Vaikų žaidimų taisyklės darželyje: kaip skatinti fizinį aktyvumą ir ugdyti socialinius įgūdžius

Vaikystėje labai svarbu lavinti vaikų fizines savybes: vikrumą, greitumą, lankstumą, jėgą, ištvermę. Šiandien daugelis vaikų gyvena hipodinamijos (nepakankamo fizinio aktyvumo) sąlygomis. Kambarinis ir patogus gyvenimas prie kompiuterio daugeliui vaikų tapo kasdienybe. Medikai hipodinamiją vadina naująja amžiaus liga. Dėl jos sutrinka vaiko kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, ypač paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta.

Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3-4 valandos. Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, lėtina organizmo augimą, mažina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą. Mokslininkai suskaičiavo, kad vaikai 3-4 metų per parą turėtu nužingsniuoti nuo 9000 iki 10000 žingsnių, 5-6 metų nuo 11000 iki 13500, 7 metų - nuo 14000 iki 15000, 8-10 metų - nuo 15000 iki 20000.

Dėja, realybė visai kitokia. Darželiuose vaikai juda tik sporto užsiėmimų metu arba tą valandą, kurią praleidžia lauke. Grupėse lakstyti ir dūkti vaikai neturi sąlygų. Jei vaikas lanko darželį, tėveliams reikėtų pasidomėti, kiek vaikas gauna fizinio krūvio. Kai kuriuose darželiuose krūvis būna pakankamas, bet kai kurie, net privatūs darželiai, neturi net sporto salių, kur vaikai galėtų šaltuoju metų laiku išsidūkti.

Jei vaikutis nelanko darželio ar jame gauna per mažai fizinio krūvio, reikia tėvaliams patiems domėtis, kokius žaidimus gali pritaikyti savo namuose ir su jais užsiiminėti. Vaikui išsidūkti reikia erdvės. Vasaros metu mažylis gali žaisti kamuoliu, šokinėti ant batuto, lakstyti kieme. Šaltuoju metų laiku oro sąlygos apriboja žaidimus lauke. Namuose galima įrengti daugybę karstynių, laipynių ir čiuožyklų, tačiau jei kartu neužsiima tėvai, tai vaikai greitai praranda susidomėjimą. Visi galvoja, kad vaikams reikia daug ir brangių žaislų, tačiau jiems svarbiau dėmesys. Tėveliai, šiuo sunkiu metu taupydami pinigus, galėtų apgalvoti ir pritaikyti buityje esančius daiktus vaikų fiziniam užimtumui.

3-4 metų vaikų greitumą ugdyti geriausiai yra per žaidimus, o jau 4-7metų galima duoti ir papildomų pratimų. Tai būtų estafetės, judrieji žaidimai, žaidimai su sporto elementais. Vaikystėje labai svarbu lavinti ir vaikų judesių koordinaciją, nes jų judesiai dar nėra tikslūs ir koordinuoti. Vaikai dar netiksliai vertina ir nustato kūno dalių padėtį erdvėje, dėl to jie judesius atlieka su klaidomis. Vaikų jėgai ugdyti labiau tinka dinaminiai pratimai.

Žaidimų svarba darželyje ir namuose

Neatsiejama vaiko veikla, jo gyvenimo forma vaikų darželyje - žaidimai, kurie turi didelę svarbą ankstyvame amžiuje. Kartais, ugdydami mažąjį žmogų, tai pamirštame. Žaidimas - vienas iš pagrindinių būdų vaikams ugdytis ir vystytis, padedantis mažiesiems išmokti naujų dalykų, tobulinti motoriką, kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir emocinę raidą. Žaidimas išmoko vaikus bendrauti su kitais, bendradarbiauti, dalintis ir išreikšti savo jausmus. Žaisdami vaikai lavina savo fantaziją, gali įsijausti į įvairias vaidmenų žaidimo situacijas arba kurti savo žaidimus, susipažinti su taisyklėmis, sekti instrukcijas ir mokytis iš savo klaidų. Taip pat žaidimai stiprina problemų sprendimo įgūdžius, kritinį mąstymą, yra puikus būdas vaikams išreikšti fizinę energiją, išlaisvinti stresą ir skatinti fizinį aktyvumą. Žaisdami vaikai įgyja kompetencijų, reikalingų sėkmingam mokymuisi mokykloje. Visa tai rodo, kad žaidimas yra ne tik malonus laiko praleidimo būdas, bet ir svarbi veikla, kuri padeda darželyje vaikams ugdytis, vystytis ir augti, tobulėti ir linksmai praleisti laiką.

