Sergančiųjų depresija ir psichikos sutrikimais skaičius auga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 450 mln. pasaulio gyventojų turi psichikos ir elgesio sutrikimų, t.y. praktiškai kas ketvirtoje šeimoje yra tokių žmonių. Nerimą kelia ne tik sergamumo mastai. Negydoma ar netinkamai gydoma liga gali tapti lėtine, nuvesti į savižudybę. Ligos valdymą ir gydymą sunkina tai, kad sergantis depresija žmogus dažnai nenori nei pripažinti ligos, nei apie ją kalbėti.

Higienos instituto duomenimis, 2016 m. iš tūkstančio vaikų (0-17 m. amžiaus grupė) daugiau nei 71 sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, o tarp suaugusiųjų šis skaičius yra 73,9. Problemos aktualumą rodo tai, kad sergančiųjų skaičius didėja. Pagal psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų informaciją, sergančiųjų psichikos ir elgesio sutrikimais skaičius 100 tūkst. gyventojų 2004 m. buvo 2 710,9 atvejų, o 2010 m. jau didesnis.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug vienas iš keturių žmonių pasaulyje tam tikru savo gyvenimo momentu patiria psichikos sutrikimus. Šiuo metu apie 450 milijonų žmonių pasaulyje susiduria su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis. Psichikos sutrikimai yra viena iš pagrindinių blogos sveikatos ir negalios priežasčių visame pasaulyje. 2001 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad „1 iš 4 žmonių pasaulyje tam tikru gyvenimo momentu nukentės nuo psichinių ar neurologinių sutrikimų“. Kaip paaiškina PSO, psichikos sutrikimai yra „viena iš pagrindinių blogos sveikatos ir negalios priežasčių visame pasaulyje“. Dabartiniais duomenimis, net maždaug 20 % pasaulio vaikų ir paauglių susiduria su psichikos ligomis. Lietuvoje psichikos ir elgesio sutrikimus taip pat patiria gan didelis kiekis žmonių, pvz., 2017 metais iš 1000 gyventojų daugiau nei 35 gyventojams buvo nustatyti kokie nors sutrikimai.

Vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų yra depresija, kuri 2017 m. paveikė daugiau nei 264 milijonus žmonių visame pasaulyje, o dabar tokių yra jau apie 280 milijonų. Tuo tarpu savižudybė yra antra pagal dažnumą priežastis, kodėl miršta asmenys tarp 15-29 metų amžiaus. Kitas įprastas psichikos sutrikimas - generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS), kuris veikia maždaug 6,8 milijono suaugusiųjų JAV, tai yra daugiau nei 3 žmones iš 100. ES šalyse šis sutrikimas irgi pasitaiko ypač dažnai ir yra antroje vietoje, nusileisdamas tik depresijai.

Depresijos priežastys ir požymiai

Depresijos priežastys nėra iki galo aiškios. Yra nuomonių, kai kurie žmonės gimsta, turėdami polinkį sirgti depresija. Kitiems depresija išsivysto dėl kitų lėtinių ligų, pvz., cukrinio diabeto, onkologinių. Dažniausiai šia liga susergama, kai į krūvą susideda daug aplinkybių, pvz., prarandamas darbas ar bustas, netenkama mylimo žmogaus, įvyksta skyrybos ir pan. Tokios gyvenimiškos situacijos sukelia nuotaikos sutrikimus, kurie nepraeina ilgą laiką.

Depresija leidžia įtarti tokie požymiai, kaip itin slogi nuotaika ar sumažėjęs domėjimasis įprastine veikla, kai tokia būsena trunka ne mažiau kaip 2 savaites. Kamuojamas depresijos žmogus iškrinta ir įprasto gyvenimo, jo niekas nedomina, jis nieko nenori veikti, net ir to, kas anksčiau teikė didelį malonumą. Pakinta apetitas, dėl to gali staiga sumažėti ar padidėti svoris. Sutrinka miegas: naktį žmogų vargina nemiga, o dieną mieguistumas. Suprantama, kad visa tai išsekina žmogų, jis jaučia energijos stygių, nuolatinį nuovargį. Neturėtų likti nepastebėta, kad žmogų kankina kaltės, beviltiškumo jausmas, kad jam sunku susikaupti.

Nemiga - būsimos depresijos pranašas. Tyrimų metaanalizės leidžia daryti išvadą, kad nemigą galima laikyti būsimos depresijos pranašu metus iki depresijos pasireiškimo. Tai pat įrodyta, kad gydant atskirai ir depresija, ir nemiga, griečiau pasiekiamas depresijos simptomų išnykimas, o ir jos gydymui reikia mažesnių vaistų dozių negu tuo atveju, kai gydoma vien depresija be nemigos. Miego sutrikimų išnykimas laikomas sėkmingu depresijos gydymo požymiu.

