Menstruacinis ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Nors atrodo, kad moters kūnas funkcionuoja kaip tikslus mechanizmas, iš tiesų jis yra daug sudėtingesnis ir jautresnis. Kiekviena moteris, turinti sveiką hormonų pusiausvyrą ir fiziologiją, turi reguliarias mėnesines nuo brendimo iki menopauzės. Menstruacijos, taip pat žinomos kaip menstruacijos, vyksta kas 21-35 dienas. Vidutiniškai kraujavimas įvyksta kas 28 dienas, tačiau kiekis ir trukmė kiekvienam žmogui skiriasi. Kai kurioms moterims mėnesinės būna labai reguliarios, kitoms menstruacijos būna ankstyvos arba vėluojančios. Menstruacijų vėlavimas pirmosiomis mėnesinėmis brendimo pradžioje ir menopauzės pradžioje laikomas normaliu.

Normalus mėnesinių ciklas turėtų būti 21-35 dienos, o kraujavimas įprastai trukti 2-7 dienas. Taigi, sutrikusiu/nereguliariu mėnesinių ciklu laikoma, kai ciklas trunka ilgiau nei kas 34 d. arba trumpiau nei 24 d. Jei vienas menstruacinis ciklas (laikas nuo pirmos menstruacijų dienos iki kitų menstruacijų pradžios) trunka 22 dienas, o kitas - 45 dienas, tai jau nereguliarios menstruacijos. Tačiau pirmuosius kelis metus ar net ilgiau tai tikrai normalu. Paprastai mėnesinių ciklas susireguliuoja iki maždaug 23 m. Jei išlieka nereguliarios, nuo 25 m. Yra dar kitas būdas nustatyti, ar mėnesinės nereguliarios. Pavyzdžiui, mokslininkė, vaisingumo konsultantė Ieva Miceikaitė iš vaisingumosaknys.lt nurodo, kad ciklas laikomas nereguliariu, jei per metus įvyksta mažiau nei 9 mėnesinės. Žymėkis savo ciklą kalendoriuje arba programėlėje (Flow, Clue ir kt.), kad galėtum pači matyti, kiek trunka tavo menstruacinis ciklas. Prasidėjus menstruacijoms pasižymėk pradžios dieną, net jei kraujuoti pradėjo vakare. Užrašyk ir paskutinę mėnesinių dieną.

Atsiradus menstruacijoms gali būti, kad jos kelis metus bus nereguliarios. Tai yra normalu, todėl nereikia stebėtis, jei po pirmųjų mėnesinių kitas kraujavimas gali prasidėti tik po 3-6 mėnesių. Paprastai paauglystėje, kai mėnesinės vėluoja, nerimauti nereikia. Didesnis reguliarumas atsiranda su amžiumi. Apie 18-23 metus gali pastebėti didesnį ciklo reguliarumą. Kai kurių mergaičių menstruacijos užsitęsia iki 10 dienų. Tavo menstruacijų trukmė gali kisti kiekvieno mėnesio, kol jos susireguliuos. Gausumas ir kraujo spalva taip pat kinta nuo menstruacijų pradžios iki pabaigos. Pirmą, antrą, kartais ir trečią dieną kraujavimas gali būti gausesnis, o spalva tamsiai raudona. Pirmus kelerius metus tavo menstruacijos gali būti nereguliarios - kai kuriuos mėnesius jų gali net nebūti, tačiau tai yra normalu. Menstruacijos gali pasirodyti du kartus per mėnesį, arba nepasirodyti du mėnesius visiškai. Vieną mėnesį tavo menstruacijos gali tęstis 2 ar 3 dienas, o kitą kartą - 7 dienas. Tai visai normalu, kai tu paauglė. Kaip ilgai tęsiasi tavo menstruacijos ir kokio jos gausumo lemia hormonai, kuriuos gamina tavo kūnas. Jos susireguliuoja daugmaž apie 18-20 gyvenimo metus.