Yra įvairių žaidimų rūšių:

Kūrybiniai žaidimai.
Išmanieji žaidimai (kompiuteriai, išmaniosios lentos, ekranai, edukacinės bitutės - robotukai „Bee-bot“, „Qobo“ sraigės, interaktyviosios grindys ir smėlio dėžė). Šios technologijos padeda vaikams mokytis žaidžiant: skaičiuoti, rašyti, spręsti iškilusias problemas, kliūtis. Tai -pradmenys į programavimo pasaulį.
Sportiniai žaidimai.
Edukaciniai žaidimai.
Strateginiai žaidimai.
Vaidmeniniai žaidimai (vaidmenis ir kurti savo istorijas, improvizuoti bet kokia tema).

Vienas patrauklus ir naudingas žaidimas su ugdytiniais, kuris gali būti įdomus ir mokytojui, yra „Paslėptas talentas“. Šis žaidimas skatina kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir savivertę. Po kiekvieno atspėjimo ir talento pasirodymo, galite surengti trumpą diskusiją apie tai, kaip ugdytiniai tuo metu jautėsi. Atrodo paprastas žaidimas, bet jis padės vaikams suprasti savo vertę ir palaikys jų emocinį bei socialinį vystymąsi.

Nestruktūruotas žaidimas ir jo nauda

Japonijoje itin populiari nestruktūruoto žaidimo idėja - žaislai tampa vaiko kūrybiškumo, mąstymo, fantazijos įrankiu. Nestruktūruotas žaidimas pasižymi tuo, kad tai spontaniškas, čia ir dabar vykstantis, taisyklių, komandų, teisėjų neturintis žaidimas. „Japonijoje jau kelis dešimtmečius kuriami žaislai, kurių esmė - neribotos panaudojimo galimybės. Vienintelė galima riba - vaiko fantazija, bet žinome, kad ji beribė. Pavyzdžiui, pastaruoju metu išpopuliarėjusios magnetinės „People Blocks“ kaladėlės leidžia vaikams nuo 18 mėnesių, kurti įvairiausias figūras, jas ardyti ir čia pat sukurti naujas. Ir taip be galo. Vyreniems vaikams skirti Japonijoje be galo populiarūs „LaQ“ konstruktoriai taip pat pasižymi panašia nestruktūruoto žaidimo idėja: jungti skirtingų spalvų ir formų detales, jas panaudojant vėl ir vėl vis kitokioms figūroms kurti“.

Nestruktūruotus žaidimus vaikai gali žaisti valandų valandas. Iš šalies tai gali atrodyti kaip betikslis laiko leidimas, tačiau, priešingai, toks žaidimas mažyliams ypač naudingas. Jo naudą atskleidė ir skirtingi mokslininkų tyrimai. Letbridžo universiteto (Kanada) neurologijos mokslų profesorius Sergio Pellis viename interviu pažymėjo, kad žaidimas keičia besivystančių smegenų struktūrą. Vaikams žaidžiant, stiprėja neuronų jungtys prefrontalinėje žievėje. Nestruktūruotas žaidimas ypatingas tuo, kad vaikai žaisdami išbando įvairias strategijas, tačiau neturi jokio konkretaus tikslo - tiesiog žaidžia, konstruoja ir žiūri, kas iš to gaunasi. Taip ugdomas gebėjimas spręsti netikėtas problemas.

