Skyrybos - tai sudėtingas procesas, kuris paliečia visus šeimos narius, ypač vaikus. Svarbu suprasti, kad nutraukdami santykius, tėvai nepraranda atsakomybės už savo vaikus. Atvirkščiai, vaiko poreikiai ir gerovė turėtų išlikti prioritetu, o tėvų pareigos ir teisės išlieka tokios pačios tiek iki, tiek ir po skyrybų.
Vaikas yra abiejų tėvų atsakomybė, nepriklausomai nuo santykių baigties. Tėvai turi bendradarbiauti ir siekti bendro sutarimo dėl vaiko auklėjimo, užtikrinant jo saugumą ir visapusišką raidą. Tai apima ne tik finansinę paramą, bet ir emocinį palaikymą, dalyvavimą vaiko gyvenime bei nuoseklų auklėjimą.
Tėvų atsakomybė ir teisės po skyrybų
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse akcentuojama abiejų tėvų prievolė rūpintis savo vaikais. Nėra pateiktų sąlygų, kurioms esant, būtų galima atsisakyti šios savo pareigos. Mama ir tėtis atlieka savo funkcijas vaiko gyvenime, tad nereikia stengtis vienam iš jų perimti kito pareigas.
Teisininkas mediatorius Gintautas Bužinskas pažymi: „Civilinis kodeksas vienodai traktuoja tėvų atsakomybę savo vaikams tiek iki, tiek ir po skyrybų. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.“ VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ direktorė Jurgita Pukienė akcentuoja: „Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tai nurodyta ir Civiliniame kodekse (CK 3.165 str., 3 d.), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, taip pat nesikeičia ir vaikų teisės, ir tėvų pareigos vaikui.“
Kartais nutinka taip, kad kerštaujant buvusiai antrai pusei stengiamasi įteigti vaikui, kad vienas iš tėvų yra blogas, apsunkinti jų santykius. Tačiau dėl to labiausiai nukenčia vaikas: tai sukelia daugiau sumaišties ir dar labiau komplikuoja vaiko gyvenimą. Prisitaikyti vaikui prie pakitusios gyvenimo situacijos padės gebėjimas susitarti, pasidalinti pareigomis.
Finansiniai aspektai: alimentai ir papildomos išlaidos
Vienas iš svarbiausių aspektų po skyrybų yra finansinis vaiko išlaikymas. Alimentų mokėjimas yra būtina tėvo pareiga, tačiau neretai kyla klausimų dėl papildomų išlaidų, tokių kaip drabužiai, ugdymas, būreliai ar pramogos.
Kaip pastebi viena iš forumo dalyvių, jos buvęs vyras pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl to, kad per daug padeda vaikui, moka alimentus, prižiūri vaiką ir dar papildomai perka daiktus. Jis teigia, kad kiti tėvai dažnai apsimoka tik už darželius ir būrelius. Tokie žodžiai gali sukelti nepatogumų ir abejonių.
Tačiau, kaip pataria kiti forumo dalyviai, nereikėtų jaustis kaltai dėl to, kad buvęs sutuoktinis papildomai rūpinasi vaiku. Tai jo vaikas, ir jis turi teisę bei pareigą jį išlaikyti bei finansiškai remti. „O JUS NETURIT JAUSTIS KALTA, ATSIPALAIDUOKIT>ps" "tai jo vaikas lai ir perka papildomai .O JUS NETURIT JAUSTIS KALTA, ATSIPALAIDUOKIT>"
Kitoje pusėje, yra ir pavyzdžių, kai tėvai po skyrybų aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime finansiškai. Viena iš dalyvių pasakoja: "mano vyras vaiko mamai moka alimentus, perka drabužius, būtinus daiktus į mokyklą, seniau už burelius mokėdavo (dabar jau vaikas nebelanko jų), už atostogas vaiko moka, vaikui rankpinigus duoda. Jei perkamas brangesnis daiktas, metasi kartu su mama (pvz. Telefonas, dviratis, dantų taisymas ir pan.)."
Bendravimo tvarka ir vaiko poreikiai
Vienas iš didžiausių iššūkių po skyrybų yra bendravimo tvarkos nustatymas. Nors kai kurie tėvai norėtų kuo mažiau laiko praleisti su vaiku (pvz., kas antrą savaitgalį), kitiems tai atrodo nepriimtina, ypač kai vaikas labai prisirišęs prie tėčio.
Psichologas Mykolas Truncė teigia, kad kiekvienais metais Lietuvoje be vieno iš tėvų po skyrybų auga net 6400 vaikų. Anot jo, dabar Lietuvoje vis dažniau taikomas vaiko priežiūros principas 50/50, kuris pirmiausiai išpopuliarėjo Skandinavijos valstybėse. „Laiko, skiriamo vaiko globai, perskyrimas laikantis 50/50 principo, ko gero, yra geriausias sprendimas vertinant iš vaikų pozicijos. Mat tokiu būdu lygiavertiškai pasidalijant globos laiką vaikas turi abu tėvus. Tik, aišku, ne vienu metu. Tačiau daugiau iššūkių dėl to kyla tėvams: jie turi vaikus auginti būdami vieni ir nesidalindami savo pastangomis su sutuoktiniu“, - aiškina psichologas.