Tačiau yra daug kitų dalykų, kurie gali sukelti vėluojančias ir nereguliarias mėnesines. Paprastai mėnesinės laikomos vėluojančiomis, jei paprastai mėnesinės būna reguliarios, o nuo jų termino praėjo daugiau nei trys dienos. Kai kurioms moterims menstruacinis ciklas būna kas 21 dieną, kitoms jis gali pasireikšti kas 35 dienas. Prieš atsakant į klausimą, kiek dienų vėluoja menstruacijos, pirmiausia reikia žinoti, kaip dažnai žmogui būna mėnesinės. Menstruacinis kraujavimas, kuris atsiranda 7 dieną po numatomos datos, laikomas normaliu. Pavyzdžiui, jei žmogui reguliariai menstruacijos prasideda kas 28 dienas, bet vėluoja 36 dieną ar vėliau, galima kalbėti apie menstruacijų vėlavimą. Tačiau jei, nepaisant reguliarių mėnesinių, vėluojama 10 dienų, vėlavimo priežastis turėtų ištirti gydytojas specialistas.

Dažniausios mėnesinių vėlavimo priežastys

Menstruacijų ciklo sutrikimas, greičiausiai, yra pasitaikęs kiekvienos moters gyvenime. Nuo pat pirmųjų mėnesinių, kurios susireguliuoja per keletą metų, iki menopauzės, menstruacijų ciklas gali sutrikti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Pagrindinės mėnesinių vėlavimo priežastys:

Stresas ir gyvenimo būdas

Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą. Esant stresinėms situacijoms (stresui darbe, valgymo sutrikimams, ypač staigiam svorio netekimui, dažnai ir intensyviai sportuojant) streso hormonai laikinai sutrikdo hormonų gamybą galvos smegenyse, kurie atsakingi už reguliarų mėnesinių ciklą. Stresas - visos paauglės patiria stresą tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų. Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, tačiau tai įtakoja ne tik tavo sveikatą, bet ir menstruacijas. Dėl streso jos gali tapti nereguliarios, arba visai nepasirodyti. Skirk dėmesio streso valdymui, atrask raminančias veiklas ir nepamiršk miego - eik miegoti 22-23 val. ir miegok 8-9 val. Stresas. Esant stresinėms situacijoms (stresui darbe, valgymo sutrikimams, ypač staigiam svorio netekimui, dažnai ir intensyviai sportuojant) streso hormonai laikinai sutrikdo hormonų gamybą galvos smegenyse, kurie atsakingi už reguliarų mėnesinių ciklą. Gana dažna vėluojančių mėnesinių priežastis stresas, kurį sukelia daugybė priežasčių, įskaitant: Emocinis stresas, kurį sukelia problemos darbe, netektis, piniginės problemos arba santykių problemos. Fizinis stresas dėl operacijos, ligos ar fizinės traumos. Tam tikras stresas yra įprasta gyvenimo dalis. Tačiau per didelis jo kiekis gali sutrikdyti organizmo hormonų pusiausvyrą, dėl to gali vėluoti arba išvis kuriam laikui dingti mėnesinės. Stresas gali sutrikdyti organizmo ciklo reguliavimą, nes veikia pagumburį. Kai patiriame stresą, mūsų organizmas pradeda gaminti daugiau hormono, vadinamo kortizoliu, kuris gali sutrikdyti menstruacijoms reikalingų hormonų gamybą. Paprastai, sumažinus streso lygį, menstruacijos atsistato. Taigi, atsakymas, kiek ilgai dėl streso gali vėluoti mėnesinės, gali priklausyti nuo to, ar stresas yra trumpalaikis, ar lėtinis. Suvaldyti stresą gali padėti gyvenimo būdo pokyčiai, taip pat meditacija, mankšta. Esant lėtiniam stresui verta kreiptis pagalbos į specialistus, kurie pasiūlys ir kartu padės rasti tinkamiausią būdą pasveikti. Intensyvus stresas yra vienas iš veiksnių, galinčių sutrikdyti hormonų sekreciją ir pusiausvyrą. Dėl reguliaraus menstruacinio ciklo hormoninės struktūros sutrikimo gali vėluoti. Egzaminų sesijos, naujos darbovietės, drastiška svorio kaita, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, ar apskritai bet kokia kita organizmui netikėta fizinė ar psichologinė veikla, sukelianti stresą, verčia jį gintis. Įtampai nuslūgus, mėnesinės grįžta, tačiau svarbu suvokti, kad tai buvo ženklas, jog būtina imtis atitinkamų veiksmų ir pasirūpinti savo sveikata.