Žaidimo taisyklės paprastai nustato, kaip turime bendrauti vieni su kitais žaidimo metu. Jeigu žaidžiama be taisyklių, natūralu, kad jų nėra ir bendravime. Todėl vaikai turi išmokti savo veiksmus žaidimo metu suderinti su kito vaiko veiksmais. Be to, nestruktūruotame žaidime greitai keičiasi situacijos, reikalaujančios vis kitokios vaikų tarpusavio interakcijos. Vašingtono universiteto profesorius Jaak Panksepps, tyrinėdamas žaidžiančias žiurkes, nustatė, kad žaidimas atlieka visai kitą funkciją - moko jaunus gyvūnus, kaip pozityviu būdu bendrauti tarpusavyje. „Tokius mokslinius atradimus nesunku pagrįsti realiais pavyzdžiais. Norint padėti vaikams ugdyti komandinę dvasią, pasiūlykite kartu sukonstruoti namą. Bendras tikslas mokys pasiskirstyti atsakomybėmis, įdėti savo indėlį bendram rezultatui pasiekti“.

Tyrimai taip pat atskleidė, kad žaidimo metu ugdomi socialiniai gebėjimai pagerina vėlesnius vaiko mokymosi rezultatus. Nustatyta, kad geriausiai būsimus aštuntos klasės mokymosi rezultatus prognozuoja vaiko socialiniai įgūdžiai jam esant dar trečioje klasėje. Nestruktūruotas žaidimas suteikia visišką laisvę judėti, pvz., lakstant kieme su draugais ar karstantis tam skirtose žaidimų aikštelėse, priverčiamas judėti visas kūnas. Nestruktūruoti žaislai, kaip japoniški konstruktoriai ar magnetinės kaladėlės, suteikiantys neribotas galimybes kurti vis naujas figūras, gali tapti ilgalaike investicija, renkant vaikams Kalėdines dovanas. Kadangi žaislai skatina vaikus kurti ir atrasti vis naujas jų panaudojimo galimybes, vaikams jie ilgai nenusibosta.

Socialinių įgūdžių ugdymas darželyje

Kai vaikas pradeda lankyti darželį, jis žengia į pasaulį, kuriame kasdien sutinka kitus vaikus - skirtingas asmenybes su savom emocijom, patirtim ir iššūkiais. Tai nauja aplinka, kurioje vaikas ne tik žaidžia ir ugdosi, bet ir pamažu mokosi būti tarp kitų žmonių. Socialiniai įgūdžiai darželyje ugdomi ne atskirų pamokų ar tiksliai suplanuotų užsiėmimų forma. Tai gyvas, nuolat vykstantis procesas, persipinantis su kasdieninėmis veiklomis - žaidimais, bendru darbu, ginčais, susitaikymais, pasidžiaugimais ir nusivylimais.

Socialiniai įgūdžiai - tai gebėjimas kurti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Ikimokykliniame amžiuje jie apima labai daug kasdienių dalykų: nuo pasisveikinimo ir akių kontakto iki gebėjimo taikiai spręsti kilusius nesutarimus. Socialinių įgūdžių trūkumas reiškiasi tada, kai šių gebėjimų dar stinga - vaikui sudėtingiau užmegzti ryšį, jis gali dažniau supykti, šalintis bendrų veiklų ar sunkiau reikšti savo poreikius ir jausmus.

Vaikams žaidimas yra natūraliausia kalba. Per jį darželinukai mokosi visko - taip pat ir buvimo su kitais. Vaidmeniniai žaidimai, vaizduojant šeimą, parduotuvę ar gydytoją, leidžia vaikams išbandyti skirtingus vaidmenis, mokytis empatijos ir suprasti, kad kiekvienas bendruomenėje turi savo vietą bei atsakomybes. Komandiniai žaidimai moko kantrybės palaukti, laikytis taisyklių, bendradarbiauti ir kartu siekti bendro tikslo.

