Kiekvienos visuomenės svarbiausias uždavinys yra užtikrinti sveiką vaikų gyvenimo pradžią ir jo tolesnį vystymąsi sudarant tam palankią aplinką.
Vaikų darželis yra palanki vieta puoselėti vaikų sveikatą, formuoti gyvenimo įgūdžius, tarp jų sveikos gyvensenos, plėtoti veiklą atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus.
Saugumo užtikrinimas darželyje
Saugumas yra prioritetas darželyje, todėl svarbu laikytis tam tikrųjų taisyklių.
Aprangos reikalavimai darželyje: Patogumas ir Saugumas
Tinkama apranga darželyje yra būtina vaiko komfortui ir saugumui. Renkantis drabužius, reikėtų atsižvelgti į kelis pagrindinius aspektus:
- Patogumas: Drabužiai neturėtų varžyti judesių, būti patogūs dėvėti visą dieną. Vaikams darželyje uniformų dažniausiai neprireikia, todėl čia einantiems vaikams svarbu turėti patogius, judesių nevaržančius drabužius.
- Praktiškumas: Drabužiai turėtų būti lengvai aprengiami ir nusirengiami, kad vaikas galėtų savarankiškai apsitarnauti. Vaikus rekomenduotume rengti taip, kad jiems patiems būtų nesunku ir patogu atsisegti, užsisegti, užsirišti. Taip jie lengviau išmoks savarankiškai apsirengti ir apsitarnauti. Vengti grupėje dėvėti kelnes su diržu, nes judant jis veržia, sunku greitai atsegti. Pirkime vaikui tokius rūbus, kuriuos jis pats galėtų lengvai apsivilkti ir nusivilkti, atsisegti ir užsisegti. Stebėkime sagų, kilpų dydį, kad kilpos nebūtų nei per didelės, nei per mažos.
- Sezoniškumas: Apranga turi atitikti metų laiką ir oro sąlygas. Žiemai vaikas turi turėti specialiai pritaikytus kiemo drabužius. Šiltuoju metų laiku daugelis tėvų su vaikais kasdien lauke praleidžia bent valandą kitą, kiti - ir visą pusdienį, o gyvenantieji nuosavuose namuose apskritai mažai pareina į vidų.
- Atsarginiai drabužiai: Rekomenduojama ir prašoma pasirūpinti daugiau nei vieneriu rūbų komplektu, kad vaikams išsitepus rūbai galėtų būti perrengiami. Vaikas turi turėti atsarginių drabužių pamainą.
- Avalynė: Pedagogai bei darželių auklėtojos rekomenduoja parinkti patogią avalynę, kuria vaikas galėtų persiauti atvykęs į ugdymo įstaigą. Apavas, skirtas mūvėti grupėje, neturėtų būti su kietais padais.
Vaikai į darželį atvedami švarūs, tvarkingais, patogiais rūbeliais.
Veikla lauke: Būtinas Judėjimas ir Grynas Oras
Vaikų veikla lauke yra svarbi jų fizinei ir psichinei sveikatai.
Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ numatyta, kad kasdien 2 kartus šviesiu paros metu darželius lankantys vaikai turi būti išvedami į lauką.
Tėvai turėtų pasirūpinti tinkama neperšlampama ir neperpučiama apranga, kokybiška avalyne, geros kokybės ir lengvai aprengiamais aksesuarais (pirštinėmis, šalikais, kepurėmis ir kt.). Žiemos sezonu, būnant kieme, nenešioti pirštuotų pirštinių, nes greitai nušąla pirštukai. Kepuraites ar skareles dėvėti šiltu, saulėtu oru.
Vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai, t. y. aplinkos oro užterštumas viršija nustatytas normas.
Sveikatingumo projektai ir saugaus elgesio ugdymas
Vasaros metu visos darželio grupės dalyvavo sveikatingumo projekte „Sveika ir saugi vasara be traumų“. Veiklų metu didelis dėmesys buvo skiriamas vaikų parengimui vasaros atostogoms, kad jos būtų saugios ir būtų išvengta traumų.