Kūno svorio pokyčiai

Staigus svorio kritimas arba priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės. Per mažas/didelis kūno svoris taip pat gali paveikti ciklą. Svorio metimas Svorio svyravimai yra dar viena dažna vėluojančių arba praleistų mėnesinių priežastis. Staigus svorio kritimas dėl dietos ar per didelio fizinio krūvio taip pat gali paveikti organizmo hormonus. Antsvoris arba per mažas svoris Per didelis svoris gali turėti įtakos ovuliacijai, nes keičia estrogeno ir progesterono kiekį organizme, o tai gali sukelti nereguliarias mėnesines. Per mažas svoris taip pat gali sutrikdyti mėnesinių ciklą, gana dažnai jos išvis išnyksta ir neatsiranda tol, kol žmogus nepasiekia jo sveikatai reikalingo kūno svorio. Kai organizmui stinga riebalų ir kitų maisto medžiagų, jis negali tinkamai sintetinti hormonų. Mėnesinių vėlavimas siejamas ne tik su per mažu, bet ir drastiškai padidėjusiu kūno svoriu. Nutukimas taip pat turi įtakos estrogenų ir progesterono reguliacijai, todėl yra siejamas su mėnesinių vėlavimu ar laikinu nebuvimu.

Intensyvus sportavimas

Ekstremalus fizinis aktyvumas gali sustabdyti menstruacijų ciklą, nes dėl jo sulėtėja medžiagų apykaita, o tai savo ruožtu gali sustabdyti ovuliaciją, nes organizmas stengiasi taupyti energiją. Sumažinus tempą mėnesinės turėtų sugrįžti. Per didelis fizinis krūvis - jei tu profesionali sportininkė ar sportuoji intensyviai savo malonumui, gali pastebėti menstruacijų ciklo sutrikimus. Per didelis fizinis krūvis gali būti silpnesnio kraujavimo, retesnių menstruacijų arba menstruacijų dingimo priežastis.

Hormoniniai sutrikimai

Hormonų sutrikimai taip pat susiję su nereguliariomis menstruacijomis. Per didelis ar mažas skydliaukės hormonų lygis gali paveikti ciklą. Per didelis ar mažas skydliaukės hormonų lygis gali paveikti ciklą. Hormoniniai sutrikimai - per didelis ar mažas skydliaukės hormonų lygis gali turėti įtakos tavo mėnesinių ciklui. Problemos su skydliauke Dėl skydliaukės hormonų disbalanso gali sutrikti menstruacijų ciklas. Kai skydliaukės hormonų kiekis yra per mažas arba per didelis, tai gali sukelti užsitęsusį menstruacinį kraujavimą, anovuliacinius ciklus (ciklus be ovuliacijos) ir nereguliarias mėnesines. Kai kuriais atvejais dėl skydliaukės ligos mėnesinių gali nebūti net keletą mėnesių - tai vadinama amenorėja. Gydytojai gali skirti pakaitinių skydliaukės hormonų vartojimą esant hipotirozei ir skydliaukės slopinimą esant hipertirozei. Vartojant medikamentus, ciklas turėtų vėl būti normalus. Policistinių kiaušidžių sindromas Dėl šios ligos organizmas gamina daugiau androgenų, kurie gali trukdyti išsiskirti kiaušialąstei (ovuliacijai), todėl mėnesinės vėluoja arba būna praleistos. Be nereguliarių mėnesinių, dažni policistozės simptomai yra šie: per didelis veido plaukuotumas (hirsutizmas), nevaisingumas, svorio padidėjimas, spuogai, retėjantys plaukai. Moterys, sergančios policistinių kiaušidžių sindromu (PKS), kenčia dėl hormonų disbalanso, o su tuo siejamos ir vėluojančios arba nereguliarios mėnesinės. Hormoniniai svyravimai. Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti.

