Neretai po skyrybų bylų kyla problemos, keliančios tolesnę nesantaiką tarp buvusių sutuoktinių, susijusios su nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimu ir bendravimo su vaiku tvarka. Atrodytų, kad teismui išsprendus vaiko išlaikymo, jo gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo klausimus, bet kokie ginčai turėtų būti eliminuoti, tačiau ar iš tiesų yra taip?
Tėvų teisės ir pareigos po skyrybų
Civilinio kodekso (CK) 3.156 ir 3.159 straipsniuose įtvirtinta principinė nuostata, numatanti, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios. Už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (pvz., nustatytas minimalus bendravimas su vaiku, vaikai ir tėvai atskirti, apribota tėvų valdžia).
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir pakeitimas
Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų - teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.
Bendrąja prasme, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas spręstinas, jei pasikeičia esminės aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Teismų praktikoje nėra konkrečiai apibrėžiama, koks tas aplinkybių pasikeitimas yra esminis. Taip pat žinotina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginčą sprendžia teismas.
Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.
Vaiko išvežimas į užsienį: nuolatinis ir laikinas
Nuolatinis išvykimas į užsienį:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos nustato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Ši nuostata reiškia, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo.
Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus, ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.
Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo.
Laikinas išvykimas į užsienį (atostogos):
Paprastai abu tėvai teise laisvai vykti į užsienį su vaikais turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus).
Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais.
Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tai yra pateisinamas nukrypimas nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstas bendravimo teisių suvaržymas, susijęs su asmens judėjimo laisvės ribojimais.
1980 m. Hagos konvencija ir tarptautinis vaikų grobimas
Sprendimas išvykti gyventi su vaiku į kitą šalį gali išprovokuoti išsiskyrusių tėvų ginčus ne tik dėl to, su kuo, bet ir kur turi gyventi vaikas. Būtent todėl, kad vienas iš tėvų, nusprendęs pakeisti savo gyvenamosios vietos valstybę, kartu pasiima ir vaiką (-us), taip apribodamas kito tėvo (motinos) galimybes palaikyti pastovų ryšį su vaiku bei pažeisdamas vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir būti jų auklėjamam, ir lėmė 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija) priėmimą.
Lietuvoje tarptautinio vaikų gobimo bylos nagrinėjamos vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentu „Briuselis IIa“ (Reglamentas) ir 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (Hagos konvencija). Reglamentas „Briuselis II b“ (oficialiai Briuselis IIa) papildo ir sustiprina Hagos konvencijos nuostatas būtent Europos Sąjungos valstybėse narėse. Prisijungdama prie konvencijos Lietuva kartu su kitomis valstybėmis sukūrė mechanizmą, skirtą kovoti su tarpvalstybiniu vaikų grobimu.
Neteisėtas vaiko išvežimas (tarptautinis vaikų grobimas) yra apibrėžiamas kaip vaiko perkėlimas arba negrąžinimas į nuolatinę jo gyvenamąją vietą be kito tėvo (motinos) arba globėjo sutikimo, jeigu tai pažeidžia globos teises, kurios yra pripažintos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisėje.
Tiek Reglamente (11 straipsnio 1 dalis), tiek Hagos konvencijoje (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis) nustatyta bendroji taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios jis neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Šios taisyklės išimtys, o kartu ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, yra įtvirtinti Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose.
Hagos konvencijos išimtys:
- Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos: Jei procesas dėl vaiko grąžinimo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo neteisėto išvežimo ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos.
- Vaiko prieštaravimas: Vaiko nuomonė turi būti vertinama atsižvelgiant į jo amžių, brandumą ir galimą tėvų įtaką.
- Didelė rizika vaikui: Jei yra rizika, kad vaikui grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba jis pakliūtų į kitą netoleruotiną situaciją.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba - kuo vaikas vyresnis ir brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui.
Teismų praktika ir rekomendacijos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo prie pakankamai aiškių ir nedviprasmiškų išvadų, palengvinsiančių ginčų dėl vaikų sprendimą keičiantis vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai ar vaikui su vienu iš tėvų vykstant atostogų į užsienį. Teismas mano, kad geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį.
Siekiant sumažinti konfliktų kilimo grėsmę tarp sutuoktinių po jų santuokos nutraukimo, tiek šalių atstovai, tiek teismai (būdami aktyvūs šeimos bylose) turėtų veikti už tėvų bendravimo su vaikais tvarkos detalizavimą, numatant atitinkamas teises išvykti su vaiku atostogų į užsienį.
Vaiko priežiūros atostogos: ką svarbu žinoti?
Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios - pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (LR civilinio kodekso 3.174 straipsnio 4 dalis).
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Tėvų sutarimas | Būtinas rašytinis skyrium gyvenančio tėvo sutikimas nuolatiniam išvykimui. |
| Vaiko interesai | Prioritetas - užtikrinti geriausius vaiko interesus (materialinę, socialinę, psichologinę aplinką). |
| Teismo sprendimas | Jei tėvai nesutaria dėl nuolatinio išvykimo, sprendimą priima teismas, įvertindamas vaiko interesus. |
| Vaiko nuomonė | Atsižvelgiama į vaiko nuomonę, ypač jei jis yra vyresnis ir brandesnis. |
| Laikinas išvykimas | Paprastai nereikalaujama skyrium gyvenančio tėvo sutikimo, jei tai atitinka nustatytą bendravimo tvarką. |