Sulaukus šiltų dienų sujudo, sukruto sandėliukuose jaukiai žiemoję dviračiai, riedučiai ir paspirtukai. Šios transporto priemonės tampa pagrindiniais vaikų draugais iki pat žvarbaus rudens. Tačiau tokia draugystė ne tik teikia pramogas, bet ir įpareigoja. Įpareigoja žinoti kelių eismo taisykles, dėvėti šalmą, atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes, todėl draugystę su paspirtukais darželio vaikai pradėjo nuo pokalbių apie saugų važiavimą minėtomis transporto priemonėmis.
Vaikams buvo pasiūlyta į darželį atvykti savo paspirtuku, nepamirštant ir apsaugos priemones - šalmą bei apsaugas. Vaikai apžiūrinėjo šalmus, pastebėjo jų skirtumus, išskyrė jų naudą ir svarbą. Taip pat apžiūrinėjo paspirtukus, jų konstrukciją ir dalis, aiškinosi, kaip paspirtukas juda. Buvo surengtas saugus paspirtukų važiavimas, kurio metu buvo susipažinta su kelio ženklų reikšėmis bei saugiu važiavimu. Važinėdami paspirtukais vaikai lavino atidumo gebėjimus, mokėsi saugoti save ir kitus.
Darželio grupėse buvo vykdomi pokalbiai apie saugumą vasaros metu: kaip elgtis prie vandens, kelyje, kieme, važiuojant dviračiu, ar kita transporto priemone, kaip išvengti traumų, kaip elgtis nelaimės atveju. Šiomis temomis buvo žiūrimi mokomieji filmukai. Vaikai išbandė saugias maudynes baseine. Aptarė ir prisiminė upių bei ežerų pavadinimus, kur lankėsi, bei kaip saugiai prie jų elgtis, žaidė saugaus eismo kelyje žaidimus.
Grupių vaikai pasirinktomis priemonėmis piešė piešinius apie saugią vasarą, kūrė aplikacijas. Vaikų tėveliai noriai bendradarbiavo, kartu su vaikais piešiniuose perteikiant saugumą vasaros tema.
Grupės vaikai, auklėtojai, tėvai iš laisvai pasirinktų priemonių (antrinės žaliavos, įvairios popieriaus ar medžiagų skiautės, atraižos ir kt.) kūrė galvos apdangalus nuo saulės.
Rizikos valdymas ir savisaugos ugdymas
Nors saugumas darželyje yra prioritetas, svarbu suprasti, kad rizika nėra tik pavojus. Rizika yra gana plati sąvoka, todėl norint ją aptarti, reikia gerai ją išanalizuoti.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai nežino ir nesupranta žalojančių pavojų. Jie paprastai susiję su nuodingomis ar pavojingomis medžiagomis. Pavojai - tai žalą organizmui keliantys reiškiniai. Pavojai taip pat skiriasi ir pagal amžiaus grupes.
Tinkamai valdomi iššūkiai sudaro didelę laimingo gyvenimo dalį tiek vaikystėje, tiek suaugus. Jie suteikia jėgų veikti, o veikimo proceso metu sužadina išskirtinius gebėjimus. Rizikingus iššūkius vaikai geba suprasti, įvertinti bei pasirinkti: rizikuoti ar ne.
Vaikams ant karstynių bei į medžius leiskite įlipti ir nulipti patiems, be suaugusiojo fizinės pagalbos (bet su priežiūra ir žodiniais patarimais). Vaikams, kurių ūgis, svoris, kūno sudėjimas ir raumenų konstrukcijos tinkami siekti vis naujų fizinių pasiekimų, neišvengiama rizikuojant mokytis tinkamai klysti: kristi taip, kad galva su stalo kampu prasilenktų vos vienu centimetru, nesilaikant pereiti nestabilius paviršius ir taip įgauti tinkamų įgūdžių, o prisilaikyti tik esant reikalui.