Nėštumas

Nėštumas - tai akivaizdi priežastis, verta paminėti, kad nėštumas yra viena iš dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių. Jei paprastai mėnesinės yra reguliarios, o vėluoja daugiau nei septynias dienas po lytinių santykių bet kada nuo paskutinių mėnesinių pradžios, didelė tikimybė, kad jūs - laukiatės. Namų nėštumo testais paprastai galima nustatyti nėštumą nuo pirmos vėluojančių mėnesinių dienos. Jie veikia nustatant šlapime žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG) - hormoną, kurį Jūsų organizmas gamina, kai esate nėščia. Jei nėštumo testo rezultatai teigiami, reikėtų užsirašyti pas šeimos gydytoją ir/ar ginekologą. Nėštumas - jei turėjai nesaugių lytinių santykių, gali būti, kad esi nėščia. Visgi jei labai nerimauji dėl savo menstruacinio ciklo, pasakyk tėveliams ir apsilankyk pas gydytoją. Nėštumas - jei tu jau esi seksualiai aktyvi, visada yra pastojimo rizika. Kai menstruacijos nepasirodo, tai gali būti pirmasis nėštumo požymis. Ar tu nėščia gali parodyti nėštumo testas, kuris parduodamas vaistinėse. Nėštumas Žinoma, nėštumas yra dar viena dažna vėluojančių mėnesinių priežastis. Jei paprastai mėnesinės yra reguliarios, o vėluoja daugiau nei septynias dienas po lytinių santykių bet kada nuo paskutinių mėnesinių pradžios, didelė tikimybė, kad jūs - laukiatės. Namų nėštumo testais paprastai galima nustatyti nėštumą nuo pirmos vėluojančių mėnesinių dienos. Jie veikia nustatant šlapime žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG) - hormoną, kurį Jūsų organizmas gamina, kai esate nėščia. Jei nėštumo testo rezultatai teigiami, reikėtų užsirašyti pas šeimos gydytoją ir/ar ginekologą. Nėštumas: Moterims, gyvenančioms aktyvų lytinį gyvenimą ir turinčioms neapsaugotus lytinius santykius, dėl nėštumo gali vėluoti mėnesinės.

Amžius ir gyvenimo etapai

Jaunoms merginoms, ypač paauglėms, kurioms mėnesinės apskritai neseniai prasidėjo, neišvengiamai pasitaikys mėnesių, kai jos gerokai vėluos arba apskritai nepasirodys. Premenopauzė - tai pereinamasis laikotarpis, kurio metu moteris po truputį netenka vaisingumo. Vėlesnis laikotarpis - menopauzė - reiškia, kad nebevyksta ovuliacija ir moteriai nebus mėnesinių. Vidutinis amžius, kai tai įvyksta - 51 m. Premenopauzė vidutiniškai prasideda apie 45 m. moterims, tačiau pirmuosius vaisingumo mažėjimo ženklus gali pastebėti jau 35 m. Perimenopauzė tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug ~ 40 metus ir gali tęsti iki ~10 metų. Ankstyvoji perimenopauzė Perimenopauzė - tai pereinamasis etapas prieš menopauzę, kuris paprastai prasideda nuo 40-ies metų vidurio. Tačiau yra žmonių, kuriems perimenopauzė prasideda anksti, o jos požymiai ir simptomai pasireiškia jau nuo 30-ies metų vidurio. Perimenopauzei būdinga tai, kad sumažėja estrogenų kiekis, o tai išbalansuoja progesterono gamybą organizme. Šie du hormonai yra svarbūs ovuliacijai ir menstruacijoms, todėl pokyčiai gali lemti nereguliarias mėnesines. Jei patiriate perimenopauzę ir vis dar kartais sulaukiate mėnesinių, vadinasi, vis dar vyksta ovuliacija (nors ir nereguliariai). Kai jau 12 mėnesių neturite nė vienų mėnesinių, vadinasi, prasidėjo menopauzė. Kai jau 12 mėnesių neturite nė vienų mėnesinių, vadinasi, prasidėjo menopauzė. Menopauzės pradžia: menstruacijos visiškai nutrūksta reprodukcinio amžiaus pabaigoje, tačiau prasidėjus menopauzei mėnesinės gali būti ankstyvos arba vėluojančios. Žindymas Jei neseniai susilaukėte kūdikio ir maitinate krūtimi, tai gali laikinai sustabdyti mėnesines. Taip yra todėl, kad hormonas, dėl kurio Jūsų organizmas gamina motinos pieną, gali sustabdyti hormonus, kurie kontroliuoja Jūsų ciklą. Jei žindymą derinate su maitinimu iš buteliuko, tai gali neturėti tokio paties poveikio, o mėnesinės gali atsirasti jau praėjus penkioms ar šešioms savaitėms po gimdymo. Žindymas: žindymo laikotarpiu po gimdymo gali atsirasti menstruacijų sutrikimų. Baigus maitinti krūtimi, menstruacinis ciklas normalizuojasi.