Tačiau, kaip pastebi advokatė Renata Cibulskienė, teismai labai retai tenkina prašymą nustatyti 50/50 bendravimo tvarką, nes prioritetą teikia vaiko gyvenamosios vietos pastovumui ir stabilumui. Įprastai laikomasi nuomonės, kad vienos ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas geriau atitinka vaiko interesus. Ir tokioje situacijoje vis dar dažniau priimamas sprendimas, kad vaikas turėtų augti su mama.
Kai kurie tėvai po skyrybų tik retsykiais susitinka su vaiku. Tačiau, vaiko akimis žiūrint, tikras tėvas ar mama yra tas žmogus, kuris visuomet šalia, kai jo prireikia. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime po skyrybų, bendravimas su kartu negyvenančiu tėvu pozityviai veikia vaiką intelektualine, socialine ir emocine prasme. Todėl abiems tėvams verta pozityviai bendrauti vaiką liečiančiais klausimais, palikus nuošalyje tarpusavio konfliktus ir nuoskaudas.
Kaip sumažinti vaikų patiriamą traumą?
Skyrybų nulemti gyvenimo pokyčiai sukelia didelį stresą visiems šeimos nariams. Ypač stiprų sukrėtimą paliekant namus vienam iš tėvų patiria vaikai, kuriuos kamuoja daugybė jausmų: pyktis, nerimas, baimė, nuoskauda, kaltė. Ir, žinoma, skaudus praradimo jausmas, kuris griauna saugumo ir savivertės pamatus.
Psichologas M. Truncė akcentuoja, kad vaikai dėl skyrybų traumą patiria visuomet - jie išgyvena atstūmimo, nereikalingumo, nesaugumo jausmus. „Su kiekvienu iš šių skyrybų poveikiu tėvai turi dirbti tikslingai, kad vaikų išgyvenimai būtų kuo mažesni“, - sako psichologas.
Vienas svarbiausių dalykų vaikams, kai jie auga dvejuose namuose, yra užimtumas. Jis įgyja dar didesnę svarbą vaikams, kurie per tėvų skyrybas jaučiasi atstumti. Kitas svarbus dalykas - sukurti vaikų pasitikėjimą abiem tėvais.
Taip pat psichologas akcentuoja, kad labai svarbu sukurti artimą tėčio ir mamos ryšį su vaiku. „Jei toks ryšys bus, vaikas įsiklausys į tėvų pamokymus ir nueis „takais dorybės“. Jei tokio artimo ryšio nebus, vaikas nueis „klystkeliais“, - dalinasi patarimu ekspertas.
Atsparumo atsparumo atsparumui atskleidimas: kaip padėti vaikams klestėti po skyrybų
Susitarimai gali keistis
Vaikui augant jo poreikiai ir santykiai su tėvais gali keistis. Taip pat gali keistis abiejų tėvų gyvenimo aplinkybės. Todėl natūralu, kad vaikui ar kuriam nors iš tėvų kils poreikis koreguoti pirmines vaiko priežiūros sąlygas.
„Jeigu tėvai skyrybų metu geba draugiškai susitarti, kad vaikas pakaitomis, kas savaitę ar kas dvi savaites, gyvens su kiekvienu iš tėvų, tai jie sugebės susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Tokiu atveju teismui beliks tik patvirtinti tokį tėvų susitarimą“, - situaciją komentuoja teisininkė R.Cibulskienė.
Anot jos, teismus dažniau pasiekia ginčai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kai bandoma standartinę tvarką (du savaitgaliai, viena-dvi darbo dienos ir pusė atostogų) pakeisti į kassavaitinį bendravimą, kas geriau užtikrina abiejų tėvų lygias galimybes dalyvauti vaiko ugdyme ir auklėjime. Tačiau teismai dažniausiai atmeta tokius reikalavimus, motyvuodami kad bendravimo su vaiku tvarka yra nusistovėjusi, o jos pakeitimas išbalansuotų vaiką, neigiamai paveiktų jo asmenybę ir toks po 50 procentų bendravimo su kiekvienu iš skyriumi gyvenančių tėvų modelis neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų.
Ji nurodo, kad tokiose bylose ypač svarbi vaiko nuomonė, kaip ir kiek jis norėtų bendrauti su abiem tėvais, tačiau teismas gali neatsižvelgti ir į vaiko nuomonę, jei įvertina, kad jo norai prieštarauja jo paties interesams.
Su buvusiu kai skyrėmes tai pats prašė nenustatyti kažkokio lankymo grafiko, o palikti lankymui tiek kiek norės ir galės, gal realybė kitokia, tikiu, kad labai labai daug vaikų ir yra lankomi tėčio kas antrą savaitgali, bet vistiek aš nesuvokiu, kaip galima savo gyvenime, savo pačio vaikui atrasti laiko tik kas antrą savaitgali? Gal čia mano, ego, gal kažkas dar, gal reikėtų džiaugtis tuo kas yra, nes kiti iš vis vaikus pamiršta, bet...
Aš tikiuosi iš vyro tokio pat rūpesčio ir pagalbos, lygiai tiek pat kiek aš duodu vaikui, nes man tai yra dviejų žmonių atsakomybė už mažą žmogutį. Aišku, kitą kartą prieš vėją nepapūsi ir tėvystės jausmo neįkrausi žmogui, o ypač kai atsiranda nauji žmonės gyvenime...
Šiandien, visuomenėje socialiniai vaidmenys jau gerokai pasikeitę, todėl porai skiriantis, vaiku vis dažniau gali rūpintis abu tėvai lygiomis teisėmis.
tags: #vaiku #auklejimas #po #skyrybu