Darželyje vaikai mokosi ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Mokytojai kasdien padeda vaikams įvardyti savo jausmus žodžiais, skatindami ne tik pasakyti „man liūdna“ ar „aš pykstu“, bet ir suprasti, kas slypi už šių žodžių bei ką su tuo daryti. Mandagus bendravimas - pasisveikinimas, padėkojimas, atsiprašymas - ugdomas ne pamokslaujant, o rodant gyvą pavyzdį. Didelis dėmesys skiriamas realioms situacijoms - konfliktams, nusivylimams, draugystės išbandymams.

Aiškios grupės taisyklės suteikia vaikams daug saugumo. Darželyje jos kuriamos kartu su vaikais, todėl vaikai jaučiasi įtraukti ir atsakingi už bendrą tvarką. Mokytojų vaidmuo - būti šalia, stebėti ir padėti vaikams patiems rasti sprendimus. Jie nesprendžia už vaiką, bet palaiko, nukreipia ir padeda įvardyti jausmus bei situacijas. Svarbus ir bendradarbiavimas su tėvais.

Judrieji ir statiški žaidimai

Pagal žaidimo dinamiką žaidimai skirstomi į judriuosius ir statiškus. Sportiškiems ir vikriems žaidėjams judrieji žaidimai yra puikus pasirinkimas, nes suteikia galimybę pajudėti ir patirti puikių emocinių išgyvenimų. Juos žaidžiant reikia greitai reaguoti, perbėgti iš vienos vietos į kitą, atlikti nesudėtingus judesius, gaudyti kamuolį, šokinėti, aktyviai ir kūrybingai prisitaikyti prie žaidimo taisyklių sukurtos situacijos. Šie žaidimai itin patinka smalsiems, judriems ir greitiems vaikams.

Judrieji žaidimai

Vilkas. Žaidžiama erdvioje vietoje, priešingose pusėse ant žemės brėžiama linija - pažymima, kurioje vietoje yra „dvaras“. Visi žaidėjai sustoja viename gale arba kitame linijos gale. „Vilkas“ stovi viduryje ir šaukia „kas vilko bijo?“ Visi atsako - „niekas“ ir bėga pro „vilką“ į kitoje pusėje esantį „dvarą“. „Vilkas“ gaudo bėgančius žaidėjus, jei pavyksta pagauti, tai šis tampa pagalbininku ir jau kartu su „vilku“ gaudo kitus žaidėjus.
Žiužis padėtas. Žaidėjai sustoja į eilę, vienas šalia kito. Kiekvienas už savęs pasideda kepurę. Žaidimo vedėjas vaikšto už žaidėjų ir kalba: „ugnis dega, derva verda, kam žiužį įdėti?“ Žaidimo vedėjas pasilenkia prie vienos kepurės, prie kitos ir vaidina, kad įdeda žiužį. Pagaliau jis iš tikrųjų į vieną kepurę įdeda žiužį ir sušunka „Žiužis įdėtas!”. Tada visi žaidėjai stveria savo kepures ir bėga, o tas, kurio kepurėje yra žiužis - muša bėgančius žaidėjus. Žaidėjams sustojus kitoje paskirtoje vietoje, žaidimas tęsiamas. O žiužį neša tas, kuriam jis buvo įdėtas į kepurę.
Žuvų gaudymas. Žaidėjai pasirenka erdvę, kurioje galėtų judėti. Žaidėjai pasiskirsto į dvi lygias dalis. Vieni yra „žuvys“, kiti - „žvejai“. „Žuvys“ plaukioja, t. y. bėgioja po pasirinktą teritoriją. „Žvejai“ tvirtai susikimba rankomis, gaudo „žuvis“. Pakliuvę į žvejų glėbį žuvys gabenamos į „žvejų namą“. Sugaudžius visas „žuvis“, jos tampa „žvejais“, o „žvejai“ - „žuvimis“.
Avinas. Žaidėjai iš savo tarpo išsirenka „aviną“. Jis atsistoja avino poza - sulenkia kelius, paremia ant jų rankas ir palenkia galvą. Visi žaidėjai įsibėgėja ir šoka pražergtomis kojomis per jo nugarą, remdamiesi rankomis į „avino“ pečius.
Karveliai. Ant žemės nubrėžiamas ratas - gūžta karveliams. Žaidėjai išsirenka „šeimininką“ ir „vanagą“. Visi kiti likusieji žaidėjai atlieka karvelių vaidmenį. „Karveliai“ subėga į ant žemės nubrėžtą ratą. Leidus „šeimininkui“ skraidyti, „karveliai“ gali išeiti iš rato ir bėgioti po nustatytą teritoriją. Kai „šeimininkas“ sušunka: „karveliai, gūžton, vanagas atskrenda!“, visi skuba sugrįžti, o „vanagas“ juos tuo metu gaudo. Jei kuris nors „karvelis“ sugaunamas, tęsiant žaidimą, jis taip pat tampa „vanagu“.