Vaistai ir kontracepcija

Hormoninė kontracepcija taip pat gali būti susijusi su menstruacijų ciklo pokyčiais. Dėl kai kurių hormoninės kontracepcijos rūšių, pavyzdžiui, progestageno tablečių, kontraceptinių injekcijų ir intrauterininės sistemos, mėnesinės gali visiškai nutrūkti, kol jas vartojate. Taip pat verta paminėti, kad tai, per kiek laiko mėnesinės sugrįžs nustojus vartoti kontracepciją, priklauso nuo to, kokios rūšies kontracepciją naudojote. Jei mėnesinės vėluoja arba kartais jų nebūna, bet žinote, kad nesate nėščia, vertėtų pasitikrinti vartojamus vaistus. Pavyzdžiui, antidepresantai gali turėti įtakos jūsų ciklui. Jei vartojate kokius nors vaistus ir nerimaujate, ar turite klausimų, visada kreipkitės į gydytoją patarimo. Medikamentų vartojimas. Kiekvienas menstruacijų ciklas prasideda pirmąją mėnesinių dieną ir tęsiasi iki kitų mėnesinių pradžios. Menstruacijų ciklo sutrikimai galimi ir pradėjus arba nustojus vartoti / naudoti tam tikras kontraceptines priemones, pavyzdžiui, tabletes, implantus, žiedus, pleistrus ir t. t. Kontracepcija Hormoninė kontracepcija taip pat gali būti susijusi su menstruacijų ciklo pokyčiais. Dėl kai kurių hormoninės kontracepcijos rūšių, pavyzdžiui, progestageno tablečių, kontraceptinių injekcijų ir intrauterininės sistemos, mėnesinės gali visiškai nutrūkti, kol jas vartojate. Taip pat verta paminėti, kad tai, per kiek laiko mėnesinės sugrįžs nustojus vartoti kontracepciją, priklauso nuo to, kokios rūšies kontracepciją naudojote. Vaistai Jei mėnesinės vėluoja arba kartais jų nebūna, bet žinote, kad nesate nėščia, vertėtų pasitikrinti vartojamus vaistus. Pavyzdžiui, antidepresantai gali turėti įtakos jūsų ciklui. Jei vartojate kokius nors vaistus ir nerimaujate, ar turite klausimų, visada kreipkitės į gydytoją patarimo.