Nevaisingumas ir Depresija: Abipusis Ryšys

Remiantis "Healthline", depresija gali paveikti vaisingumą. Tyrimai rodo, kad nevaisingumas gali sukelti depresiją, o depresija gali turėti įtakos vaisingumui. Vis dėlto, svarbu paminėti, kad pati depresija savaime nevaisingumo nesukelia. Remiantis 2018 m. tyrimu, kai vyriškosios lyties partneris serga sunkia depresija, nėštumų skaičius šiek tiek sumažėja. Tyrėjai mano, kad šį pokytį nulemia tai, kad dėl depresijos žmogus tiesiog ima mažiau domėtis seksu. Be to, yra kai kurių duomenų, kad depresijai gydyti skirti vaistai gali turėti įtakos vaisingumui.

Nevaisingumo diagnozė gali kelti nerimą, todėl daugelis žmonių patiria stresą, liūdesį ar beviltiškumo jausmą. Kartais nevaisingumo diagnozę žmogus gali išgyventi taip sunkiai, kad tai gali sukelti ir depresiją. 2015 m. atlikto tyrimo duomenimis, tarp žmonių, kuriems taikomas nevaisingumo gydymas, labai paplitęs ir depresijos sutrikimas. Tai rodo, kad žmonės, turintys nevaisingumo problemų, susiduria su didesniu streso lygiu nei tie, kurie jo nepatiria, o sergantieji depresija gali būti mažiau linkę kreiptis pagalbos dėl nevaisingumo.

Nors gydytojai jau seniai suprato, kad nevaisingumas yra medicininė problema, daugelis nevaisingų žmonių vis dar jaučia gėdą ir nori tai slėpti. Sužinojus apie nevaisingumą, tampa kur kas sunkiau kalbėti su artimaisiais ir draugais šeimos pagausėjimo temomis, o pasidalinti bėdomis nei nori, nei ryžtasi toli gražu ne kiekviena pora. Negalėjimas pastoti po ilgesnių bandymų gali labai nuvilti ir nuliūdinti šeimos narius, tai dar viena priežastis, kodėl nusprendžiama nevaisingumo bėdas laikytu paslaptyje.

Daugelis žmonių, turinčių nevaisingumo problemų, gali susilaukti vaiko po gydymo, pavyzdžiui, apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF). Vis tik daugelis jų patiria nerimą dėl to, ar gydymas bus veiksmingas. Mat po nesėkmingų bandymų stresas gali išaugti dar labiau, o tai būtų dar didesnis iššūkis jų psichinei sveikatai. Jei praeityje žmogus sirgo depresija, tikėtina, kad išgirdęs nevaisingumo diagnozę, gali vėl patirti depresijos epizodų, rodo 2020 m. atlikti tyrimai. Visuomenės Spaudimas ir Tapatybės KlausimaiItin neigiamai poras veikia visuomenės spaudimas susilaukti atžalų - nesvarbu, ar tą spaudimą daro šeima ir draugai, ar platesnė visuomenė, kurioje gyvenate, o ką jau kalbėti apie paties žmogaus lūkesčius. 2017 m. atlikti tyrimai rodo, kad daugeliui žmonių nevaisingumas susijęs su jų tapatybe. Išgirdę apie nevaisingumą žmonės gali suabejoti savo verte arba jaustis taip, tarsi jų kūnas juos nuviltų. Tai gali priversti jaustis taip, tarsi būtumėte žlugęs, o su nevaisingumu susijusios stigmos gali būti nulemti savizoliaciją.

Didžiulį stresą poroms gali sukelti ir pats nevaisingumo gydymas. Dirbtinio apvaisinimo procedūros dažnai fiziškai nemalonios, o ir brangios, kas pareikalauja iš žmonių ne tik daug laiko ir pastangų, bet labai vargina emociškai. Tyrimai rodo, kad tokio pobūdžio stresas gali sukelti depresiją. Iš tiesų tyrimai rodo, kad didelė dalis nevaisingų žmonių - nuo 25 iki 60 proc. - patiria stipresnių ar silpnesnių depresinių simptomų.

Jei pradėjus taikyti ART arba apvaisinimą in vitro (IVF) jums pasireiškė depresija, simptomai gali būti susiję su gydymo metu vartojamais hormonais. Tyrėjai, įvertinę daugybės nevaisingų žmonių patirtis, nustatė, kad tiems, kurių gydymas buvo susijęs su kiaušidžių stimuliavimu, depresijos simptomų pasireiškė dažniau nei žmonėms, kurie nevartojo vaistų kiaušidėms stimuliuoti.