Statiški žaidimai

Žaidimas akmenukais. Kiekvienas žaidėjas turi turėti po tris plokščius nedidelius akmenėlius. Išrenkamas vienas žaidėjas, kuris meta vieną akmenuką, kuris tampa taikiniu. Vėliau visi iš eilės meta savo akmenukus ir stengiasi numesti kuo arčiau „taikinio“. Kai visi žaidėjai numeta savo akmenukus, pradedamos skaičiuoti „akelės“. Tas akmenukas, kuris nukrito arčiausiai „taikinio“ gauna dvi akeles, visi kiti po vieną.
Šuo ir kiškis. Žaidėjai išsirenka greičiausią dalyvį. Jis pasako žaidime dalyvaujančio žmogaus vardą, kurį norėtų pagauti. Jis (arba kitaip - gaudomasis) yra „kiškis“. Jei gaudant „kiškį“ kuris nors žaidėjas perbėga kelią tarp „šuns“ ir „kiškio“, „ šuo“ turi mesti pirmąjį gaudomą žaidėją ir gaudyti naująjį.
Persekiotojas. Vienas žaidėjas iš poros meta rutulį, o kito porininko užduotis pirmojo rutulį kliudyti. Jei kliudo - gauna vieną akelę ir vėl žaidžia su savo rutuliu. Jei nekliudo pirmojo žaidėjo rutulio, tai pastarasis savo rutuliu taip pat taiko į priešininko rutulį. Kiekvienas pradeda nuo tos vietos, kur rutulys sustoja.
Vienas prie muštuko. Vienas žaidėjas meta kamuolį ir muša jį muštuku. Kitas žaidimo dalyvis stovi toliau ir stengiasi pagauti kamuolį. Jei pavyksta sugauti nenukritusį kamuolį ant žemės, žaidėjas eina jį mėtyti. O tas, kuris mėtė, tuomet eina gaudyti. Jei kamuolys nukrenta žemėn nesugautas, tuomet yra grąžinamas mėtančiajam. Kamuolį mušti reikia taip, kad būtų įmanoma sugauti.
Kiaušinių ridenimas. Paprastai šis žaidimas žaidžiamas Velykiniu laikotarpiu, ridenant dažytus, spalvingus kiaušinius. Visų pirma, padedamas ant žemės akmuo arba kulbė. Į jį įremiama išlinkusi, pusapvalė medžio žievė. Kiaušinis paleidžiamas riedėti aukščiausioje žievės dalyje. Tuos kiaušinius, kuriuos riedėdamas kiaušinis kliudo, pasiima ridentojas. O tada kiaušiniai vėl ridenami. Jei kiaušinis nekliudė kitų kiaušinių, paliekamas gulėti. Laimi tas ridentojas, kuris prisirenka daugiausiai kiaušinių.
Ką kvepini? Susirandame pievelę, kurioje auga gėlės. Žaidėjai išsirenka po gėlelę, kiekvienas kitokią. Žaidėjui užriša akis ir pastato į pievelės vidurį. Visi paeiliui atneša jam savo gėlelę, žaidėjas gali uostyti, čiupinėti ir turi atspėti gėlės pavadinimą.