Kitossveikatos problemos

Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis. Pirminis kiaušidžių nepakankamumas Pirminis kiaušidžių nepakankamumas - tai toks atvejis, kai moters kiaušidės nustoja normaliai veikti iki 40 metų. Tai gali būti viena iš vėluojančių menstruacijų ciklo priežasčių. Ši būklė nėra tas pats, kas ankstyvoji menopauzė. Jei mėnesinės nutrūko dėl kiaušidžių nepakankamumo, yra tikimybė, kad jos grįš. Taip pat galima turėti šį sutrikimą ir toliau turėti mėnesines, ovuliaciją ir net pastoti. Jei esate jaunesnė nei 40 metų ir mėnesinės nereguliarios keturis mėnesius ar ilgiau, gydytojas gali atlikti pirminio kiaušidžių nepakankamumo testą. Tačiau žinokite, kad ši būklė pasitaiko retai - ji pasireiškia tik 1 proc. 15-44 metų amžiaus moterų. Dubens uždegiminė liga (DUL) - tai bakterinė infekcija, pasireiškianti, visų pirma, moterims, kurios negydo lytiškai plintančių ligų (LPL). Sergant lytiškai plintančiomis ligomis (LPL), pavyzdžiui, chlamidioze ar gonorėja mėnesinės išnyksta ne visada, vis tik šis sutrikimas - ne toks ir retas. Lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, diabetas ar celiakija, taip pat gali daryti neigiamą poveikį mėnesinių ciklui. Cukraus kiekio pokyčiai iš dalies lemia ir hormoninius pokyčius, tad kartais negydomas diabetas gali sutrikdyti ir mėnesinių ciklą. Ligos. Esant skydliaukės ligoms ~ 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba atvirkščiai - ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Jei menstruacijos vėluoja retkarčiais, nerimauti tikriausiai nereikėtų. Tačiau susirūpinti būtina, jeigu mėnesinių nebuvo ilgiau nei 1 mėn. arba pajutote kokių nors neįprastų simptomų. Jei pastebėjote, kad taip nutinka, pravartu kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ginekologą ir įsitikinti, kad viskas gerai. Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei tavo menstruacijos buvo reguliarios ir nesulaukei jų 3 mėnesius. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su ciklo svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti. Jei sutrikimai kartojasi ilgesnį laiką, pastebėjote stiprius ciklo pokyčius, pavyzdžiui, vietoje kelių dienų kraujavimo mėnesinės tęsiasi savaitę arba jei mėnesinės vėluoja daugiau nei kelis mėnesius, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą ir paieškoti priežasties. Jei dingo mėnesinės, apsilankius pas gydytoją, tikėtina, kad pirmiausia išgirsite klausimą apie savo gyvenimo kokybę ir stresą. Dažnu atveju pašalinus stresą keliančius dirgiklius, mėnesinės sugrįžta savaime. Tačiau mėnesinės dingti gali ir dėl rimtesnių priežasčių - laikinai pakitęs hormoninis fonas gali būti gydomas medikamentais, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai mėnesinės merginoms apskritai neprasideda arba dingsta daugiau nei trims mėnesiams. Tuomet gali būti nustatytas sutrikimas - amenorėja, ir gydytojas pradės ieškoti, kas verčia organizmą taip elgtis. Kartais mėnesinių ciklo sutrikimas gali būti sukeltas ir netinkamo gyvenimo būdo, paskatinti tai gali net ir šalutinis vartojamų vaistų poveikis. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir natūralių organizmo procesų - galbūt mėnesinių ciklas pakito, nes prasidėjo perimenopauzė, reiškianti, kad artėja menopauzė? Kad diagnozė būtų tiksli, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kelis tyrimus: bendrąjį kraujo tyrimą, nėštumo testą, skydliaukės ir kiaušidžių funkcijos, prolaktino tyrimus. Tam, kad būtų galima paskirti tinkamiausią individualų gydymą, ginekologas nustatys, kokio tipo mėnesinių ciklo sutrikimas jus kamuoja. Dažniausiai pasitaikantys: priešmenstruacinis sindromas (PMS), dismenorėja, menoragija ir amenorėja.

Kada reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą dėl vėluojančių mėnesinių? Ką daryti, kai mėnesinės vėluoja? Paprastai nieko, tačiau, jei pasireiškia bet kuris iš toliau išvardytų simptomų, svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą: Netikėtas gausus kraujavimas Stiprus skausmas Vėmimas ir pykinimas Galvos svaigimas Didelis karščiavimas

tags: #del #ko #gali #veluoti #menstruacijos

• Sužinokite daugiau apie natūralią merinosų vilnos antklodę
• Nėštumo testų interpretavimas
• Vaikiškas piešimo stalas vaikams
• Pilvo glostymo nauda nėštumo metu
• Kaip diagnozuojamas šlapinimasis į kelnes