Kiti Veiksniai, Susiję Su Depresija

Nustatyta, kad apie 10-20 proc. žmonių, ypač gyvenančių šiaurės šalyse (Skandinavijos ir kt.), jautrūs šviesos trūkumui. Tad be kitų aplinkos veiksnių, depresiją gali paskatinti ir nepakankamas šviesos kiekis, dėl kurio žmonės gali tapti mažiau motyvuoti, juos gali slėgti bloga nuotaika, sumažėti jų darbingumas, gyvybingumas.

Vienareikšmiškai teigti, kuris iš sindromų - skausminis ar depresinis - yra vienas kito priežastis ar pasekmė, sunku. Amerikoje atlikti tyrimai parodė, kad tarp lėtinį skausmą kenčiančių pacientų 22-78 proc. serga depresija, ir 40 proc. iš jų nustatyta, kad pirmiau atsirado skausmas, tik vėliau -depresija, o 10 proc. pirma pasireiškė depresija, po to skausmas.

Esame pačiame globalios sveikatos krizės įkarštyje. Trisdešimt procentų moterų vargina priešmenstruacinis, policistinių kiaušidžių sindromai, endometriozė, nevaisingumas, atsparumas insulinui, skydliaukės sutrikimai, gimdos miomos ir krūties vėžys. Dešimtys milijonų moterų kasdien vartoja medikamentus skausmui malšinti, nuotaikų sutrikimams ir gliukozės koncentracijai kraujuje kontroliuoti, geriamuosius kontraceptikus įvairiausiems simptomams nuo spuogų iki autoimuninių ligų gydyti, joms taikoma pakaitinė hormonų terapija, kuri gali sukelti sunkių ir net mirtinų šalutinių poveikių. Tyrimai rodo, kad Amerikoje mergaitės pradeda bręsti sulaukusios vos septynerių, o tai gali turėti skaudžių pasekmių ilgalaikei jų sveikatai. Be to, kiekvienais metais viena iš aštuonių moterų kreipiasi į gydytojus dėl nevaisingumo. Visa tai - hormonų pusiausvyros sutrikimų simptomai, keliantys didžiulę sumaištį moterų organizme ir gyvenime.

Svarbu atkreipti dėmesį į mitybą, ypač vengti cukrumi saldintų gėrimų, alkoholio ir riboti kavos vartojimą, nes jie gali turėti neigiamą poveikį hormonų pusiausvyrai ir vaisingumui. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą fitomitybinių medžiagų kiekį, gaunamų iš vaisių, daržovių, kruopų, ankštinių, riešutų ir sėklų, kurie yra svarbūs detoksikacijai, apsaugai nuo uždegimo ir DNR paveikti.

Depresijos Simptomai

Depresija visiems pasireiškia nevienodai. Liūdesio, sielvarto ar beviltiškumo jausmasKaltės jausmas ir menka savivertėNuovargis, kuris nepraeina po gero miegoNemiga ir kiti miego sutrikimaiApetito ar svorio pokyčiaiVirškinimo sutrikimaiKūno skausmai, galvos skausmai ir uždegimaiNuotaikos pokyčiai, pavyzdžiui, dirglumas ar pyktisSusidomėjimo seksu ir kita anksčiau mėgstama veikla praradimasDėmesio sutelkimo ar įsiminimo problemosJausmas, kad neturite žodžių, kuriais galėtumėte save išreikšti

Fiziniai depresijos požymiai Be gilaus liūdesio, depresija labai dažnai pasireiškia ir psichosomatiškai. Dažniausiai pasitaikančios fizinės depresijos apraiškos yra šios:

• Skausmas ir raumenų įtampa: Depresija gali sukelti galvos skausmus, nugaros ar raumenų skausmus be aiškios fizinės priežasties. Tai gali būti dėl nuolatinio streso, raumenų įtampos ar kūno reakcijos į emocinį disbalansą.
• Virškinimo sutrikimai: Depresija gali paveikti virškinimo sistemą, sukeldama simptomus kaip pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar apetito pokyčiai.
• Svorio pokyčiai: Dėl depresijos gali keistis apetitas - kai kurie žmonės pradeda valgyti daugiau, kad pabėgtų nuo nemalonių jausmų, o kiti praranda apetitą ir jų svoris nukrenta. Svorio pokyčiai gali būti susiję su hormonų disbalansu.
• Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos: Depresija gali sukelti nerimą, kuris gali turėti fizinius simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas, krūtinės skausmai, dusulys ar sunkumas kvėpuojant. Tai gali būti dėl padidėjusio streso ir organizmo kovos su emociniais sunkumais.
• Sumažėjęs lytinis potraukis: Depresija gali sumažinti lytinį potraukį dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų ir emocinio nuovargio. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, dažnai neturi noro arba energijos užsiimti seksualine veikla.
• Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija: Dėl depresijos gali sumažėti gebėjimas susikaupti ir orientuotis aplinkoje, todėl gali pasireikšti koordinacijos problemos ir suprastėjusi pusiausvyra.
• Kvėpavimo sunkumai ir dusulys: Depresija gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, tokius kaip dusulys. Emocinis stresas ir įtampa gali paveikti kvėpavimo raumenis, ypač diafragmą, sukeldami jausmą, kad sunku gauti oro. Tai gali būti fiziškai nemalonu ir dar labiau sustiprinti depresijos simptomus.

