl svarbu pradėti kuo anksčiau.

1. Būkite pavyzdžiu savo vaikams: Vaikai mokosi stebėdami tėvus. Jei jie matys, kad valgote sveikai, tikėtina, kad seks jūsų pavyzdžiu. Valgykite kartu su vaikais, rinkitės daugiau daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų, venkite perteklinių užkandžių ir saldumynų.
2. Įtraukite vaikus į maisto gamybą: Vaikai, kurie dalyvauja ruošiant maistą, dažniau nori paragauti sveikų patiekalų. Leiskite vaikams rinktis produktus parduotuvėje, duokite paprastų užduočių: maišyti, plauti vaisius, dėti prieskonius. Paaiškinkite, kodėl tam tikri produktai yra naudingi.
3. Kurkite spalvingus ir žaismingus patiekalus: Vaikai mėgsta spalvas ir įdomias formas, todėl sveiką maistą galite paversti smagiu žaidimu. Padarykite „vaivorykštės“ lėkštę su skirtingų spalvų daržovėmis, iš vaisių suformuokite gyvūnėlius ar veidukus, įtraukite linksmus pavadinimus: „superherojaus morkos“ arba „stebuklingi brokoliai“.
4. Skatinkite įvairiapusiškumą: Svarbu, kad vaikas paragautų įvairių produktų ir skonių. Įtraukite po naują daržovę ar vaisių kas savaitę, leiskite vaikui atrasti savo mėgstamiausius skonius. Nedrauskite eksperimentuoti - derinkite skirtingus skonius ir tekstūras.
5. Ribokite perdirbtų produktų ir cukraus vartojimą: Perdirbti produktai ir cukrus gali sukelti priklausomybę ir neigiamai paveikti vaiko sveikatą. Venkite saldintų gėrimų - vietoje jų rinkitės vandenį ar nesaldintą arbatą. Pasirinkite sveikus užkandžius: riešutus, vaisius, natūralius jogurtus. Vietoje parduotuvinių saldumynų, gaminkite naminius desertus su vaisiais.
6. Sukurkite valgymo rutiną: Reguliarus valgymo grafikas padeda išlaikyti sveikus įpročius. Valgykite tuo pačiu metu kiekvieną dieną, venkite užkandžiavimo tarp pagrindinių valgymų. Skatinkite šeimos pietus ir vakarienes.
7. Mokykite apie maisto naudą: Vaikai lengviau priima sveikos mitybos taisykles, kai supranta, kodėl jos svarbios. Pavyzdžiui: „Morkos padeda geriau matyti.“ „Obuoliai suteikia energijos žaisti.“ „Brokoliai padeda augti stipriems.“
8. Venkite prievartos dėl maisto: Priverstinai siūlant valgyti tam tikrus produktus, vaikas gali juos pradėti sieti su neigiamomis emocijomis. Niekada neversti suvalgyti visos lėkštės. Siūlyti paragauti, bet nebausti, jei vaikas atsisako. Kurti pozityvų požiūrį į valgymą.
9. Paverskite sveiką mitybą žaidimu: Žaidimai padeda vaikams įsitraukti ir mokytis linksmai. Pavyzdžiui: Spalvų iššūkis: valgyti kuo daugiau skirtingų spalvų vaisių ir daržovių per savaitę. Sveiko maisto detektyvas: leisti vaikui atpažinti produktus pagal formą ir kvapą.
10. Būkite kantrūs ir nuoseklūs: Vaikų mitybos įpročių formavimas reikalauja laiko. Tėvams rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką vaikas valgo, bet ir kaip formuojamas jo požiūris į maistą. Malonūs bendri šeimos valgymai, vaiko įtraukimas į maisto gaminimo procesą ir teigiamas tėvų pavyzdys yra ne mažiau svarbūs nei pats maisto turinys. Jei vaikas nuolat atsisako valgyti įvairų maistą ar demonstruoja kitokį nerimą keliantį elgesį, susijusį su mityba, verta pasikonsultuoti su vaikų psichologu ar mitybos specialistu.

Sveika vaikų mityba - tai investicija į jų ateitį, kuri padeda užtikrinti optimalų fizinį ir protinį vystymąsi bei formuoti sveikus įpročius visam gyvenimui.

tags: #apie #sveika #maista #vaikams

• Kaip prižiūrėti pirmuosius dantukus
• Trakų ligoninės akušerijos skyriaus pacientų atsiliepimai
• naujienos apie "Tavo darželis" ikimokyklinį ugdymą
• Vasaros kūdikio komforto kėdutės privalumai
• Tinkamiausias amžius pirmajam vaikui