Ikimokyklinuką prižiūrinčiam suaugusiajam, svarbu suprasti, kad vaiko kūno svoris yra keliskart mažesnis už suaugusiojo, todėl kritimo ar susitrenkimo smūgis kur kas švelnesnis nei krentant trisdešimtmečiui. Ir tikrai mažiau pavojingas nei krentant šeštą dešimtmetį einančiam suaugėliui.
Būtent ikimokykliniame amžiuje, jei neatribojame vaikų nuo jų aplinkoje esančių iššūkių, sukuriama erdvė vystytis savisaugos instinktams.
Miško darželyje Smiltynėje stebime akivaizdų pavyzdį. Kai su vaikais keliaujame pažįstamais takais, vaikai drąsiai atsitraukia nuo auklėtojų, būna toliau, renkasi takelius, kuriais jie nori eiti, žaidžia žaidimus ir, jausdamiesi saugiai, užsimiršta. Taip pat svarbu sąmoningai mokyti vaikus savisaugos, įtraukiant juos į rizikos valdymą: leidžiant patiems atsižymėti erdvę prie sūpynių, į kurią nereikėtų eiti, kai kas nors supasi, aptarti apgaulingas ar sausas medžių šakas, ant kurių koją dėti būtų per daug pavojinga, ir panašiai.
Kai ribos ir iššūkiai vaiko gyvenime nėra suspausti iki minimumo, vaikai turi progą būti savarankiški. Savarankiškumas įgalina žmones, suteikia jiems daugiau pasitikėjimo savimi ir motyvacijos veikti. Taip pat, susiduriant su iššūkiais, įsijungia kritinio ir kūrybinio mąstymo mechanizmai, padedantys spręsti problemas.
Ekonomistai ir šiuolaikinių technologijų specialistai vienbalsiai sutaria, jog ateityje pasauliui nebereikės automatinius veiksmus atliekančių darbuotojų, nes juos visiškai pakeis technologijos. Bet vienos savybės negali pakeisti jokios iki šiol sukurtos technologijos - tai kūrybinis ir kritinis mąstymas. Kuo toliau, tuo labiau šie dalykai akcentuojami švietimo sistemoje, ir, mano nuomone, turi tiesioginę sąsają su iššūkių priėmimu bei rizikavimu vaikystėje. Kodėl? Nes nesusiduriant su iššūkiais, nėra jokio motyvo ieškoti sprendimų.
Susiduriant su rizikomis, neišvengiamos yra ir emocijos, kurių spektras pasidaro platesnis nei gyvenant ramiame pasaulyje, kai apie viską pagalvoja tėvai / globėjai ir pedagogai: džiaugsmas įveikus iššūkį džiaugsmingesnis, o nusivylimas, susidūrus su nesėkme, gilesnis.
Rizikos valdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigose gali būti naudojama „Rizikos - naudos įvertinimo forma“ (angl. Risk benefit assesment sheet). Šioje formoje nurodomas rizikos pavadinimas, su rizika susiję pavojai, atsargumo priemonės kiekvienam iš pavojų valdyti, pavojingumo lygis. Kol nėra apibrėžtos ir realybėje veikiančios atsargumo priemonės, rizikos veiklos vykdyti negalima.
Rengiant „Rizikos - naudos įvertinimo formas“ ar tiesiog šalinant pavojus ir paliekant iššūkius, į šią veiklą turi būti aktyviai įtraukiami ir patys vaikai.
Tradiciniuose darželiuose stokojama iššūkių dėl nesusitarimo tarp darželių administracijos, auklėtojų ir tėvelių. Siūlome į rizikos valdymą aktyviai įtraukti tėvelius: leiskite tėčiams ateiti ir sukalti lentynas drauge su vaikais besimokant apie įrankius, pakvieskite pravesti sportinių žaidimų užsiėmimus, mamas su vaikais kvieskite apželdinti darželio gėlynus pavasarį, paraginkite tėvus suorganizuoti tyrinėjimo ekspedicijas vaikams mažesnėmis grupelėmis. Vykdydami bendras veiklas drauge, suprasite ką ir kaip galite padaryti, kad sukurtumėte įdomias ir daugiau erdvės vaikams sukuriančias veiklas.