Fiziniai depresijos simptomai gali labai varginti ir būti painūs, nes jie gali būti klaidingai suprasti kaip kitos sveikatos problemos. Jei patiriate tokius simptomus, svarbu kreiptis pagalbos į gydytoją arba terapeutą, kad būtų atlikta tinkama diagnozė ir gydymas.

Socialiniai depresijos požymiai apima atsitraukimą nuo socialinių veiklų, pomėgių ignoravimą ir sunkumus namų ar darbo gyvenime. Asmenys taip pat gali parodyti padidėjusį socialinį vengimą, sumažėjusį susidomėjimą draugais ir sumažėjusią motyvaciją prosocialiniam elgesiui. Kai kurie asmenys gali taip pat patirti pyktį arba dirglumą, kas gali turėti įtakos jų santykiams.

• Sumažėjęs socialinis įsitraukimas: Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, dažnai vengia socialinių sąveikų, nori likti vieni ir mažiau dalyvauja socialinėse veiklose.
• Pomėgių ir interesų ignoravimas: Susidomėjimo anksčiau mėgstamais užsiėmimais ir pomėgiais praradimas.
• Sunkumai santykiuose: Depresija gali neigiamai paveikti santykius su šeima, draugais ir kolegomis, todėl tampa sunku palaikyti sveikus socialinius ryšius.
• Pokyčiai elgesyje: Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti pokyčius savo socialiniame elgesyje, pavyzdžiui, padidėjusį tikėjimąsi paguodos, neteisybės jausmą ir problemišką socialinių tinklų ar išmaniųjų telefonų naudojimą.
• Padidėjusi reakcija į neigiamas socialines sąveikas: Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali būti jautresni neigiamiems komentarams ir socialinėms sąveikoms.
• Emocijų reguliavimo sunkumai: Depresija sergantys žmonės gali turėti sunkumų teisingai interpretuoti socialinius ženklus, reguliuoti savo emocijas ir suprasti kitų emocijas, kas lemia sutrikusią socialinę funkciją.

Depresijos ir Nevaisingumo Įveikimo Būdai

Rūpinimasis savimi skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Jei jaučiate anksčiau aptartus jausmus, ketinate ieškoti pagalbos, bet dar neišdrįsote, štai keletas strategijų, kuriomis galite pagerinti savo emocinę savijautą.

• Emocinė Parama: Pirmiausia, jei turite bent kelis žmones, kurie yra visada pasirengę jums padėti, nelaikykite visko savyje ir į jų siūlomą pagalbą tiesiog atsakykite „taip“. 2021 m. atliktas tyrimas rodo, kad tie žmonės, kurie bandydami įveikti nevaisingumo iššūkius turi emocinę paramą, labiau pasitiki savimi ir jų sveikimo procesas efektyvesnis. Stipri emocinė parama, įskaitant jūsų artimųjų ir šeimos paramą, mažina psichologinį distresą ir depresijos simptomus. Net jei tokios paramos artimoje aplinkoje neturite, nepamirškite, kad ją galite rasti pas specialistus, o beje, jais kliaujasi ir tie, kurie išsikalbėti gali ir šeimoje. Neretai specialistas į situaciją gali pažvelgti racionaliau, iš šono ir su juo kalbėtis gali būti net lengviau nei su artimaisiais.
• Bendraminčių Grupės: Jausmai, susiję su nevaisingumo problemomis ir gydymu, yra labai asmeniški. Vis dėlto, tyrimų duomenimis, žmonės linkę jais dalintis, tačiau labiau su tais, kurie yra taip pat yra atsidūrę panašioje situacijoje, t.y. sprendžia nevaisingumo bėdas. Šiuo atveju, pravartu pasikalbėti su žmonėmis artimoje aplinkoje, jei žinote tokių, kurių išgyvenimai buvo panašūs ar apsilankyti grupėse, kur žmonės tuo dalinasi.
• Sąmoningumo Praktikos: Taip pat pravartu išbandyti sąmoningumo meditacijas su kvėpavimo pratimais. Žinoma, kad daugelis meditacijos rūšių padeda įveikti nerimą ir depresiją.

tags: #sirgus #depresija #vaisingumas

• Nėštumo nutraukimas Lietuvoje
• Patarimai, kaip padėti vaikui užmigti
• Chirurgai vaikams Vilniuje
• Principai ir praktika virtualiame ikimokykliniame ugdyme
• Energetikos vizija ir lyderystė su Aivaru Stumbru