Edukaciniai stalo žaidimai

Edukaciniai stalo žaidimai padeda vaikams lavinti pagrindinius įgūdžius, tokius kaip koncentracija, socialiniai gebėjimai ir loginis mąstymas, tuo pačiu suteikdami smagų laisvalaikį. Šie žaidimai pritaikyti 3-6 metų vaikams, jų taisyklės lengvai suprantamos, o žaidimo trukmė - nuo 10 iki 30 minučių.

Renkantis stalo žaidimą ikimokyklinio amžiaus vaikui, svarbu atsižvelgti į jo ugdymo poreikius ir gebėjimus. Nors žaidimų pakuotėse nurodytas rekomenduojamas amžius gali būti naudingas, svarbiau įvertinti vaiko individualius gebėjimus. Pradėkite nuo paprastų žaidimų ir, kai vaikas įgis daugiau patirties, pereikite prie sudėtingesnių. Ikimokyklinio amžiaus vaikams geriausiai tinka žaidimai, kurių raundai trunka 15-20 minučių. Tokia trukmė padeda išlaikyti jų dėmesį. Kooperaciniai žaidimai, kuriuose visi žaidėjai siekia bendro tikslo, yra puikus pasirinkimas. Rinkitės žaidimus, kuriuos galima pritaikyti pagal vaiko gebėjimus. Žaidimo komponentų kokybė yra itin svarbi. Geras edukacinis žaidimas turėtų lavinti įvairius įgūdžius, tokius kaip smulkioji motorika, loginis mąstymas, atmintis, kalba, skaičiavimo gebėjimai bei spalvų ir formų atpažinimas. Tačiau svarbiausia, kad žaidimas būtų įdomus ir įtraukiantis.

Edukacinių stalo žaidimų pavyzdžiai:

1. Colorama - spalvingas žaidimas vaikams nuo 3 iki 6 metų, kuris per žaismingą veiklą padeda pažinti spalvas ir formas.
2. „Skaičių Nuotykiai“ - tai stalo žaidimas, skirtas 4-6 metų vaikams, padedantis pažinti skaičius ir suprasti pagrindinius matematikos veiksmus.
3. „Abėcėlės Kelionė" - tai stalo žaidimas, skirtas padėti vaikams lavinti ankstyvuosius raštingumo įgūdžius.
4. Loginio Mąstymo Labirintas yra stalo žaidimas, kuris padeda vaikams mokytis per žaidimą ir lavina jų mąstymo gebėjimus.
5. Žaidimas vyksta ratu - kiekvienas dalyvis atlieka socialines užduotis, kurios gali būti pritaikytos pagal vaikų amžių ir gebėjimus.
6. Šis žaidimas puikiai tinka tiek individualiam, tiek grupiniam darbui. Vaikai gali dalintis idėjomis ir kurti bendrus projektus, o tai skatina jų socialinius ir kūrybinius gebėjimus.
7. Žaidimas trunka apie 15-20 minučių ir yra pritaikytas 3-6 metų vaikams.
8. „Gamtos Tyrinėtojai“ yra puikus pasirinkimas tiek individualiam, tiek grupiniam mokymuisi.

Edukaciniai stalo žaidimai yra puikus būdas įtraukti mokymąsi į kasdienį šeimos gyvenimą. Jie padeda vaikams mokytis, tobulėti ir kartu smagiai praleisti laiką. Norint, kad žaidimai būtų naudingi, svarbu pasirinkti tinkamą laiką. "Classic preschool games are much more than just fun for children. Žaidimai ne tik lavina pažintinius gebėjimus, bet ir ugdo socialinius įgūdžius. Edukaciniai stalo žaidimai yra puiki priemonė, padedanti ikimokyklinio amžiaus vaikams tobulėti."