Dvimečiai, penkiamečiai, septynmečiai, vorele žygiuojantys parko taku apsisiautę ryškiomis liemenėmis - įprastas, bet nebūtinai geriausias saugumo sprendimas. Kai kurie užsienio darželiai tokias liemenes vadina saugumo iliuzija ir jų atsisako, vos įžengę į miesto parkus.
Už darželio tvoros jas dėvi tik vaikus lydintys ugdytojai. Įprastą tvarką pakeisti nuspręsta pasikalbėjus su bendrame projekte dalyvavusiais partneriais iš užsienio lauko darželių. Pirmojo lauko darželio Vokietijoje atstovai labai nustebo išgirdę, kad lietuviai, slovėnai ir daugelio kitų šalių švietimo darbuotojai vaikus į parkus, miškus veda aprengtus liemenėmis. Ilgametę patirtį turintys darbuotojai dalinosi patirtimi, kad ryškios liemenės visiems sukuria saugumo iliuziją: suaugusieji įpranta matyti ne vaikus, o žvilgsį pagaunančias spalvotas dėmes, vaikai taip pat mokosi ne atsakingai laikytis susitarimų, stebėti suaugusius, aplinką, o nuolat ieškoti ryškių objektų.
„Nėra rizikos - nėra smagumo. Kartais geriausias būdas vaikams mokytis yra būtent rizikingos situacijos!“ - sako Petra Jäger, lauko darželį Vokietijoje įkūrusi beveik prieš trisdešimt metų. - Tuo metu protas yra labai atviras, vaikai jaučiasi ne tokie saugūs, todėl tampa daug atsargesni. Lauko pedagogikos ekspertai ryškiaspalves liemenes vertina kaip trukdį.
Kiekvieną kartą eidami per perėją priminkite vaikui šviesoforo spalvų reikšmę, mokykite, kad reikia sustoti, apsižvalgyti ir eiti tik įsitikinus, kad neatlekia automobilis. Vaikui taip pat svarbu suprasti, kad reikia elgtis atsargiai ne tik einant per gatvę, bet ir būnant netoli jos.
Negalima važinėti dviračiu, paspirtuku, riedučiais, riedlente neužsidėjus ir neužsisegus šalmo! Vaikas turi žinoti, kad jam draudžiama žaisti su bet kokiais ugnies šaltiniais ir suprasti draudimo priežastis.
Vanduo (ypač jeigu tai tekanti upė ar banguojanti jūra) kelia grėsmę net ir plaukti pramokusiam arba į vandenį su gelbėjimosi ratu, liemene ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis lipančiam vaikui.
Vaikui pradėjus ropoti reikia pasirūpinti namų saugumu ir uždengti rozetes, pritvirtinti prie sienų baldus, nepalikti degtukų, buitinės chemijos priemonių, vaistų, aštrių peilių ir kitų pavojų keliančių daiktų vaikui pasiekiamoje vietoje.
Dauguma vaikų labai domisi ir nori draugauti su gyvūnais, tačiau mažyliai turi žinoti, kad gyvūnai gali būti nenusiteikę bendrauti. Laukinius gyvūnus ar paukščius reikėtų stebėti per saugų atstumą, netrikdyti jų ramybės, nešerti ir nelesinti.
Vaikas turi žinoti, kad svarbu nenuklysti ir visuomet būti šalia tėvų ar kitų jį tuo metu prižiūrinčių suaugusiųjų - pavyzdžiui, galite susitarti su vaiku, kad jis privalo eiti įsikibęs į jūsų ranką.
Kai kurie saugumo specialistai rekomenduoja į bėdą patekusius vaikus mokyti tarp kitų suaugusiųjų atskirti ir pagalbos kreiptis į kitas mamas su vaikais.
